Sveikata

2021.06.15 23:11

Kyšininkavimas toliau keroja sveikatos sektoriuje: Matulas kaltina buvusią valdžią, Veryga tikina – stebuklingų vaistų nėra

Kristina Jackūnaitė, Rūta Lankininkaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.06.15 23:11

Sociologiniame tyrime, pagal kyšininkavimo mastą, Lietuvą Europos Sąjungoje lenkia tik Rumunija ir Bulgarija. Pasaulinio korupcijos barometro rezultatus pristatęs „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas sako, kad jei ne korupcija sveikatos apsaugos srityje, būtume tarp Skandinavijos šalių, o ne dugne.

Į ligoninę ar polikliniką su vokeliu kišenėje ar dovanėle maišelyje – vos ne kas penktas Lietuvos gyventojas prisipažįsta, kad per pastaruosius metus šitaip sprendė savo sveikatos problemas. Dar dažniau, kas ketvirtas (25 procentai), prisipažįsta naudojęsis pažintimis sveikatos apsaugos srityje. Su korupcija kovojanti visuomeninė organizacija „Transparency International“ paskelbė kas ketverius metus kartojamą Pasaulinį korupcijos barometrą.

„Kyšininkavimas sveikatos apsaugoje vis dar išlieka milžiniška problema Lietuvoje. Pagal šituos rezultatus, turime vieną blogiausių rezultatų Europos Sąjungoje, nusileidžiame blogąja prasme tik Rumunijai ir tai yra tai (korupcija sveikatos apsaugoje – LRT.lt), kas smukdo Lietuvos rezultatus“, – tikina S. Muravjovas.

Žinios. Opozicija inicijuoja nepasitikėjimą Pavilioniu

Pagal bendrą kyšininkavimo mastą, Lietuva Europos Sąjungoje nusileidžia tik Rumunijai, kur kyšius per pastaruosius metus prisipažįsta davęs kas penktas apklaustasis, ir Bulgarijai. Vengrijoje ir Lietuvoje pamaloninę teismų, policijos, ligoninių ar klinikų, mokyklų, socialines paslaugas teikiančias ar dokumentus išduodančias įstaigas prisipažįsta 17 procentų gyventojų, kol Europos Sąjungos vidurkis – 7 procentai.

Palyginimui Latvijoje kyšius prisipažįsta davę 9 proc., Estijoje – tik 2 proc.

„Jeigu susitvarkytumėme su kyšininkavimu sveikatos srityje, atrodytume kaip suomiai, danai arba švedai, ar tie patys estai“, – sako „Transparency International“ vadovas Lietuvoje.

Medikų sąjūdžio vadovė Austrida Gerliakienė tikina, kad tai priklauso nuo politikų sprendimų, nes žmogus, kuris mokėsi 9 ar 12 metų, tikisi grąžos.

„Stalino žodžiai, kad geras gydytojas užsidirba pats, ši tezė yra labai patraukli mūsų visuomenei ir visi tyliu susitarimu ją toleruoja. Ją toleruoja visuomenė, politikai ir medikams nėra kur trauktis“, – LRT TELEVIZIJAI teigia A. Gerliakienė.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas kaltina buvusią valdžią ir sako, kad reikia atkurti pacientų pasitikėjimą

„Kad jie galėtų pradėti kalbėti viešai apie patirtą reketą galbūt kai kuriose įstaigose. Iki šiol jie matė, kad valdžia šituo klausimu nesidomi ir apsiribojo vien užrašais ant gydytojų durų, kad mes nieko neimam“, – sako A. Matulas.

Tuo metu buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga įsitikinęs, kad šioje srityje stebuklingų receptų nėra.

„Tai yra kultūriniai, tikrai labai blogi paveldėti dalykai, pasiviję mus iš sovietmečio. Tikėkimės, kad kartoms keičiantis mes išgyvendinsime tai, kaip ir kitose sistemose išgyvendinome. Estams ir latviams tai pavyko. Estams daug kas pavyko kitaip, mes bandėme ir įstaigų reformą pasiūlyti, kurią estai po 1990 metų padarė, o mes čia ir nesugebėjom susitarti“, – LRT TELEVIZIJAI aiškina A. Veryga.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad sprendimas būtų didesnės algos viešajame sektoriuje.

„Darbas turi būti vertinamas ne todėl, kad mes turime jiems mokėti daug tam, kad kažkas nemokėtų kyšio, o tiesiog tam, kad pats darbas būtų vertinamas ir jis būtų gerbiamas. Žmonės, kurie gerai dirba savo darbą viešajame sektoriuje būtų taip pat vertinami kaip tie, kurie gerai dirba savo darbą privačiajame sektoriuje“, – tikina premjerė.

Pagal tyrimą, bendras kyšininkavimo lygis viešajame sektoriuje per 4 metus Lietuvoje sumažėjo 7 procentais.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.