Sveikata

2021.07.21 19:00

Pagalba pusšimčiui į rezidentūrą neįstojusių studentų – atsirado vietų, kiek ant vienos rankos pirštų, ir visos jos mokamos

Laura Adomavičienė, LRT.lt2021.07.21 19:00

Trečiadienį posėdžiavusi Valstybės užsakymo komisija į rezidentūrą neįstojusiems medicinos studentams gerų žinių neturi – papildomų vietų 50 laukiančių absolventų sukurti neįmanoma. Naujienų portalo LRT.lt žiniomis, šis pusšimtis gatvėje likusių jaunųjų medikų tegali varžytis dėl 2 mokamų rezidentūros vietų Vilniaus universitete (VU) ir 3 mokamų vietų Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU). Posėdyje dalyvavęs Jaunųjų gydytojų asociacijos pirmininkas Karolis Kilčiauskas tikino, kad problemų su medicinos studijų organizavimu yra gerokai daugiau ir jos prasideda vos peržengus universiteto slenkstį. 

– Šiandien vyko Valstybės užsakymo komisijos posėdis dėl papildomų rezidentūros vietų. Kokie rezultatai?

– Net nežinau, kaip vertinti. Posėdis praėjo taip, kaip tikriausiai ir reikėjo tikėtis – pinigų nėra. Visas biudžetas yra paskaičiuotas dar praėjusiais metais. Paskutinis šūvis šiais metais, kuriuo siekta sugrąžinti socialinę teisybę, buvo pavasarį, kai susivienijus jaunimo organizacijoms pavyko padidinti valstybės finansuojamų rezidentūros vietų skaičių nuo 320 iki 365.

Reikia suprasti vieną dalyką: valstybei ir mokesčių mokėtojams kainuoja tiek valstybės finansuojamos rezidentūros vietos, tiek ir nefinansuojamos vietos, nes gydytojui rezidentui atlyginimą moka Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iš atskiro biudžeto. Tas planavimas privalo būti abiejų vietų atžvilgiu: ir valstybės finansuojamų, ir nefinansuojamų. Mažiau suvaržymų yra vientisosioms medicinos studijoms.

Kai žmonės stoja į vientisąsias medicinos studijas, kurios trunka 6 metus, pati svarbiausia žinutė, kurią reikėtų perduoti tiems žmonėms, kurie planuoja tapti medicinos studentais, kad į vientisąsias medicinos studijas yra priimama daugiau studentų, negu yra planuojamų finansuoti rezidentūros vietų.

– Kiek daugiau abiejuose universitetuose priimama studentų į vientisąsias medicinos studijas?

– Kasmet vientisąsias medicinos studijas visoje Lietuvoje baigia apie 460 studentų, (valstybės finansuojamų rezidentūros vietų yra 365 – LRT.lt). Šiemet už borto liko 30 LSMU ir 20 VU medicinos studentų.

Nėra efektyvaus planavimo, nėra normalios specialistų poreikio analizės ir prisideda dar pačių universitetų autonomija, kurie gali į vientisąsias medicinos studijas priimti tiek studentų, kiek jie nori, kiek jie geba.

Reikia suprasti, kad problema prasideda jau stojant į universitetą. Visi šie žmonės mano, kad po vientisųjų medicinos studijų jie turi gauti rezidentūros vietą. Suformuojamas nepagrįstas lūkestis. Man tikrai gaila kolegų, kurie šiais metais negavo rezidentūros vietos, bet ši problema, kad formuojamas nepagrįstas lūkestis, tiesiog yra per mažai komunikuojama.

Kita problema, kad apskritai mes nežinome, ką mes planuojame. Nėra tinklo vizijos, nėra efektyvaus tinklo ir tas (sveikatos priežiūros specialistų – LRT.lt) planavimas yra butaforinis. Gal šią kadenciją pavyks tai padaryti – SAM ir ši Vyriausybė prisižadėjo išspręsti šitą klausimą su sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarka. Tada bus galima daryti normalias specialistų poreikio analizes. Visų tikslas yra, kad būtų suformuoti adekvatūs lūkesčiai jau stojantiems į medicinos studijas. Iki šiandien tai nepadaryta.

– Kaip tokiu atveju paskaičiuojama, kiek ir kokių rezidentūros vietų kasmet Lietuvoje reikia?

– Yra Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) analizė, kuria remiamasi, ten yra matematiniai modeliai, bet jie grindžiami daugiausia į pensiją išeinančiais gydytojais ir paskutinių kelerių metų statistika. Kitaip tariant, daugiau remiamasi praeitimi, negu planuojama ateitis, ko reikia efektyviam sveikatos apsaugos tinklui.

Ne vienerius metus tokios naujesnės specialybės kaip geriatrija ar skubioji medicina iš vis STRATA analizėje nebuvo planuojamos, nes nebuvo aišku, kokia apskritai yra šitų specialybių rolė sveikatos apsaugos sistemoje.

Taip pat remiamasi darbo skelbimų duomenimis, kur kokių gydytojų specialistų ieškoma Lietuvoje. Šiuos dalykus suderinus ir yra paskaičiuojama, kiek reikėtų rezidentūros vietų. Tai yra visiška butaforija. Mes tikrai niekuo realiu nesiremiame. Dėl to tas vietų į rezidentūrą skaičius ne vienerius metus yra vienodas – 365 nemokamos vietos. Skaičius yra nekintantis, bet mes puikiai suprantame, kad Lietuvos poreikiai, demografinė situacija, naujos atsirandančios specialybės privalo kisti.

Yra neatsargiai manipuliuojama viešąja nuomone, kažkas „Facebook“ labai gražiai parašo, kad labai trūksta medikų, yra didžiulis poreikis. Aš labai sąžiningai galiu pasakyti, kad mes ne-ži-no-me. Mes nežinome, nei kiek jų trūksta, nei ar yra jų perteklius. Bet mes naudojame mokesčių mokėtojų pinigus, todėl tai turi būti paremta konkrečiais skaičiais, statistika ir vizija.

– Atsakomybė už tokią susidariusią situaciją krenta SAM, Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) ir Finansų ministerijoms?

– Tikrai taip. Pirmiausia, SAM atsakomybė yra įgyvendinti tinklo viziją. Į šį procesą patenka ir ŠMSM. Kitas dalykas, kad sveikatos priežiūros sistema apskritai nėra monitoruojama. Jeigu jūs paklaustumėte bet kurio ministro ar viceministro, kiek, kokiu krūviu ir kokių specialybių gydytojų dirba konkrečioje sveikatos priežiūros įstaigoje, jie turbūt neturėtų į šitą klausimą atsakymo. Ši statistika yra ganėtinai fragmentuota ir nepakankama analizėms, nors pačioms sveikatos priežiūros įstaigoms yra keliami reikalavimai tą statistiką pateikti Valstybinei ligonių kasai (VLK) ar kitai institucijai.

– Tuomet kur ši sveikatos priežiūros įstaigų pateikta statistika keliauja? Į valdininkų stalčius?

– Iš esmės – taip. Neseniai teko susirašinėti su VLK. Nuo 2015 metų jie kaupia duomenis apie etatų skaičių, atlyginimų dydį ir kitus rodiklius, bet nuo 2015 metų tie duomenys yra stalčiuje. Kai mes paprašėme, kad jie būtų viešai publikuoti, būtų viešai prieinami, atsakymas buvo, kad ne jų funkcija tą daryti, jie neturi tam nei žmogiškųjų, nei finansinių išteklių.

– Jūs teigiate, kad studentams formuojamas nepagrįstas lūkestis, kad jiems po medicinos studijų rezidentūros vieta tiesiog bus, SAM viceministras Arūnas Pečkauskas sako, kad rezidentūra, baigus vientisąsias medicinos studijas, nėra duotybė. Kokia yra kitų šalių praktika: rezidentūros studijos yra natūrali medicinos studijų tąsa ar dėl vietos tenka konkuruoti ir ten?

– Lietuvoje yra sistema, kai dėl rezidentūros vietos varžosi visi vientisąsias medicinos studijas baigę absolventai, nepriklausomai nuo to, ar jie studijavo valstybės finansuojamoje vietoje, ar ne. Tie, kurie mokėsi geriau, kurie buvo aktyvesni mokslinėje veikloje ir komisijų buvo įvertinti kaip labiau motyvuoti, jie geriau egzaminus išlaikė, jiems yra pirmumo teisė gauti jų norimas rezidentūros vietas. Viena vertus, tai skatina konkurenciją ir pačių studentų norą geriau pasirodyti ir geriau mokytis. Iš kitos pusės, mes turime tokią situaciją, kai dalis valstybės finansuojamose vietose besimokiusių studentų negauna valstybės finansuojamų rezidentūrų, nes iš jų tas vietas nukonkuravo tie, kurie mokėjo už savo mokslą vientisosiose medicinos studijose.

Modelių pasaulyje yra įvairių. Kuris yra geriausias variantas – diskusijų klausimas, tačiau vakarai yra pajudėję toliau nei mes – vakarų šalyse egzistuoja Medikų rūmai. Imkime Vokietijos pavyzdį: netolima mums šalis, į ją vyksta emigracija. Ten pabaigęs studijas tu gali įsidarbinti asistentu, nesvarbu, ar tu esi rezidentas, ar ne. Tu įsidarbini tame skyriuje, kur norėtum tęsti savo karjerą. Studijų procesas prižiūrimas daugiausia ne universitetų, o Medikų rūmų ir specialybinių draugijų. Ten yra prisiimama labai didelė atsakomybė pačių ligoninių, kuriose tie žmonės įsidarbina, kad jie gaus pakankamai įgūdžių, o draugijos kartu su Medikų rūmais rūpinasi tų žmonių egzaminavimu.

Mes tokios alternatyvos Lietuvoje neturime, mūsų šalyje vienareikšmiškai visą šitą procesą prižiūri ir kontroliuoja universitetai. Čia vientisąsias medicinos studijas baigę studentai gauna medicinos gydytojo licenciją, tampa gydytojais. Jie su šia licencija gali dirbti priėmimo skyriuje, greitojoje medicinos pagalboje, slaugos ligoninėje, kraujo centre.

Bet jeigu tau nepavyko, konkuruojant su kolegomis, įstoti į norimą rezidentūrą, tu turi galimybę persilaikyti egzaminus ir bandyti įstoti kitais metais. Lygiai tas pats yra stojant į bet kurias kitas studijas: jeigu nepavyko įstoti, žmonės pasiima metų perrauką, mėgina perlaikyti valstybinius egzaminus ir stoti į kažkokią norimą studijų programą. Arba galima vykti studijuoti į užsienį.

– Kalbant apie emigraciją, greičiausiai kitose šalyse mūsų medicinos studentams durys atviros, nes jų paruošimo lygis mūsų universitetuose yra geras?

– Kas sakė, kad tas paruošimas geras? Valstybės kontrolės išvada – daugiau nei pusė rezidentų sako, kad praktinių įgūdžių neužtenka. Ar tai yra geras paruošimas universitetinėse ligoninėse? Yra kur tobulėti, bet kartu užsienyje yra svarbesnis didelis poreikis, negu mūsų paruošimo kokybė, dėl to padaromi kompromisai. Kad mūsų žmonės, baigę medicinos studijas, tikrai nėra kvaili – faktas, jie, išvykę į užsienio valstybę, pakankamai greitai adaptuojasi ir pasiveja kolegas.

– Dar vienas aspektas – sakoma, kad lėšų papildomoms rezidentūros vietoms nėra, tačiau šiemet 36 anksčiau į rezidentūrą įstoję medikai šias studijas metė ir įstojo į jiems labiau patinkančias rezidentūros programas. Jiems buvo numatytas krepšelis dar keliems metams į priekį, bet lėšos grąžinamos į biudžetą. Kodėl negalima likusių nepanaudotų lėšų skirti naujų vietų formavimui?

– Lėšos grįžta į biudžetą. Man sunku komentuoti šitą dalyką, žinau tik tiek, kad stojimai planuojami ateinantiems metams. Šiemet buvo tokia situacija, kad ŠMSM suplanavo, kad rezidentūros vietų bus 320 ir su niekuo nepasitarė. Valstybinio užsakymo komisija planavo 365 vietas, paaiškėjo, kad tiek nebus. Tai buvo labai gražus neefektyvaus viešojo sektoriaus valdymo pavyzdys. Susivienijus jaunimo organizacijoms, pavyko skaičių padidinti iki 365, iš kur buvo tam finansavimas ištrauktas – negaliu atsakyti. Ar galima lėšų dar iš kažkur paimti – irgi nežinia. Akivaizdu, kad tie pinigai, kurie turėjo universitetams būti mokami dar 2-3 metus, nebus nebepervedinėjami, o kur ŠMSM juos deda – reikėtų jiems užduoti šį klausimą.

– Kitais metais valstybės finansuojamų rezidentūros vietų bus numatyta tiek pat, 365?

– SAM ir Vyriausybė yra įsipareigojusi ir prižadėjusi iki sausio 1 dienos iš esmės peržiūrėti sveikatos priežiūros specialistų planavimo tvarką. Ji bus paremta tinklo vizija, kurią jie pristatinėja, pradeda apie tai viešai komunikuoti. Tuo remiantis bus galima planuoti adekvatesnius, realybe paremtus studentų, rezidentų skaičius.

– Tai dabar į mediciną stojantys abiturientai nė neįsivaizduoja, kas jų laukia po vientisųjų medicinos studijų, planuoti nieko negali?

– Tikrai taip. Gyvename pokyčių metu. Koks bus priimtas galutinis sprendimas: ar tas planas bus stojantiesiems, kai jau žinosime konkrečiai, ko reikia Lietuvai, ar baigiantiesiems – lieka diskusijų klausimas.

– Ar Jaunųjų gydytojų asociacija, studentų organizacijos yra kviečiamos į šias diskusijas, ar šiam klausimui yra buriama darbo grupė?

– Kol kas darbo grupės tinklo planavimui arba studentų poreikio planavimui, kiek aš žinau, nėra, galbūt mūsų organizacija nėra ten pakviesta. Bet dar yra valstybinio užsakymo komisija. Toje komisijoje dalyvaujame mes, visos jaunimo organizacijos.

– Šiemet į rezidentūrą neįstojusiems medicinos absolventams ministerijų žinutė po posėdžio nepasikeitė: jūs liekate už borto, papildomų vietų kūrimui lėšų nėra?

– Dabar diskusija vyksta su ŠMSM, ar dar galima kažką paskutinę akimirką pakeisti, bet taip, atsakymas toks, kad labai gaila, bet Lietuvoje tų vietų iš dangaus 50-čiai absolventų tikrai neatsiras. Diskusija vyksta tik dėl kelių vietų. LSMU likusių 4 laisvų vietų perskirstymas yra jau įvykęs pagal prioritetines grupes ir tiems studentams, kurie šiandien yra įstoję į valstybės nefinansuojamas rezidentūros vietas, kad jie gautų valstybės krepšelį. Dabar kalba eina tik apie kelias papildomas vietas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.