Sveikata

2021.07.21 05:30

Pusšimtis medicinos studentų neįstojo į rezidentūrą: laisvų vietų nebėra, lėšų papildomoms vietoms – taip pat

Laura Adomavičienė, LRT.lt2021.07.21 05:30

Po 6 metus trukusių vientisųjų medicinos studijų už rezidentūros borto liko kelios dešimtys Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentų. Pastarųjų galimybės dirbti nebaigus rezidentūros yra menkos. Medikus ruošiantys universitetai prašo valstybės skirti finansavimą 20 papildomų rezidentūros vietų, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), matydama braškantį darbo užmokesčio biudžetą, tokia galimybe abejoja. 

Viena iš kelių dešimčių neįstojusių medikų – VU Medicinos fakultete vientisąsias medicinos studijas baigusi mergina, prašiusi jos vardo neviešinti, pasakojo, kad remiantis bendrais skaičiavimais spėjama, kad tokių į rezidentūrą neįstojusių medikų Lietuvoje gali būti nuo 30 iki 50. Apie 30 šiemet už borto likusių studentų yra užsiregistravę socialinių tinklų specialioje grupėje. Kiek tiksliai yra neįstojusiųjų – studentė atsakyti negalėjo, nes tokia informacija su baigusiaisiais vientisąsias medicinos studijas universitetų administracijos nesidalija.

LSMU absolventės, kurios prašymu taip pat pavardės neatskleidžiame, žiniomis, į rezidentūrą neįstojo apie 30 šio universiteto vientisąsias medicinos studijas pavasarį baigusių absolventų.

Iš duomenų, kuriuos pavyko surinkti patiems studentams, matyti, kad po pirmo priėmimo į rezidentūrą turo per abu universitetus už borto liko apie 160 medicinos studentų. Šie antrame ture varžėsi dėl likusių 58 laisvų vietų – į šį skaičių įeina tiek VU, tiek ir LSMU likusios laisvos valstybės finansuojamos ir mokamos vietos. Po antrojo turo, studentų žiniomis, liko 4 valstybės finansuojamos ir 2 mokamos rezidentūros vietos VU ir 3 valstybės finansuojamos vietos LSMU. Po trečiojo priėmimo turo VU Medicinos fakultete vietų į rezidentūrą nebėra, LSMU liko 4.

„Įdomu tai, kad dalis neįstojusių į rezidentūrą absolventų 6 metus studijavo valstybės finansuojamose vietose. Į mus valstybė investavo nemažai lėšų, kad mus išmokytų, o toliau – darykit, ką norit. Tos per 6 metus skirtos investicijos nueina veltui. Bet šie žmonės nori studijuoti toliau, nori likti Lietuvoje, įgyti specialybę“, – tikino VU Medicinos fakulteto absolventė.

Į 4 laisvas vietas pretenduoja pusšimtis absolventų

Įdomu tai, kad pavasarį, matydama rezidentūros vietų skaičiaus trūkumą, Vyriausybė prie planuotų 320 valstybės finansuojamų medicinos rezidentūros vietų įsteigė dar 45 papildomas, tačiau ir šių pasirodė negana.

Nors rezidentūros vietų buvo tiek, kiek baigiančių vientisąsias medicinos studijas, dalį jų užėmė anksčiau vientisąsias medicinos studijas baigę absolventai bei vyresni rezidentūros studentai, nusprendę keisti specialybę. Tokių, keitusių rezidentūros specialybę, vien VU Medicinos fakultete buvo 16, iš jų 14 užėmė valstybės finansuojamas vietas.

Iš anksčiau į rezidentūrą LSMU įstojusių absolventų šiemet rezidentūros studijas keitė arba iš mokamos vietos perėjo į valstybės finansuojamą programą apie 20 asmenų.

„Kalbant apie Vyriausybės padidintą rezidentūros vietų skaičių, reikėtų paminėti, kad vietų skaičius iš pradžių buvo pamažintas, bet kai visi tapo dėl to nepatenkinti – padidino iki 365. Realiai tų vietų skaičius liko toks, koks buvo visada, kad jis atitiktų studijas baigusių absolventų skaičių.

Padidinus skaičių buvo ir tokių komentarų, kad patys universitetai kalti dėl to, kad ne visi absolventai į rezidentūrą įstoja. Esą, patys universitetai sukuria daug valstybės nefinansuojamų vientisųjų medicinos studijų programos vietų, bet, turint omenyje, kad per rezidentūros studijas algas visiems rezidentams moka nebe universitetai, o valstybė, patys universitetai nebegali savo nuožiūra sukurti rezidentūros vietų, kiek jie nori. Riba yra nubrėžta ir universitetai turi jos laikytis“, – tikino LSMU vientisųjų medicinos studijų absolventė.

Kur dingsta perstojusių rezidentų studijų krepšeliai?

Anot VU Medicinos fakulteto absolventės, nemažai jos likimo kolegų kyla klausimų dėl perstojusių rezidentų. Mat jie jau studijavo valstybės finansuojamose rezidentūros vietose, jiems buvo skirtas krepšelis, bet jie pradėtų studijų atsisakė.

„Jie rezidentūroje pasimokė 1–2 metus, bet neaišku, ar jie, perstodami šiemet, tą turėtą valstybės skirtą krepšelį atsineša, ar jis grąžinamas į biudžetą ir tas žmogus tiesiog užima mūsų, šiemet baigusių absolventų, vietą. Kur keliauja tas finansavimas, kuriuo jie naudojosi, bet patys jo atsisakė? Pavyzdžiui, 16 VU rezidentų studijų atsisakė, tai gal galima jų vietoms skirtą finansavimą perleisti mums, kurie neįstojo? Juk būtų logiška, kad žmogus galėtų pabaigti studijas, kartu būtų parengtas numatytas konkrečios specialybės gydytojų skaičius“, – svarstė VU Medicinos fakulteto absolventė.

Į rezidentūrą neįstojusieji absolventai tikina girdėję iš podiplominių studijų centrų darbuotojų, kad tokio konkurso jie seniai nematę.

„Problema yra sisteminė. COVID-19 pandemijos laikais trūksta gydytojų, bet tiek žmonių tiesiog liko be rezidentūros... Jeigu mes patys nebūtume susibūrę į grupę, net nežinotumėm, kiek tokių mūsų šiemet yra, nes universitetai tokios informacijos neteikia. Visi sėdėtume ir galvotume, kad aš vienintelis toks „lūzeris“, niekur neįstojęs. Gerai, kad susijungėm, kitaip apie tai niekas nė nekalbėtų, nes atrodo, kad nelabai kam mes įdomūs“, – naujienų portalui LRT.lt atsiųstame laiške rašo į rezidentūrą neįstoję šių metų absolventai.

Karjeros galimybės nebaigus rezidentūros – menkos

Pasak LSMU absolventės, teturėdami medicinos gydytojo diplomą šių metų absolventai, norėdami įgyti gydytojo specialybę, bus priversti arba metus laukti ir stoti iš naujo, arba vykti studijuoti į užsienį.

„Aš asmeniškai galvoju šiuos metus pabūti Lietuvoje ir bandyti stoti kitais metais. Galima perlaikyti egzaminą, susirinkti daugiau balų už mokslinę veiklą – taip daug kas darė iš pernai baigusiųjų ir mus su didesniais balais nukonkuravo. Bet, jeigu ši strategija nepasiteisins, turbūt išvažiuosiu į užsienį, kur manęs labiau nori.

Populiariausia važiuoti į Vokietiją, Šveicariją – ten galima vykti specializuotis nepriklausomai nuo metų laiko. Galima ten vykti ir dabar, ir po pusmečio, nes ten specializacija yra laikoma darbu, dėl to neorganizuojamas bendras valstybinis priėmimas kaip Lietuvoje. Yra kompanijų, kurios padeda įsidarbinti, susitvarkyti dokumentus, bet tam reikia ir nusiteikimo. Žmogus turi norėti išvykti, būti toli nuo šeimos“, – sakė LSMU absolventė.

Anot VU Medicinos fakulteto absolventės, tie, kurie planavo mokslus tęsti užsienyje, tam ruošėsi iš anksto ir dar pavasarį tvarkėsi dokumentus, o dabar, baigiantis liepai, krautis lagaminus, jos nuomone, jau per vėlu. Kokios alternatyvos?

„Nežinau. Galima eiti dirbti į priėmimo skyrių, slaugos įstaigą arba į Kraujo centrą – kas ką ras. Mes galime dirbti greitosios pagalbos centruose, važinėti pagal iškvietimą, galime budėti, bet tai yra baisu, nes turime mažai praktikos. Ne kiekvienas pasiryžtų tiesiog taip likti budėti, priimti žmones. Mes šiandien esame medicinos gydytojai, o ne gydytojai specialistai. Norint tapti gydytoju specialistu reikia baigti rezidentūrą. Tie, kurie mokosi rezidentūroje, jau dirba pagal specialybę.

Specialybės mes negavome, nors kai stojome, dauguma mūsų norėjo tęsti studijas ir būti gydytojais, o išėjo taip, kad mes net įstoti galimybės nebeturime. Jeigu norėtume stoti kitais metais – dėl galimybės studijuoti rezidentūroje mes konkuruotume su ateinančių metų absolventais ir visais kitais. Galbūt pasikelsime savo stojamąjį balą, už mokslinius darbus balų prideda, bet ir kitais metais vis tiek kai kas už borto liks“, – apgailestavo VU Medicinos fakulteto absolventė.

Dėl susidariusios apverktinos situacijos vientisąsias medicinos studijas baigusieji raštu kreipėsi į universitetų vadovybes, taip pat skundą įteikė SAM, Švietimo, mokslo ir sporto bei Finansų ministerijoms.

„Nagrinės mūsų paraišką ar ne – neaišku. Turėtų nagrinėti, bet kokie rezultatai bus – mes nieko nežinome, negalime net prognozuoti, bus skirtos papildomos rezidentūros vietos ar ne“, – dvejonėmis dalijosi VU Medicinos fakulteto absolventė.

„LSMU liko 4 rezidentūros vietos, ar jiems pavyks po posėdžio jų sukurti daugiau – greičiausiai patys nežino. Prašymų į tas likusias 4 vietas universitetas jau neberegistruoja, sakė, kad jeigu bus laisvų vietų – atiduos žmonėms, kurie į jas anksčiau užsiregistravę. Reiškia, jeigu aš tos specialybės nenorėjau anksčiau – dabar į ją pretenduoti nebegaliu, nes anksčiau nesakiau, kad jos noriu“, – apmaudo neslėpė LSMU absolventė.

LSMU duomenimis, iš neužimtų 4 rezidentūros vietų liko po vieną į patologijos, krūtinės chirurgijos, geriatrijos ir skubios medicinos specialybę.

Kasiulevičius: mes juos parengėme, davėme diplomus, ir dabar juos išmesti į gatvę?

VU Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius naujienų portalui LRT.lt patvirtino, kad absolventų skundas yra gautas. Kiek iš viso medicinos absolventų šiemet liko už rezidentūros borto, anot profesoriaus, „vienas Dievas težino“. Jo spėjimu, tokių per abu universitetus galėtų būti ne mažiau kaip 20 žmonių.

„Kad tai yra problema – faktas ir manau, kad ją reikia spręsti. Mes juos parengėme, davėme diplomus, ir dabar juos išmesti į gatvę? Kur jiems važiuoti, į užsienį mokytis? Dabar jiems teks laukti metus ir vėl stoti“, – apgailestavo VU Medicinos fakulteto prodekanas.

Profesoriaus tikinimu, Vyriausybės priimtas sprendimas didinti rezidentūros vietų skaičių šios problemos neišsprendė, nes, padidinus valstybės finansuojamų rezidentūros vietų skaičių, atitinkamai buvo sumažintas valstybės nefinansuojamų vietų skaičius. Mat valstybės finansuojama vieta susideda iš dviejų finansavimo dalių: valstybė moka universitetams už rezidento parengimą ir skiria lėšų gydytojų rezidentų atlyginimams. Kai yra valstybės nefinansuojama vieta – valstybė privalo numatyti finansavimą rezidentų atlyginimams.

„Šiuo atveju valstybė padidino tik krepšelių už studijas skaičių, bet atlyginimų fondo jie nepadidino, dėl to sumažėjo nefinansuojamų rezidentūros vietų skaičius. Kartu reikia turėti omenyje, kad į rezidentūrą stojo ne tik šių metų absolventai. Tų, kurie perstojo iš vienos rezidentūros specialybės į kitą, jų vietos anuliuojamos, jų krepšeliai grįžta į valstybės biudžetą. Vyriausybė galėtų šiuos krepšelius skirti naujoms vietoms finansuoti, bet to niekada nedaro. Jeigu šiemet tai padarytų – būtų labai teisingas sprendimas“, – nuomone dalijosi prof. V. Kasiulevičius.

Vyresni absolventai konkurencijos neiškreipia?

LSMU Podiplominių studijų centro prodekanas prof. Juozas Kupčinskas naujienų portalui LRT.lt sakė, kad už rezidentūros brūkšnio liko beveik 30 šio universiteto vientisųjų medicinos studijų absolventų. Jis taip pat tikino įžvelgiantis problemą, kad valstybė kiekvienais metais skiria tiek rezidentūros vietų, kiek tais metais yra Lietuvoje mediciną baigiančių absolventų, neatsižvelgdama į anksčiau neįstojusių procentą ir galimybę įsibėgėjus studijoms keisti rezidentūros specialybę. Tačiau pastarieji, anot LSMU profesoriaus, konkurse dėl rezidentūros vietų neiškreipia konkurencijos.

„Priėmimo ir balų skaičiavimo tvarka bent jau LSMU tikrai nesikeitė, ji yra tokia pati jau daugiau nei penkerius metus. Šiuo požiūriu mes išlaikome stabilumą ir galimybės tiek anksčiau baigusiems, tiek šiais metais baigusiems yra vienodos. Tie studentai, kurie yra tikrai motyvuoti, per 6 metus papildomų balų už mokslinę veiklą susirenka, todėl diskriminacijos čia nėra, visos sąlygos vienodos“, – tikino prof. J. Kupčinskas.

Jis taip pat paneigė absolventų įtarimus, kad po trečio turo ne visi už brūkšnio likę stojantieji galės vienodai pretenduoti į likusias 4 laisvas valstybės finansuojamas rezidentūros vietas. Pasak LSMU Podiplominių studijų centro prodekano, priėmimo procesas skaidrus, visi norintieji vienodai dalyvauja konkurse dėl likusių laisvų vietas.

„Problema buvo ta, kad šiemet tų vietų tiesiog nebeliko, o pagal galiojančią tvarką mes vietas perskirstome, bet tos 4 vietos tikrai nėra tas skaičius, kuris patenkintų poreikį, kuris realiai egzistuoja“, – tikino LSMU profesorius.

Mato poreikį sukurti 20 papildomų rezidentūros vietų

Anot VU Medicinos fakulteto prodekano, atsižvelgiant į finansavimo poreikį ir sutaupytus perstojusių rezidentų krepšelius, per abu universitetus būtų įmanoma sukurti dar 20 papildomų rezidentūros vietų. Tam pritaria ir LSMU prodekanas J. Kupčinskas. Pastarojo tikinimu, šiandien labiausiai matomas šeimos medicinos srities specialistų trūkumas.

Pasak V. Kasiulevičiaus, vieno rezidento studijų krepšelis metams kainuoja apie 7 tūkst. eurų, jo atlyginimui per metus tenkanti suma yra beveik dvigubai didesnė.

Šiandien, abiejų universitetų prodekanų tikinimu, problemos sprendimas yra Valstybės užsakymo komiteto rankose – mat tik šio sprendimu nustatomas rezidentūros vietų skaičius. Prof. J. Kupčinskas tikino, kad LSMU būtų pasirengęs priimti papildomai apie 20–30 absolventų į rezidentūros studijas, jeigu tam būtų skirtas papildomas finansavimas.

„Mes universitete, tam tikrose rezidentūros studijų programose, rezervų turime. Sveikatos priežiūros specialistų poreikis Lietuvoje tikrai yra nemažas. Nors pagal bendrą gydytojų skaičių mes atrodome neblogai, bet, žiūrint į ateities perspektyvas, ypač tai, kas vyksta Vakarų Europos šalyse, sveikatos priežiūros paslaugų poreikis tik didės. Mes turėtume apie tai pagalvoti ir kiek įmanoma efektyviau išnaudoti visas galimybes, kad kuo daugiau jaunų žmonių galėtų įgyti atitinkamą kvalifikaciją“, – sakė prof. J. Kupčinskas.

SAM viceministras: rezidentūra iš karto po studijų nėra duotybė

Valstybės užsakymų komiteto posėdis planuojamas trečiadienį SAM, posėdžiui vadovaus SAM viceministras Aurimas Pečkauskas. Viceministras naujienų portalui LRT.lt pabrėžė, kad rezidentūros vietų trūkumo problema yra kompleksinė, tačiau jos sprendimas atsiremia į finansus. Jo tikinimu, perkelti perstojusių rezidentų krepšelius naujoms vietoms finansuoti neįmanoma.

„Reikia suprasti, kad lėšos susideda iš dviejų krepšelių. Yra studijų krepšelis, kuris skiriamas per ŠMSM, ir, kalbant apie jį, jeigu rezidentas pasitraukia iš studijų proceso, jo krepšelis nebegali būti panaudojamas, nes naujas stojimas į rezidentūrą yra naujas procesas su visomis savo dedamosiomis.

Kalbant apie atlyginimo dalį, kuri keliauja per SAM asignavimus, ten taip pat yra ganėtinai sudėtinga situacija. Per pastaruosius metus, atsižvelgiant į situaciją, buvo gausu finansų perskirstymų, buvo atlyginimų kėlimas gydytojams rezidentams. Darbo užmokesčio fondą čia sudėtinga subalansuoti, todėl perskirstyti lėšas, sukurti daugiau vietų nėra galimybės, nes tai paveiktų šį darbo užmokesčio fondą“, – sakė A. Pečkauskas.

Viceministras priminė, kad kiekvienais metais yra prognozuojama, kiek rezidentų galėtų pasitraukti iš studijų programų: dalis jų perstoja į kitą specialybę, kiti išvyksta į užsienį. Dėl to kasmet yra peržiūrimas nubyrėjusių specialistų procentas ir pagal tai kitiems metams koreguojamas vietų skaičius į konkrečias rezidentūros programas.

Tai, kad šiandien pusšimtis medicinos absolventų lieka tik su medicinos gydytojo diplomu rankose be galimybės tęsti studijų, SAM viceministro nuomone, reikėtų priimti kaip sveiką konkurencinę kovą.

„Reikia suprasti, kad rezidentūros studijos, kaip ir bet kokios kitos studijos, turi savo procesą: yra atskiras stojimas, konkursai, priimama atsižvelgiant į egzaminų ir mokslinių darbų rezultatus, į motyvaciją. Aš kaip tik stengčiausi žiūrėti į Europos ir kitų šalių pavyzdį, kad rezidentūra iškart po studijų baigimo nebūtinai yra duotybė.

Jeigu kas nors iš pirmo karto neįstoja į rezidentūros programą, į kurią norėtų, galbūt tai yra galimybė kaip tik padirbėti, patobulinti savo CV, įgyti įgūdžių, atlikti mokslinės veiklos, dalyvauti savanoriškoje veikloje, kuri užskaitoma kaip motyvacinė, ir bandyti kitais metais. Tokiu būdu mes galbūt kaip tik kuriame šiek tiek konkurencines sąlygas gydytojams, nes mes siekiame aukštos kokybės mūsų sveikatos sistemoje. Konkurencingumas pirmuose etapuose yra pliusas, tai padeda pačios sistemos kokybei augti“, – įsitikinęs A. Pečkauskas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.