Sveikata

2021.07.23 20:00

Atostogas sujaukiantis COVID-19 – kokios pagalbos gali sulaukti susirgę užsienyje?

Laura Adomavičienė, LRT RADIJO laida „Sveikata“, LRT.lt2021.07.23 20:00

Iš Lietuvos oro uostų kasdien pakyla dešimtys lėktuvų, ir visi jie sausakimši atostogautojų. Tačiau ne vienam, kraunančiam lagaminus atostogoms, greičiausiai kyla minčių – o kas, jei kelionėje aš ar šeimos narys užsikrės koronavirusine infekcija? 


Skiepyti asmenys, jei pasitaikytų besimptomė ligos forma, to gali nė nepastebėti, tačiau neskiepytiems grįžtant namo reikės atsivežti ir neigiamą COVID-19 testą. Ką daryti ir kur kreiptis, jeigu paaiškėja, kad COVID-19 testas yra teigiamas? Kaip išsirinkti tinkamiausią kelionės draudimą, kuris per atostogas ne tik suteiks didžiausią apsaugą nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų, bet ir padengs su COVID-19 liga susijusias išlaidas?

Apie tai kalbėjo LRT RADIJO laidos „Sveikata“ pašnekovai.

„Ką galime pasiūlyti, tai prieš vykstant į kelionę – turistinę ar darbo – pasižiūrėti mūsų tinklapyje keliauk.urm.lt visą informaciją, skirtą keliaujantiems piliečiams ir kelionių rekomendacijas, – sakė Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktoriaus pavaduotoja Jolita Būčytė-Šidlauskienė. – Prie kiekvienos šalies galima susipažinti su informacija, kokie reikalavimai yra taikomi atvykstantiems į šalį, nurodyti pagrindiniai kontaktai kiekvienoje šalyje, nes kaip suprantate, kiekviena valstybė turi savo tvarkas, kuriomis vadovaujasi. Tuo atveju, jeigu žmogus suserga, nei ministerija, nei konsulas nelabai kuo gali daugiau padėti kaip tik nurodyti gydymo įstaigą, į kurią žmogus turėtų kreiptis“.

Taip pat labai svarbu kelionėje būti apsidraudus sveikatos draudimu, tuo pasirūpinti gali tik pats keliaujantysis.

„Nes jeigu žmogus neturi jo kelionėje, tai labai komplikuota dėl gydymo išlaidų – kaip Lietuvoje, taip ir visame turbūt pasaulyje. Būtinoji pagalba bus suteikta, bet jeigu didesnės problemos, žmogus turės mokėti už gydymą užsienio valstybėje pats“, – sakė J. Būčytė-Šidlauskienė.

URM atstovė pabrėžė, kad atsiradus saviizoliacijos užsienyje poreikiui, padėti susiorientuoti gali konsulinis pareigūnas, tačiau ne kiekvienoje valstybėje Lietuva turi konsulines atstovybes. Tokiu atveju kontaktuoti lieka su šalies vietos institucijomis.

„Žmogus blogai daro, jeigu važiuodamas neturi draudimo, nes jis draudžia ir išskirtinius atvejus, dabar draudimo kompanijos draudžia ir nuo susirgimo COVID-19. Jį turėdamas, žmogus turi daug garantijų, kad į jo sveikatą užsienio valstybėje nebus atmestinai pasižiūrėta“, – sakė pašnekovė.

Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis paaiškino, kad kalbantis su draudiku labai svarbu aiškiai deklaruoti, jog domina COVID-19 draudimas, nes draudimo praktikoje pandemija įprastai traktuojama kaip nedraudiminis įvykis. Visgi kai kurie šios paslaugos teikėjai prisiima ribotas rizikas dėl šios ligos draudimo.

Europos sveikatos draudimo kortelė kompensuoja būtinąsias sveikatos paslaugas, bet norint jaustis maksimaliai komfortiškai, A. Romanovskis pataria pasirūpinti papildomu draudimu.

„Jeigu atsitinka nelaimė, neturi reikšmės, ar ji susijusi su COVID-19, ar ne – būtinoji pagalba bus suteikta. Tačiau kiekviena šalis skirtingai reguliuoja kompensacijas. Vienose reikia patiems padengti vaistų išlaidas, kitose šalyse tai skiriasi priklausomai nuo to, ar ligoninė viešoji, ar privati. Todėl mes visada rekomenduojame turėti kortelės ir draudimo kombinaciją, kuri apsaugo nuo visų finansinių rizikų. Aišku, didžiausios rizikos yra keliaujant į trečiąsias šalis, kurios nepriklauso kortelei ir ten kiekvienas keliautojas turi pats pasirūpinti savimi“, – sakė laidos „Sveikata“ pašnekovas.

Kelionių draudimai talpina ne vieną komponentą, todėl pravartu žinoti, kas konkrečiai yra įtraukta į draudimo paketą. O svarstant apie poreikius, svarbu pasverti kelionės pobūdį, veiklas bei pačią šalį.

„Kelionių draudimas susidaro iš kelių svarbių elementų: tai yra gydymo išlaidų draudimas, tai yra draudimas, susijęs su repatrijavimu, jeigu žmogus susižaloja ir jį reikia gabenti į Lietuvą arba, neduok Dieve, jeigu pargabenti reikia žmogui mirus, taipogi yra kiti elementai – kelionių atidėjimo ar bagažo draudimo. Elementų daug, reikia atsakyti, kas yra kiekvienam svarbiausia. Tikriausiai tai yra sveikatos elementai. Kalbantis su draudiku reikia pasakyti keletą dalykų: pirmiausia, į kokią šalį keliaujate, nes suprantame, kad kai kurios šalys yra, pavadinkime, pigesnės, o kai kuriose, ypatingai tolimos, esančios Amerikos kontinente, Australijos ar Azijos tolimuosiuose rytuose išlaidų sumos gali būti labai didelės“, – kalbėjo A. Romanovskis.

Draudikui svarbu, ar keliaujantysis užsienyje sportuos, imsis rizikingų veiklų. Baziniai draudimo paketai nekompensuoja žalos, patirtos, pavyzdžiui, nardant, slidinėjant ar kopinėjant kalnuose. Išmokos suma tam tikrais atvejais gali būti labiau ribota ir jeigu žmogus serga lėtinėmis ligomis, yra vyresnio amžiaus, atitinkamai tai gali lemti ir didesnę draudimo įmoką.

„Nebūtinai draudimo suma išaugs, bet draudikas gali apriboti išmoką, pavyzdžiui, pasakyti, kad konkrečios nelaimės atveju apsiribojama tam tikra fiksuota suma“, – sakė A. Romanovskis.

Pasak jo, ar taikyti draudimą COVID-19 ligai kai kurios kompanijos sprendžia pagal reguliariai atnaujinamą sąrašą, kurį pateikia URM.

„Būna draudimai, kurie ir asmenį, ir jo šeimos narius draudžia, kurie keliauja kartu, nepriklausomai nuo to, ar tai COVID-19. Kitas dalykas, kad dalis draudikų neprisiima kovidinės rizikos, nes Lietuva daugelį pasaulio šalių paskelbė nerekomenduotinomis keliauti. Kai kurie draudikai pagal tai ir vertina – jeigu šalis nėra raudonajame sąraše, tada rizika prisiimama, jeigu šalis jame yra, tuomet ne. Kai kurie draudikai vis dėlto riziką prisiima, tačiau apsiriboja medicininių išlaidų padengimu ir tam tikra maksimalia pinigine suma. Suprantame, kad gali būti situacija, kai dėl COVID-19 reikia karantinuotis, kai žmogus galbūt net nesuserga, tačiau patiria kitų (išlaidų). Čia draudikas gali atsisakyti prisiimti riziką, nes ji dažniausiai sunkiai pasveriama. Jeigu gydymo išlaidos gali būti aiškiai apčiuopiamos, tai priverstinis karantinavimas iki neigiamo testo gali užtrukti savaites ar mėnesį, kiekvienam individualiai“, – sakė A. Romanovskis.

Jis pridūrė, kad kai kurios šalys netgi pačios siūlosi apdrausti turistus, padengdamos išlaidas sveikatos problemų atvejų, tačiau aklai tuo susigundyti esą nereikėtų.

„Mes turime vertinti ir pagal tai, kokio lygio medicinos sistema ir paslaugos. Galbūt yra labai pigu keliauti į šalį, kuri egzotinė, bet jeigu medicinos sistema ten yra atsilikusi, pinigai nebūtinai išspręs problemą ar negarantuos aukštos kokybės paslaugų suteikimą“, – sakė A. Romanovskis.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Sveikata“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.