Sveikata

2021.07.22 20:00

Plika akimi matoma tendencija – COVID-19 aukomis dažniausiai tampa neskiepyti žmonės

Laura Adomavičienė, Valdemaras Šukšta, LRT.lt2021.07.22 20:00

Sparčiai kylant naujų COVID-19 atvejų skaičiui medikai siunčia žinią gyventojams: ligoninių COVID-19 skyriuose 100 proc. visų gydomų pacientų yra neskiepyti asmenys. Iš kol kas oficialiai neskelbiamų duomenų matyti, kad tarp kasdien nustatomų naujų COVID-19 atvejų taip pat dominuoja neskiepyti žmonės. Medikai tikina, kad jeigu visuomenės vakcinavimo tempai liks šalyje tokie patys, nereikės nė rudens, kad šie nežinia ko lūkuriuojantys ir neapsisprendę skiepytis gyventojai užplūs priėmimo skyrius.

Kauno regiono COVID-19 ligos koordinatorius dr. Vaidotas Gurskis naujienų portalui LRT.lt sakė, kad Kauno regione hospitalizuotų COVID-19 pacientų kol kas yra labai mažai: 5 gydomi Kauno ir 3 Jonavos ligoninėse. Iš jų vienas asmuo guli reanimacijos ir intensyvios palatos skyriuje.

„Greičiausiai jie nėra užsikrėtę delta atmaina, nes šis variantas mūsų regione dar nėra vyraujantis. Kiek matome iš atliekamos sekoskaitos, Klaipėdoje ir Vilniuje apie pusę atvejų sudaro delta atmaina ir ji pradeda įsivyrauti. Kaune to dar nėra. Mes nejaučiame į ligonines plūstančio didesnio srauto, bet aš manau, kad po dviejų-trijų savaičių ir Kaune bus daugiau delta atmainos atvejų.

Greičiausiai rugpjūčio viduryje pajusime didesnę bangą. Panašiai buvo su britiška atmaina: po dviejų mėnesių nuo jos atsiradimo Jungtinėje Karalystėje, vasarį, jau pradėjome jausti jos poveikį. Jeigu delta atmainos poveikis pas britus buvo juntamas prieš Jonines, panašiai rugpjūčio mėnesį tai turėtume pajusti ir mes.

Šiandien mūsų regione ligoninėse gydomi vyresni COVID-19 pacientai, visiškai jaunų nėra. Amžius labai įvairus – nuo 40 metų iki 70 metų. Jų COVID-19 ligos eiga yra sunki, praktiškai visi jų gauna deguonį. Ir visi be išimties turi gretutinių ligų“, – sakė dr. V. Gurskis.

Vidutiniškai dėl COVID-19 sunkios ligos hospitalizuotas pacientas ligoninėje yra gydomas dvi savaites, jeigu dėl itin sunkios būklės pacientas yra perkeliamas į reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių, jo gydymas gali trukti ir tris savaites.

Į didžiausią rizikos grupę patenka vyresni, virš 65 metų gyventojai, taip pat turintys inkstų funkcijos nepakankamumą, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, onkologiniai, imunosupresiniai pacientai.

Neskiepyti COVID-19 pacientai serga sunkiau ir miršta

Dr. V. Gurskis atkreipė dėmesį į nerimą keliančią tendenciją – nė vienas iš Kauno regione hospitalizuotų COVID-19 pacientų nėra skiepytas. Anot pašnekovo, šie pacientai suvokia galėję to išvengti, jeigu būtų pasiskiepiję, tačiau skaudžiausia, jog ir sirgdami pacientai to nesureikšmina.

„Nesiskiepijantys kenkia dvigubai. Visų pirma, jie rizikuoja susirgti COVID-19 ir sirgti sunkiai, gali patekti į ligoninę ir neturėdami gretutinių ligų. Per antrą bangą matėme, kad sirgo daug jaunų asmenų, kurie iki tol buvo visiškai sveiki. Tai nėra masiniai jaunų asmenų mirties atvejai, bet jie yra labai skaudūs.

Antra dalis šitos problemos, kad jeigu mes nekuriame kolektyvinio imuniteto, neįnešame savo indėlio skiepydamiesi, mes kenkiame apskritai visoms gyvenimo sritims: ugdymo procesui, sveikatos priežiūros sistemai, kuriai reikėjo skirti didesnius išteklius COVID-19 ligonių gydymui. Nesiskiepiję asmenys kenkia apskritai visoms sritims: sportui, verslui, apskritai viskam. Mes turime daug sergančių žmonių, dėl to negalime ramiai gyventi, nuolat esame tarsi ant adatų, nes nežinome, kokią problemą gali sukelti staigus sergančiųjų protrūkis“, – vardijo Kauno regiono COVID-19 ligos koordinatorius.

Dr. V. Gurskis tikino, kad, sparčiai plintant delta atmainai, labiausiai rizikuoja skiepytis vengiantys vyresnio amžiaus žmonės. Jis priminė situaciją Indonezijoje, kuri buvo vienintelė šalis pasaulyje, nusprendusi pirmiausia COVID-19 vakcina pradėti skiepyti 18-64 metų asmenis. Dėl riboto vakcinų skaičiaus vyresni gyventojai liko užribyje, tačiau buvo tikimasi, jog paskiepijus darbingo amžiaus žmones, kartu bus apsaugoti ir vyresni.

„Dabar atėjus šiai bangai paaiškėjo, kad tam tikrų gamintojų vakcinos, kurios buvo naudotos Indonezijoje, yra neefektyvios, dėl to serga daug paskiepytų žmonių, bet jie užkrečia vyresnio amžiaus nepaskiepytus asmenis. Šie serga sunkiai ir miršta“, – tikino Kauno regiono COVID-19 ligos koordinatorius.

Savivaldybės pasigenda vieningumo raginant skiepytis: 60 skirtingų raginimo programų – nesąmonė

Kalbėdamas apie vakcinavimo skatinimo programas, akcijas, Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis LRT.lt teigė, kad turėtų būti vienas veiksmas, skirtas visai šaliai, o ne kiekvienas rajonas darytų savaip.

„Visas palaikymas ir skatinimas turėtų eiti centralizuotai visai Lietuvai kartu. Lietuvoje yra 60 savivaldų, todėl jei 60 rajonų atskirai veiktų – nesąmonė. Miestų individualūs veiksmai turėtų būti antraeiliai. Vienas turi būti centras, kuris skatintų ir drąsiai išaiškintų žmonėms, kad jie turi skiepytis, jei nori eiti į darbą“, – komentavo V. Matijošaitis.

Paklaustas, kokiu principu – pyragu ar botagu – reiktų raginti žmones skiepytis nuo COVID-19, jis atsakė, kad reiktų abiejų. Jis taip pat užsiminė, kad griežtesnių priemonių reiktų tam, jog vėl būtų eilės prie vakcinavimo centrų.

Kokios priemonės būtų reikalingos? V. Matijošaičio nuomone, galbūt nereikėjo leisti lankytis kavinėse tiems, kas nėra pasiskiepijęs. Be to, pašnekovas sukritikavo nepanaudotų vakcinų utilizavimą.

„Man keista, kai iš pat pradžių mums vakcinų trūko, o dabar jau pradeda ministras kalbėti: 3 tūkst. išpylėme ir tai nieko tokio. Vakcinos už dyką nėra duotos, jos yra perkamos ir tai visų mūsų pinigai. Negalima taip atsainiai, neatsakingai pilstyti į kanalizaciją“, – mano Kauno meras.

Šią savaitę premjerė Ingrida Šimonytė minėjo, kad valstybei ir mokesčių mokėtojams per brangiai atsieina nemokamas gyventojų testavimas. Jis reikalingas tiems, kurie nepasiskiepijo, bet nori naudotis galimybių pasu. Premjerė ketvirtadienį Žinių radijui sakė, kad savanoriškai besitestuojantiems gyventojams gali tekti greitu laiku mokėti už tai patiems. Panašios nuomonės apie testavimą laikosi ir V. Matijošaitis.

„Vieną kartą gali duoti už dyką, bet kitą kartą, būk malonus, susitvarkyk: arba mokėk pinigus, arba būk atlikęs tas procedūras. Šiai dienai tas galėjo būti nemokamas testavimas, kai buvo eilė ir nebuvo galimybės pasiskiepyti. Dabar skiepus jau išpila“, – pridūrė jis.

Lietuviams pasirinkimo laisvė svetima

Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu dvi vakcinos dozes yra gavę beveik 43 proc. Lietuvos gyventojų. Aktyviausiai iki šiol skiepijosi 70-74 metų asmenys. Tokių pilnai vakcinuotų šiandien yra beveik 70 proc. Anksčiausiai pagal amžiaus grupes pradėtų skiepyti senjorų nuo 80 metų vakcinavimo mastai kelia nerimą – dvi dozes gavę vos pusė šios amžiaus grupės asmenų.

Pasak dr. V. Gurskio, kalbantis su ligoninėje atsidūrusiais pacientais aiškėja, kad nesiskiepyti vyresniems gyventojams pataria vaikai, kiti nori tiesiog palaukti.

„Ko jie nori laukti, ko pasižiūrėti – neaišku. Klausiu žmonių ne tik ligoninėje, ar jie pasiskiepijo, sako ne, aš dar lauksiu. Klausiu, o ko jūs lauksite? Pažiūrėsime, kaip bus. Bandau aiškinti, kad jeigu neturėsime atitinkamo procento pasiskiepijusių gyventojų, turėsime daug problemų. Atsakymas tas pats – mes dar pažiūrėsime.

Bet įdomu tai, kad daugelis sako, jog jeigu skiepas bus privalomas, tai jie skiepysis. Reiškia, reikia švelnios prievartos, kuri aiškiau prioritetus sudėliotų. Matome jaunesnių, 20-40 metų asmenų požiūrį, kad jeigu jie negalėtų kitaip išvažiuoti į užsienį – jie skiepytųsi. Aukštosiose mokyklose turime kolegų, kurie priėmimo komisijose klausia studentų, ar jie skiepijosi. Tų, kurie atsako, kad ne, jiems pasako, kad jie negalės pradėti mokslų, kol nepasiskiepijo. Atsakymas – o, tai gerai, eisiu skiepytis. Galbūt lietuviams yra parankesnė prancūziška sistema, kuri įpareigoja. Apsisprendimo laisvė, kuri egzistuoja Vokietijoje, lietuviams neveikia“, – apgailestavo Kauno regiono COVID-19 ligos koordinatorius.

Naujienų portalo LRT.lt šaltinių duomenimis, tarp užsikrėtusiųjų koronavirusine infekcija dominuoja neskiepyti asmenys. Skiepytų COVID-19 vakcina ir užsikrėtusių procentas yra nereikšmingas. Tarp skiepytų ir susirgusių COVID-19 pastebimi užsikrėtimai įvairiomis koronaviruso atmainomis, taip pat ir delta variantu, tačiau tarp šių pacientų apskritai nėra nė vieno, sergančio sunkia ligos forma ar hospitalizuoto.

Net ir delta variantu užsikrėtę skiepyti asmenys serga lengvai, dažniausiai apskritai besimptome forma ir apie COVID-19 sužino visiškai atsitiktinai, dėl kitų priežasčių atlikę COVID-19 testą.

Kol kas ši statistika nėra oficialiai pateikiama, šiuos duomenis valstybinės institucijos renka ir naudoja savo reikmėms. Tačiau Statistikos departamento tikinimu, tokie statistiniai pjūviai, parodantys kokią dalį COVID-19 pacientų sudaro neskiepyti asmenys, yra ruošiami ir jie bus viešai prieinama jau rugpjūčio mėnesį.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.