Sveikata

2021.06.10 20:04

Išmokos pacientams už sveikatai padarytą žalą prilygsta zuikio ašaroms, sąskaitoje liko nepanaudota arti 4 mln. eurų

Laura Adomavičienė, LRT.lt2021.06.10 20:04

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija pateikė praėjusių metų ataskaitą, iš jos matyti, kad pacientams už sveikatos sutrikdymą turtinės žalos per visus metus atlyginta tik už 27 tūkst. eurų, neturtinės – už 271 tūkst. eurų. Tai yra 3–4 kartus mažiau, nei prašė pacientai. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atkerta, kad tikslas yra ne maksimaliai atlyginti žalą pacientams, o kaip įmanoma greičiau.

Iš Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos parengtos ataskaitos matyti, kad per praėjusius metus gauti 274 pacientų ar jų artimųjų skundai dėl sveikatos sutrikdymo. Dar 38 skundų nagrinėjimas buvo perkeltas iš 2019 m. į 2020 m. Iš visų gautų skundų komisija išnagrinėjo 222 pareiškimus, likę neatitiko reikalavimų, buvo grąžinti pareiškėjams patikslinti arba perkelti į 2021 m.

Įdomu tai, kad pacientai, į komisiją kreipdamiesi dėl jų sveikatai padarytos žalos, skundžia ne pavienes įstaigas. Pasitaikė ir tokių atvejų, kai vienu skundu buvo prašoma atlyginti sveikatai padarytą žalą, atsiradusią dėl penkių sveikatos priežiūros įstaigų suteiktų nekokybiškų paslaugų. Iš viso per praėjusius metus nagrinėta skundų dėl 111 skirtingų gydymo įstaigų paslaugų.

Daugiau nei pusė skundų teikta dėl fizinės sveikatos sutrikdymo, 23 proc. atvejų – dėl paciento mirties, 5 proc. – dėl pablogėjusios psichologinės sveikatos ir 18 proc. visų skundų sudarė pareiškimai dėl fizinės ir psichologinės sveikatos sutrikdymo.

Beje, 9 nagrinėtos mirtys buvo susijusios su COVID-19 liga. Šių pacientų artimieji į komisiją kreipėsi tikindami, kad pacientai infekcija buvo apkrėsti gydymo įstaigose ir būtent dėl to mirė.

Daugiausia skundų dėl odontologų

Daugiausia pacientų skundžiasi dėl nekokybiškų odontologijos paslaugų (19 proc. skundų), chirurgijos paslaugų (11 proc.), mažiausiai – dėl pulmonologijos ir dermatovenerologijos paslaugų. Dėl pastarųjų praėjusiais metais gauta po 1 skundą. Tačiau įdomu tai, kad, pavyzdžiui, iš 42 nagrinėtų skundų dėl sveikatą sutrikdžiusių odontologijos paslaugų komisija patenkino tik trečdalį. Dėl nekokybiškų chirurgijos paslaugų nagrinėti 25 skundai, bet tenkinta tik penktadalis jų – 5 atvejai. Kitaip tariant, iš 218 nagrinėtų skundų komisija sutiko atlyginti sveikatai padarytą žalą tik šeštadaliui, arba 36 pacientams (arba jų artimiesiems, jei šie teikė skundą).

Per praėjusius metus jiems išmokėta turtinės žalos atlyginimo suma iš viso siekia 27 tūkst. eurų. Tai yra tris kartus mažiau, nei prašė žalos atlyginimo siekiantys pacientai. Turtine žala vadinami tiesiogiai pacientų patirti finansiniai nuostoliai dėl nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių buvo sutrikdyta jų sveikata.

Pristatydama Seimo Sveikatos reikalų komitetui ataskaitą už praėjusius metus Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos pirmininkė Ieva Drėgvienė nurodė, kad, norint atgauti patirtą turtinę žalą, reikia turėti tai įrodančius dokumentus.

„Kalbant apie turtinės ir neturtinės žalos dydžius, labai dažnai pareiškėjai tiesiog neturi faktinių pagrindžiančių dokumentų, nėra išsisaugoję čekių ir jie negali komisijai [patirtų išlaidų] pagrįsti. Kartais net ir neprašo turtinės žalos atlyginimo“, – komentavo I. Drėgvienė.

Neturtinės žalos lentelės viršuje – nekokybiškos chirurginės paslaugos

Tačiau egzistuoja dar ir neturtinės žalos atlyginimas ir tokių prašymų per praėjusius metus komisija taip pat yra sulaukusi. Daugiausia prašyta atlyginti patirtą neturtinę žalą dėl galimai nekokybiškų chirurgijos paslaugų. Bendra tokių skundų suma siekė 325 tūkst. eurų, tačiau komisijos sprendimu išmokėta mažiau nei šeštadalis visos sumos – apie 50,5 tūkst. eurų neturtinės žalos už nekokybiškas chirurgijos paslaugas.

Antroje vietoje rikiuojasi skubios pagalbos paslaugos. Už šias per praėjusius metus bendrai prašyta atlyginti 250 tūkst. eurų neturtinės žalos, tačiau komisijos sprendimu išmokėta 97 tūkst. eurų. Trečioje vietoje prašyta atlyginti patirtą neturtinę žalą dėl gastroenterologijos paslaugų. Bendra šių skundų neturtinės žalos suma siekia 220 tūkst. eurų, tačiau išmokėtas kiek daugiau nei penktadalis prašytos sumos – 40 tūkst. eurų.

Per praėjusius metus pacientų prašyta neturtinės žalos bendra suma siekė 1,1 mln. eurų, tačiau išmokėta vos 271 tūkst. eurų, arba 4 kartus mažiau.

Įdomu tai, kad daugiau lėšų skirta turtinei ir neturtinei pacientų patirtai žalai atlyginti, kai skundai nagrinėti pagal ankstesnį, iki 2020 m. galiojusį, žalos atlyginimo modelį, kai reikia įrodyti sveikatos priežiūros įstaigos ar mediko kaltę. Pagal senąją tvarką išnagrinėjusi skundus komisija sutiko padengti 26,3 tūkst. eurų turtinės žalos ir 260,4 tūkst. eurų neturtinės žalos. Išmokos pagal skundus, kurie nagrinėti remiantis žalos be kaltės modeliu, – gerokai mažesnės. Turtinės žalos išmokėta 711 eurų, neturtinės – 10,5 tūkst. eurų.

Tiesa, tam įtakos gali turėti tai, kad didžiąją dalį praėjusiais metais nagrinėtų skundų visgi sudarė 2019 m. gauti pacientų ar jų artimųjų pareiškimai. Tokių būta 107. Dėl nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų, kurios suteiktos po 2020 m., nagrinėti tik 38 skundai, tačiau iš jų žalos atlyginimo be kaltės modelis taikytas tik 14 atvejų. Likę nagrinėti vadovaujantis senuoju, iki 2020 m. galiojusiu, modeliu, nes incidentai įvyko tuo metu, kai sveikatos priežiūros įstaigos turėjo anksčiau galiojusį civilinės atsakomybės draudimą.

Per ketverius metus skundų padvigubėjo

Iš komisijos pateiktos ataskaitos matyti, kad teikiamų skundų skaičius kasmet auga. 2016 m. komisijai pateiktas 131 skundas dėl pacientų sveikatai padarytos žalos, praėjusiais metais skaičius šoktelėjo kone dvigubai – iki 222. Minėti atvejai išnagrinėti 19 komisijos posėdžių. Dėl pusės visų praėjusiais metais nagrinėtų skundų komisija kreipėsi ekspertinės nuomonės į gydytojus specialistus. Vieną skundą komisija privalo išnagrinėti per 3 mėnesius.

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nariai skiriami ketverių metų kadencijai. Nors komisiją oficialiai sudaro 7 nariai, per praėjusius metus jų būta net 11. Komisijos pirmininkė nurodė, kad daugiausia bėdų kilo su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) deleguotu atstovu. Per vienerius metus šios ministerijos atstovai keitėsi 5 kartus. Anot I. Drėgvienės, tai reiškia, kad SADM vienas deleguotas narys daugiausia dalyvavo 1–2 komisijos posėdžiuose. Taip pat komisijoje nėra odontologo, nors už odontologijos paslaugas patirtų žalų dalis yra didžiausia.

LRT primena, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija šiandien skundus nagrinėja pagal du skirtingus žalos atlyginimo modelius. Jeigu skundas teikiamas dėl gydymo įstaigos netinkamų paslaugų, kurios buvo suteiktos iki 2020 m., – galioja viena skundų nagrinėjimo metodika, pagal kurią būtina įrodyti įstaigos ar konkretaus mediko kaltę. Skundai dėl po 2020 m. suteiktų nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų nagrinėjami pagal vadinamąjį žalos be kaltės modelį.

Sąskaitoje liko nepanaudoti milijonai

Sąskaitą, iš kurios atlyginama pacientų sveikatai padaryta žala pagal žalos be kaltės modelį, administruoja Valstybinė ligonių kasa (VLK). Į šį fondą lėšas suneša visos sveikatos priežiūros įstaigos, gaunančios apmokėjimą už paslaugas iš Teritorinių ligonių kasų. Tiesa, įstaigų metinė įmoka į fondą yra skirtinga ir priklauso nuo metinių įstaigos pajamų bei veiklos srities. Pavyzdžiui, pirminio lygio sveikatos priežiūros paslaugas, slaugos, palaikomojo gydymo ar paliatyviosios pagalbos paslaugas teikiančios įstaigos į sąskaitą moka 0,1 proc. metinių pajamų, likusios – 0,2 proc.

Pasak SAM Teisės skyriaus patarėjos Aušrinės Storpirštienės, įmokų dydžiai yra įvairūs: nuo kelių centų iki 300 tūkst. eurų per metus. Visgi tik 4 šalies didžiosios ligoninės į fondą per metus sumoka virš 100 tūkst. eurų, didžioji dalis visų įstaigų į fondą sumoka ne daugiau kaip 500 eurų per metus.

Nemokančioms įmokų įstaigoms gali būti stabdomos licencijos. Tokių įstaigų per praėjusius metus buvo 200 ir visos jos teikė odontologijos paslaugas. Tik 50 jų, sumokėjus įmoką į fondą vėliau, licencija buvo atnaujinta.

„Problema yra ta, kad jeigu įstaiga nutraukia veiklą, neaišku, kaip skaičiuoti jos įmoką: už visus metus ar tik už tam tikrą mėnesių skaičių“, – tikino A. Storpirštienė.

Per 2020 m. iš viso surinkta į fondą 3,8 mln. eurų, arba 0,1 mln. mažiau, nei planuota. Pacientams už patirtą žalą sveikatai išmokėta virš 6 tūkst. eurų pagal 4 komisijos narių sprendimus. Komisijos nariams ir ekspertams už paslaugas sumokėta iš sąskaitos 50 tūkst. eurų. 2020 m gruodžio pabaigoje sąskaitos likutis sudarė 3,7 mln. eurų.

„Žalos be kaltės modelis buvo palengvinimas medikams ir įstaigoms, bet buvo nukreiptas ir į pacientų interesų gynimą. Gal kurį laiką dar taip galėtų būti, kad lėšos yra surenkamos didesnės, negu yra išmokos, kurias gauna pacientai, bet reikėtų galvoti ir apie žalos atlyginimo kriterijų bei jo dydžio didinimą. Pacientai turbūt būtų laimingi ir įtampa būtų mažesnė, ir visi geriau jaustumėmės“, – Seimo Sveikatos reikalų komitete teigė Akreditavimo tarnybos direktorė Nora Ribokienė.

„Sąskaitoje likutis yra didelis dėl to, kad buvo tik pirmi metai, kada taikomas [žalos be kaltės] modelis, ir tų prašymų, nagrinėtų pagal naują modelį, yra nedaug. Tikėtina, kad vėliau prašymų skaičius bus didesnis ir išmokų bus daugiau, todėl galbūt vėliau bus galima matyti, koks tas tikrasis rezultatas. Tačiau šio modelio esmė yra ne maksimaliai atlyginti žalą, o tai padaryti greičiau ir paprasčiau. Dėl išmokų dydžio <...>, žinoma, čia galima diskutuoti“, – aiškino A. Storpirštienė.

Beje, VLK taip pat atstovauja valstybei teismuose, jeigu pacientai ar jų artimieji komisijos sprendimą skundžia teismui. Šiuo metu teisme nagrinėjamos 7 bylos, susijusios su žalos atlyginimu pacientams.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.