Sveikata

2021.07.25 19:31

Viename pirmųjų karštųjų COVID-19 taškų už Azijos ribų stebimas daug žadantis ilgalaikis imunitetas

LRT.lt2021.07.25 19:31

2020 m. pradžioje nedidelis Italijos miestelis pavadinimu Vo susigrūmė su COVID-19 krize, rašo „Science Alert“. Pirmąjį vietoje perduotą SARS-CoV-2 atvejį už Azijos ribų Italija patvirtino vasario mėnesį, tad sveikatos priežiūros institucijos buvo pasirengusios imtis veiksmų.

Meras (kuris taip pat buvo ir miestelio vaistininkas) įvedė griežtą karantiną, o regiono gubernatorius paprašė užtikrinti testavimą visiems 3270 Vo gyventojų. Keliai buvo uždaryti, jų saugoti pasiųsti kariai, turėję stabdyti išvykti sugalvojusius žmones.

Šiandien, žvelgiant iš šių dienų kovos su pandemija perspektyvos, akivaizdu, kad labai daug kas pasikeitė. Dabar žinome, kad virusas gali sklisti oru blogai vėdinamose patalpose – ne tik spaudžiant vieni kitiems ranką ar tuos pačius lifto mygtukus. Dabar turime net keletą veiksmingų vakcinų, tačiau atsirado ir naujų viruso atmainų, kurios, teigiama, yra dar labiau virulentiškos.

Nepaisant to, kaip viskas pasikeitė, mažas Vo miestelis vis dar padeda mokslininkams suprasti šį virusą ir kaip mūsų organizmas į jį reaguoja.

Iš karto po masinio testavimo 2020 m. vasarį ir kovą, tų pačių metų gegužę mokslininkai dar kartą ištyrė daugumą Vo gyventojų, jų kraujyje ieškodami SARS-CoV-2 antikūnų. Jie nustatė, kad maždaug 3,5 proc. visų gyventojų (apie 100 žmonių) buvo kažkuriuo metu užsikrėtę naujuoju virusu.

2020 m. lapkritį jie vėl ėmėsi veiksmų ir paprašė visų tų, kuriems antikūnų arba PGR testu buvo nustatytas virusas, atlikti dar vieną antikūnų testą ir išsiaiškinti, ar jų organizmuose tų antikūnų vis dar yra.

Mokslininkai nustatė, kad 98,8 proc. žmonių, kurių COVID-19 testų rezultatai 2020 m. gegužę buvo teigiami, lapkritį vis dar reagavo į bent vieno tipo antigeną; tai reiškia, kad antikūnai organizme išlieka mažiausiai šešis mėnesius, o gal net visus devynis, jei skaičiuosime nuo užsikrėtimo dienos.

„Neradome jokių įrodymų, kad antikūnų kiekis simptominės ir besimptomės infekcijos atveju labai skirtųsi, o tai rodo, kad imuninio atsako stiprumas nepriklauso nuo ligos simptomų ir būklės sunkumo, – sako pagrindinė tyrimo autorė Ilaria Dorigatti iš Londono Imperatoriškojo koledžo. – Tačiau mūsų tyrimas atskleidė, kad antikūnų kiekis skiriasi, kartais ženkliai, priklausomai nuo naudojamo testo. Tai reiškia, kad reikia būti atsargiems lyginant skirtingose pasaulio vietose, skirtingu metu ir naudojant skirtingus tyrimus gautus rezultatus.“

Kaip jau visi žinome, tik nedidelė dalis atvejų yra simptominiai, todėl daugelis miestelio žmonių nežinojo, kad yra užsikrėtę, kol nebuvo ištirti.

Siekdami išsiaiškinti, kiek žmonių gali užkrėsti kiekvienas infekuotas asmuo, tyrėjai taip pat ištyrė užsikrėtusiųjų šeimos narius.

Įdomiausia, kad jų modeliavimas parodė, jog tuo metu, plintant tam viruso variantui, 20 proc. infekuotųjų buvo atsakingi už 79 proc. visų užsikrėtimų. Jei pandemijos pradžioje Vo miestelyje užsikrėtėte COVID-19, tikimybė, kad infekciją perduosite šeimos nariui, buvo vos vienas iš keturių.

Tai yra žymiai mažiau nei reprodukcijos skaičius trys, kuris, mokslininkų vertinimu, pasiekiamas tuomet, kai nesiimama jokių veiksmų viruso plitimui sustabdyti. Tad rezultatas buvo netikėtas.

Visgi tai yra reali situacija pačioje pandemijos pradžioje ir mažai tikėtina, kad tai, kas nutiko maždaug 3 tūkstančiams Vo gyventojų, galėtų atsikartoti skirtingų viruso atmainų protrūkių skirtingose populiacijose atveju.

„Metodas, naudojamas SARS-CoV-2 perdavimo buityje tikimybei įvertinti, leidžia geriau suprasti, kokios įtakos demografiniai ir epidemiologiniai veiksniai turi viruso perdavimui namų ūkyje“, –rašo mokslininkai savo naujausiame straipsnyje.

„Neseniai Jungtinėje Karalystėje ir kitur aptikti nauji, lengviau užkrečiami ir sunkesnę ligos formą sukeliantys SARS-CoV-2 variantai, išryškina būtinybę tobulinti kontrolės strategijas, įskaitant plataus masto testavimą ir skaitmeninį kontaktų sekimą, kad SARS-CoV-2 taip sparčiai neplistų visame pasaulyje“, – aiškina tyrėjai.

Tyrimas buvo paskelbtas leidinyje „Nature Communications“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.