Sveikata

2021.07.17 20:46

Neįprasti karščiai gali tapti rimtu iššūkiu padidėjusį kraujo spaudimą turintiems žmonėms: ką būtina žinoti apie kasdienį vaistų vartojimą?

Laura Adomavičienė, LRT RADIJO laida „Sveikata“, LRT.lt2021.07.17 20:46

Kelias savaites iš Lietuvos nesitraukiantis karštis tampa rimtu iššūkiu aukštą kraujo spaudimą turintiems, širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems asmenims. Šios ligos yra vienos dažniausių Lietuvoje, jomis serga kone kas antras gyventojas nuo 45 erių metų. 


Medikai atkreipia dėmesį, kad per karščius širdies ir kraujagyslių ligos tik paūmėja, didėja insulto, infarkto rizika. Kardiologijos skyriuose per šias kelias tropines savaites pacientų skaičius pastebimai išaugo, kai kuriose gydymo įstaigose, pavyzdžiui, Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, kardiologijos skyriai gausiai užpildyti.

„Iš tiesų daug pacientų kreipiasi dėl širdies ir kraujagyslių problemų šiuo metu, kai karštas oras, – LRT RADIJO laidai „Sveikata“ sakė gydytojas Gediminas Urbonas. – Pacientai dažniausiai skundžiasi neįprastu širdies plakimu, bendru silpnumu, greitu nuovargiu, dideliu prakaitavimu, galvos svaigimu ar skausmu – tokie yra dažniausi skundai ir jie susiję su aukšta oro temperatūra. Ar kraujospūdis padidėjęs, ar ne – kai oras karštas, prakaitavimas padidėja visiems, žmogus netenka elektrolitų, visų pirma natrio ir kalio, taip pat netenkama skysčių, dėl šios priežasties gali atsirasti šie pakitimai“.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Šeimos medicinos klinikos docentas sako, kad dažniau kreipiasi ne turintys padidėjusį kraujospūdį, tačiau tie, kurių kraujospūdis yra mažesnis nei įprasta. Reguliariai geriamų vaistų vartojimą įprastai tenka koreguoti – dozes mažinti. Tačiau, perspėja specialistas, nereikėtų jų vartojimo savavališkai nutraukti.

„Dažniausia klaida, kurią daro pacientai, kad jie ne mažina vaistų dozę, o nutraukia jų vartojimą. Nutraukus vaistus, po keliolikos valandų, po paros ar dviejų gali labai ženkliai padidėti arterinis kraujo spaudimas ir jo perkritimo metu gali įvykti infarktas ar insultas. Patiems nutraukti gydytojo paskirtų vaistų vartojimo nereikėtų, idealu yra pasitarti su savo šeimos gydytoju. Galima mažinti vaistų dozes iki pasitarimo su gydytoju, bet negalima jų vartojimo visiškai nutraukti“, – patarė G. Urbonas.

„Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas yra tikrai didelė problema, žemesnis kraujo spaudimas nėra tokia bloga situacija, panikuoti ir labai dėl to pergyventi nereikėtų – visada labiau rūpintis reikėtų aukštu kraujospūdžiu. Iš kitos pusės, jeigu spaudimas ilgą laiką žemesnis, ypatingai vyresnio amžiaus žmonėms, yra įrodyta, kad insulto rizika padidėja“, – pridūrė LSMU docentas.

Kilus įtarimui, jog pakriko vyresnio amžiaus žmogaus sveikata, verta patikrinti, ar jis rišliai ir nuosekliai atsakinėja į klausimus, ar nėra itin mieguistas, nepatiria neritmiško širdies plakimo – visi šie simptomai gali rodyti ženklų elektrolitų balanso sutrikimą. Ypač svarbus organizmui kalis ir natris, netenkamas kartu su skysčiais, todėl patartina verčiau gerti mineralizuotą, šiais elementais prisotintą vandenį. Ar jis gazuotas ar ne – tai nėra taip svarbu, sakė G. Urbonas.

„Pirmoji pagalba – duoti pakankamai skysčių, pacientą paguldyti, apčiuopti pulsą ir laukti medikų. Nes kitos greitos pagalbos namuose kaip ir nėra. Dažniausiai būna tokios situacijos, kad artimieji galvoja, ar reikėtų kreiptis, ar ne. Tai jeigu matome, kad vyresnio amžiaus žmogaus savijauta, elgesys ženkliai pasikeitė, atsirado bendravimo skirtumų lyginant su tuo, kas buvo anksčiau, žmogus pasidarė vangesnis, visuomet reikėtų kreiptis į medikus. Darbo metu šiuos pacientus tikrai gali priimti ir konsultuoti šeimos gydytojai, o nedarbo metu yra skubios pagalbos skyriai, kur bus atlikti reikiami tyrimai. Namuose idealu pacientą paguldyti ant nugaros, galvą laikyti truputėlį aukščiau, pakelti kojas, nes kraujotakai tai būtų didelis palengvinimas“, – patarė laidos „Sveikata“ pašnekovas.

Liaudiška priemonė – žiupsnelis druskos ant liežuvio prastai dėl perkaitimo pasijutusiam žmogui, nėra išmonė be pagrindo.

„Dauguma žmonių, kurie turi padidėjusį kraujo spaudimą, turi namuose kraujospūdžio aparatą. Ir jeigu matome, kad kraujo spaudimas yra žemas, natrio chloridas, t.y. druska, būtų viena iš priemonių spaudimui padidinti – tokių priemonių mes iš tikrųjų neturime labai daug“, – sakė G. Urbonas.

Žinoma, reikia turėti omenyje, kad sumažėjęs kraujo spaudimas ir natrio trūkumas nebūtinai yra karščio ir gausaus prakaitavimo padarinys, pridurė gydytojas. Anot jo, detaliau priežastis padės išsiaiškinti tik tyrimai.

Beje, įsitikinimas, kad arterinė hipertenzija yra problema, ištinkanti tik vyresnio amžiaus žmones – klaidingas, nes pirmieji kraujospūdžio sutrikimo ženklai gali pasirodyti labai anksti.

„Yra daug 30+ amžiaus žmonių, kurie gydomi dėl arterinės hipertenzijos. Amžiaus ribos jai atsirasti nėra. Kraujospūdį laikas nuo laiko rekomenduočiau pasimatuoti bet kokio amžiaus asmenims, kurių šeimoje artimi giminės – mamos, tėčiai, broliai, seserys – turi padidėjusį kraujo spaudimą, taip pat pacientams, kurie turi antsvorio, serga cukriniu diabetu ir jaučia galimus arterinės hipertenzijos simptomus, tokius kaip galvos skausmas, svaigulys, greitas nuovargis, širdies neįprastas plakimas“, – sakė G. Urbonas.

Kraujospūdžio savikontrolė – svarbi tiek diagnozei, tiek gydant jau nustatytą arterinę hipertenziją, priminė pašnekovas.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Sveikata“ įraše. Kita laidos tema – neatsargių poilsiautojų pajūryje tykantys pavojai. Kokios dažniausios poilsiautojų klaidos ir kodėl į paplūdimį nepatartina neštis saldintų gėrimų?

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt