Sveikata

2021.07.21 12:56

Zemlys-Balevičius: epidemija vystosi pagal vadovėlį, rugpjūčio viduryje galime tikėtis 600 COVID-19 atvejų per parą

Laura Adomavičienė, LRT.lt2021.07.21 12:56

Bendrovės „Euromonitor International“ duomenų mokslininkas bei matematikos mokslų daktaras Vaidotas Zemlys-Balevičius tikina visiškai nesistebintis trečiadienio COVID-19 statistika: įvertinus didesnį delta atmainos užkrečiamumą 176 naujų COVID-19 atvejų per parą reikėjo tikėtis. Jeigu atveju augimo tempas išliks toks pat, ketvirtosios bangos piką pasieksime spalį.

„Nereikia gąsdintis, nereikia stebėtis – taip vyksta epidemijos. Nuo liepos pradžios turime 70 proc. augimą. Jeigu jis liks toks pat, galime paprastai paskaičiuoti: šią savaitę naujų atvejų per parą vidurkis turėtų būti 130, kitą savaitę naujų atvejų per parą vidutiniškai bus 216, rugpjūčio pirmą savaitę – 367, mėnesio viduryje – 600.

Aš nematau čia kažkokio stebuklo, nes epidemija vystosi pagal vadovėlį. Lygiai tas pats vyksta kitose valstybėse. Jeigu ten matomas naujų atvejų per parą augimas ir jis yra įspūdingesnis, tai iš kur galime turėti vilties, kad tai mus aplenks?“, – komentavo matematikos mokslų daktaras.

V. Zemlys-Balevičius naujų COVID-19 atvejų spartų kilimą sieja su sparčiau plintančia delta atmaina bei vangiu gyventojų vakcinavimo tempu.

Turint omenyje, kad delta atmaina yra 60 proc. labiau užkrečiama lyginant su alfa atmaina, kuri ir buvo trečios bangos piko priežastimi, tai dabar prasidėjusios ketvirtosios bangos piką galime pasiekti jau spalį, o pacientų antplūdį ligoninėse greičiausiai matysime rugpjūtį.

Didžiausias pavojus šiuo atveju kyla nepersirgusiems ir nesiskiepijusiems asmenims, ypač esantiems rizikos grupėje.

„Pastaruoju metu matome, kad mirtys nuo COVID-19 baigėsi, šiandien yra trečia diena, kai pagal visus mirčių apibrėžimus statistinėse lentelėse matome nulius. Visgi ligoninių duomenys rodo, kad COVID-19 pacientų skaičius čia pradeda didėti, o tai reiškia, kad ir mirčių atsiras, tik reikia palaukti“, – įsitikinęs duomenų mokslininkas.

Pasak V. Zemlio-Balevičiaus, žvelgiant į pastarųjų 14 dienų statistiką COVID-19 sparčiausiai plinta tarp jaunų asmenų: 10-19 ir 20-29 metų amžiaus grupėse. Ši grandis yra socialiai labiau aktyvi ir daugiau veikia kaip viruso pernešėja. Mat pastebėta, kad jauni žmonės COVID-19 serga lengvai.

Didžiausias pavojus šiuo atveju kyla 70 metų ir vyresniems asmenims, kurių vakcinavimo tempai Lietuvoje nėra įspūdingi.

„Jeigu tu esi vakcinuotas, tavo tikimybė susirgti ir numirti yra mažesnė 10 kartų. Taip, ji vis tiek yra, bus tokių, kurie susirgs antrą kartą, bet jų bus pastebimai mažiau, nei tų, kurie bus nepasiskiepiję. Žiūrėkime į skaičius, kiek žmonių yra vakcinuotų. Pavyzdžiui, žiūrint į 80 metų ir vyresnių grupę – čia paskiepytų vyrų yra 68 proc., moterų – 53 proc. 70-79 metų grupėje paskiepyta virš 65 proc. gyventojų.

Žiūrint į tai, kas buvo anksčiau, matome, kad oficialiai persirgusių visose rizikos amžiaus grupėse buvo apie 10 proc. žmonių ir jei sugeneravo tą ligoninių užkišimą. Jeigu žiūrėtume į tai, kiek šiuo metu turime nevakcinuotų – jų yra apie 20 proc. Reiškia, yra nemažai potencialo vėl sugeneruoti neigiamus ligoninių užkišimus ir jie bus matomi didesnės rizikos žmonių grupėje“, – tikino matematikos mokslų daktaras.

Kartu jis atkreipė dėmesį į VU Medicinos fakulteto prodekano prof. Vytauto Kasiulevičiaus socialiniuose tinkluose paviešintą prestižinio Izraelio Sheba medicinos centro ir Prancūzijos Pastero instituto bei Sorbonos universiteto parengtą ataskaitą. Pastaroji rodo, kad vakcina apsaugo ne tik nuo sunkios COVID-19 ligos formos bei mirties, tačiau kartu stabdo ir paties viruso plitimą visuomenėje.

„Tyrimas parodė, kad paskiepyti, bet susirgę asmenys, daug rečiau užkrečia šeimos narius negu susirgę neskiepyti. Šansas neskiepytam šeimos nariui užsikrėsti COVID-19 nuo susirgusio neskiepyto šeimos nario – 57 proc., tuo tarpu šansas užsikrėsti neskiepytam šeimos nariui nuo susirgusio pasiskiepijusio –17 proc., o PASKIEPYTAM šeimos nariui užsikrėsti NUO susirgusio PASKIEPYTO tik 4 proc.“, – asmeninėje „Facebook“ paskyroje rašo profesorius.

Pasak V. Zemlio-Balevičiaus, žvelgiant į naujų COVID-19 atvejų augimo tendencijas, ketvirtos bangos pikas greičiausiai bus spalį, o tai reiškia, kad skiepytis reikia jau dabar, nes pilnas imunitetas prieš infekciją susiformuoja tik po poros skiepų, o tam mažiausiai reikia mėnesio.

„Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje jau siunčiami signalai, kad jau yra blogai, Jungtinėse Amerikos Valstijose vos ne kiekvieną dieną yra pranešimas, kad tose vietose, kur vakcinavimo procentas yra mažas, į ligonines jau pradeda plūsti COVID-19 pacientai. Vaizdai – kaip per piką. Tas pats laukia ir mūsų“, – dėmesį atkreipė duomenų mokslininkas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.