Sveikata

2021.06.09 12:07

Stringa tyrimai dėl skandalingų COVID-19 priemonių pirkimų: vieniems trūksta informacijos iš užsienio, kituose – nėra įtariamųjų

atnaujinta 12.54
Laura Adomavičienė, LRT.lt2021.06.09 12:07

Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vykdytų COVID-19 prekių galimai neskaidraus pirkimo Seimo nariai kreipėsi į Seimo Sveikatos reikalų komitetą, kad šis atliktų parlamentinę kontrolę. Pastaroji esą galėtų užtikrinti, kad būtų keičiama įstatyminė bazė, kurios trūkumais galimai buvo pasinaudota ekstremalios situacijos metu įsigyjant asmens apsaugos priemones, greituosius COVID-19 testus bei monitorius. Dėl visų trijų pirkimų, kurių bendra vertė siekia beveik 8 mln. eurų, atliekami keturi ikiteisminiai tyrimai. 

Seimo narys Justas Džiugelis, kuris yra vienas iš prašymo pradėti parlamentinę kontrolę iniciatorių, Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje trečiadienį priminė, kad nuo pandemijos pradžios SAM vykdė tris pirkimus: įsigijo greitųjų COVID-19 testų už beveik 5 mln. eurų, kurie galimai pirkti tris kartus brangiau nei tuo metu buvo galima įsigyti rinkoje. Taip pat įsigyta 500 monitorių, skirtų COVID-19 pacientų stebėsenai, tačiau šie pirkti be privalomų sertifikatų ir iki šiol neveikia. Galiausiai paaiškėjo, kad dingo asmens apsaugos priemonių: medicininių kaukių, chalatų, vienkartinių pirštinių, kepuraičių už 900 tūkst. eurų.

„Visą tai sužinojome tik iš LRT tyrimo. Tai nebuvo tik komunikaciniai dalykai, todėl kad dėl visų šių veiksmų, epizodų, tarnybos yra pradėjusios ikiteisminius veiksmus. Nors aš manau, kad klausimas vertas parlamentinio tyrimo atlikimo, bet nereikėtų šiuo klausimu politikuoti. Aš labai tikiuosi, kad tarnybos atliks savo darbą kompetentingai ir tinkamai, bet svarbiausia – greitai, nes neabejotinai buvo sukeltas didelis nepasitikėjimas valstybe, mestas šešėlis ir atsakymai turi būti rasti greitai. Šio kreipimosi esmė – pradėti parlamentinę kontrolę ir rasti sistemines spragas, kad ateityje tokie dalykai nepasikartotų“, – komitete kalbėjo J. Džiugelis.

Komitetui pirmininkaujantis Seimo narys Antanas Matulas taip pat patikino, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcija laikosi bendros pozicijos, kad laikinosios komisijos parlamentiniam tyrimui šiuo klausimu sudaryti nereikėtų.

„Turime gerai veikiančias tarnybas, kurios tą darbą ir atlieka“, – tikino A. Matulas.

Komiteto posėdyje nuotoliniu būdu dalyvavusi sveikatos apsaugos ministro patarėja Eglė Butkevičienė priminė, kad dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo procedūrų, sutarties sudarymo aplinkybių ir dėl asmens apsaugos priemonių trūkumo nustatymo teisėsaugos institucijos atlieka ikiteisminius tyrimus. Dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo ikiteisminius tyrimus atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) bei Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Dėl asmens apsaugos priemonių trūkumo nustatymo ikiteisminį tyrimą atlieka Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Šiuo atveju tiriami veiklos požymiai priskiriami vagystės apibrėžimui.

„Norėčiau akcentuoti, kad visų trijų pirkimų atveju buvo įgaliotos juos vykdyti ministerijai pavaldžios įstaigos: dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo buvo įgaliota Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), dėl monitorių ir asmens apsaugos priemonių įsigijimo buvo įgaliotas Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC). Šios įstaigos šiuos prikimus ir vykdė.

Kalbant apie COVID-19 testų prikimo procedūras, lygiagrečiai Generalinė prokuratūra yra iniciavusi civilinį procesą dėl viešojo intereso gynimo ir šioje vietoje norėčiau pasakyti, kad ministerija savo iniciatyva yra įstojusi į procesą, palaikydama ieškovą, Generalinę prokuratūrą ir siekdama išsiaiškinti visas susijusias aplinkybes, ar toks pirkimas, kuris buvo įvykdytas, jis atitinka Viešųjų pirkimų įstatyme numatytus racionalumo, skaidrumo principus“, – sakė E. Butkevičienė.

Paklausta dėl dingusių asmens apsaugos priemonių, ar iš tiesų dingo 20 traukinio vagonų šių prekių, sveikatos apsaugos ministro patarėja pabrėžė, kad 20 traukinio vagonų buvo pasirinkta kaip „hiperbolizuota priemonė“.

„Dėl dingusių asmens apsaugos priemonių, turimais duomenimis tiekėjas, kiek tai susiję su pačia pirkimo-pardavimo sutartimi, ji buvo sudaryta su Kinijos tiekėju, sutarties vertė buvo apie 25 mln. eurų ir pagal muitinės deklaracijos duomenis pačios prekės Lietuvą pasiekė. Tokie yra pirminiai duomenys, tačiau realiai nėra aiškumo, neturime informacijos, ar tinkamai jos buvo paskirstytos į asmens sveikatos priežiūros įstaigas.Turimais duomenimis, kai asmens sveikatos priežiūros įstaigos pateikė tų prekių perdavimo-priėmimo aktus, buvo pastebėtas pakankamai reikšmingas trūkumas ir dėl to buvo nedelsiant reaguojama ir kreiptasi į teisėsaugos instituciją, tai yra Generalinę prokuratūrą, kuri vėliau nurodė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jį atlieka vyriausiasis policijos komisariatas.

20 vagonų čia buvo tokia hiperbolizuota priemonė pasirinkta, atsižvelgiant į tai, kad dingęs ar neaišku kur esantis prekių kiekis, kurio vertė yra apie 1 mln. eurų, turint omenyje, kokios tai buvo prekės: medicininės kaukės, chalatai, pirštinės, kepurės, tai buvo pasirinkta tokia vaizdinė priemonė, kiek tą vertę galėtų sudaryti šios prekės“, – komentavo E. Butkevičienė.

Kada bus baigtas bent vienas iš ikiteisminių tyrimų – neaišku

Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje dalyvavęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martrynas Jovaiša tikino, kad nors du tyrimai dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo yra senokai atliekami, tačiau kol kas konkrečios informacijos apie šių tyrimų potencialią baigtį Generalinė prokuratūra suteikti negali.

„Tyrimo atlikimą iš esmės apsunkina tai, kad reikia bendradarbiauti su užsienio valstybėmis. Yra išsiųsti keli Europos tyrimų orderiai, siekiame gauti informaciją, be kurios negalime priimti galutinių sprendimų ikiteisminiame tyrime ir atitinkamai vertinti galimai nusikalstamas veikas padariusių asmenų veiksmų.

Kiti du ikiteisminiai tyrimai dėl apsaugos priemonių galimo dingimo bei tyrimas dėl monitorių, reikalingų COVID-19 pacientų būklei stebėti įsigijimo ir naudojimo, yra pradėti pakankamai neseniai. Tyrimas dėl monitorių vyksta, tyrimo stadija pradinė, todėl kažkokių reikšmingų komentarų, informacijos Seimo nariams ne labai galėčiau suteikti šiuo metu. Tik galiu pasakyti, kad iki šiol šiuose dviejuose tyrimuose įtariamųjų nėra. Kol kas“, – komentavo M. Jovaiša.

Beje, Generalinė prokuratūra siekia niekiniais ir negaliojančiais pripažinti NVSPL sudarytus sandorius dėl greitųjų COVID-19 testų įsigijimo ir valstybei iš juos pardavusių bendrovių „Profarma“, „Bona Diagnosis“ ir „Rouen Grains LV“ priteisti daugiau kaip 4 mln. eurų.

Kitos tarnybos tyrimų plačiau taip pat nekomentuoja

Du ikiteisminiai tyrimai, susiję su dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatų pirkimo procedūra bei greitųjų COVID-19 testų pirkimu, atliekami FNTT specialiųjų užduočių valdybos. Posėdyje dalyvavęs šios valdybos viršininkas Robertas Šadianec posėdžio dalyviams patvirtino, kad šie tyrimai vis dar atliekami, tačiau pridūrė, kad šiems tyrimams tarnyba teikia prioritetą.

„Mes manome, kad ir vienu ir kitu atveju sprendimai bus galimai priimti kažkada artimiausiu metu. Kaip minėjo prokuroras, šiuo metu yra išsiųsti kreipimaisi į užsienio valstybes. Ir vienu, ir kitu atveju valstybių skaičius viršija 5 ir mes laukiame atsakymų. Jų sulaukus bus priimti tolesni sprendimai abiejuose tyrimuose“, – tikino R. Šadianec.

Plačiau apie tyrimo eigą FNTT atstovas taip pat nekomentavo.

STT direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius antrino, kad STT taip pat atlieka du su COVID-19 priemonių pirkimų susijusius ikiteisminius tyrimus. Vienas dar parėjusiais metais buvo pradėtas dėl COVID-19 reagentų pirkimo.

„(Tyrimo) trukmė susijusi su tuo, kad nemažai tyrimo veiksmų reikia atlikti derinant su užsienio valstybėmis ir užsienio valstybės atitinkamai įtakoja esamą situaciją.

Kalbant apie vadinamuosius monitorius – ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pakankamai neseniai. Pirkimai buvo atlikti ESSC per COVID-19 pirmosios bangos pradžią esant atitinkamai susiklosčiusioms aplinkybėms, tačiau praėjus ilgam laikotarpiui, daugiau nei metams, buvo situacija, kai buvo pristatyta atitinkama įranga nepilnos komplektacijos ir pradėjus ikiteisminį tyrimą nemaža dalis minėtos įrangos buvo surinkta atgal ir nenaudotina pagal paskirtį. Kol kas. Siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dabar yra pradinė stadija, plačiau komentuoti negalėčiau“, – komentavo STT direktoriaus pavaduotojas.

STT duomenimis, ikiteisminį tyrimą buvo nuspręsta pradėti įvertinus faktą, kad iš 497 įsigytų monitorių 391 prietaisas buvo nepilnos komplektacijos.

Veryga: prisiminkime, kad tuo metu vyko marodieriavimas

Reaguodamas į Seimo narių prašymą pradėti parlamentinę COVID-19 priemonių įsigijimo aplinkybių kontrolę buvęs sveikatos apsaugos ministras, dabar – Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Aurelijus Veryga tai pavadino politikavimu.

„Klausantis visų pasisakymų man irgi kyla klausimas: gal mes tada irgi reikalausime grąžinti pinigus ir iš tų įmonių, iš kurių pirmoke, pavyzdžiui, respiratorius brangiau, negu dabar galima nusipirkti, kada gamyba yra didesnė ir kaina yra 10 kartų mažesnė? Dabar taip išeina, kad buvo 10 kartų permokėta už tas priemones?

Aš tik priminsiu, kokiame kontekste visa tai vyko. Šalys už tą pačią kainą kaip mes prisipirko testų, kurie neveikia, kurie buvo net ne testai. Šalys nusipirko įrangą, kuri apskritai nebuvo pristatyta. Mes kalbame, kad aparatui trūko anglų kalbos ar laido į elektros tinklą pajungti. Buvo pirkimų kitose šalyse, kur apskritai niekas neatvažiavo, nors buvo nupirkta. Vilniuje – nereikia toli ieškoti – nusipirko ir neatvažiavo niekas. Tai buvo toks laikas, kada vyko tiesiogine ta žodžio prasme marodieriavimas, nes tai buvo pasaulinė krizė ir reikėjo tas priemones nusipirkti“, – priminė A. Veryga.

Pandemijos įkarštyje vienas ikiteisminis tyrimas sekė kitą

LRT primena, kad praėjusių metų kovo pabaigoje SAM valdomas ESSC tuomečio operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pavedimu iš Kinijos bei Izraelio įsigijo beveik 500 gyvybinių funkcijų stebėjimo monitorių už maždaug 2 mln. eurų. Daugiau kaip pusė jų iki šiol netinkami naudoti. Bet viešai apie tai pranešta tik rudenį, pirkimu susidomėjus žiniasklaidai.

LRT tyrimų skyriaus žurnalistai atskleidė, kad jau pirkimo metu buvo žinoma, jog dalis monitorių yra netinkami. Iki šiol nenaudojami daugiau nei pusė iš beveik 500 monitorių. Mat tik pusė prietaisų turėjo CE ženklinimą – tai yra gamintojo užtikrinimą, kad produktas atitinka Europos Sąjungos saugos reikalavimus. Kitiems monitoriams trūko eksploatacinių priedų, valdymo meniu buvo kinų kalba.

Tų pačių 2020-ųjų kovą buvo inicijuotas ir reagentų pirkimas iš Ispanijos bendrovės „PMS International S. L.“, kurio vertė viršija 5 mln. eurų. Pavedimus pirkimams, kaip operacijų vadovas, pasirašinėjo A. Veryga. Juos vykdė SAM pavaldžios įstaigos – Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) bei ESSC. NVSPL už vieną reagentų rinkinį mokėjo po 1912,59 euro, arba beveik po 20 eurų už vienetą. Panašiu metu kitų gamintojų reagentus NVSPL pirko pigiau – už vienetą mokėjo po keliolika eurų. Šių korėjietiškų reagentų šiandien galima įsigyti dešimteriopai pigiau: vienetas dabar kainuoja ne 20, o 2 eurus.

Galiausiai šių metų bbalandžio pabaigoje dabartinio SAM vadovo Arūno Dulkio pavedimu SAM valdomas ESSC kreipėsi į teisėsaugą dėl ženklaus pandemijos pradžioje įsigytų priemonių kiekių neatitikimo. LRT Tyrimų skyriaus žurnalistai išsiaiškino, kad pagal praėjusių metų kovo pabaigoje ESSC sudarytą sutartį su Kinijos tiekėju „Harbin Shangyang Trading Co., Ltd.“ į Lietuvą turėjo atkeliauti milijonai respiratorių, kaukių, chalatų ir kitų priemonių už daugiau nei 24,6 mln. eurų. Tačiau dabar ESSC skelbia pasigedusi daugiau kaip 800 tūkst. vienetų prekių už 911 896,40 eurų – šis kiekis esą užpildytų 20 vagonų. Dėl to Generalinė prokuratūra balandžio pabaigoje pradėjo tyrimą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.