Sveikata

2021.06.10 16:00

Įvertino mikroklimatą vienoje iš ligoninių: išvados įtikina ne visus medikus, tarp silpniausių sričių – atlyginimai, poilsio sąlygos

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2021.06.10 16:00

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliktas mikroklimato tyrimas atskleidė, kad ligoninės darbuotojai gana gerai vertina darbą pandemijos pradžioje neramumų krėstoje ligoninėje. Tyrimo rezultatai įtikino ne visus medikus, tačiau jo rengėjai tvirtina – per apklausą buvo užtikrintas konfidencialumas ir gauti rezultatai yra patikimi.

Atliko apklausą

Praėjusiais metais Klaipėdos universitetinė ligoninė išgyveno ne itin lengvą laikotarpį – įstaigą ne tik užgriuvo iki šiol nepažinta pandemija, bet dar ir kilo ažiotažas dėl to, jog ligoninė virto COVID-19 židiniu, medikai skundėsi asmens apsaugos priemonių stygiumi, akcentavo vadybos trūkumus.

Po svarstymų specialioje darbo grupėje įstaigai buvo pateikta rekomendacijų, kaip tobulinti veiklą, ir nuspręsta atlikti mikroklimato tyrimą. Jo rezultatai šią savaitę pristatyti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto nariams.

Tyrimą atlikusios viešosios įstaigos „Galimybių plėtra“ atstovė, atsakinga už tyrimą KUL Silvija Petrošiūtė teigė, kad tyrimo metu buvo atlikta įstaigos darbuotojų apklausa. Anketas užpildė ir į klausimus atsakė daugiau nei 700 darbuotojų – maždaug pusė visų dirbančiųjų KUL. Neapklausti liko apie 600 žmonių, dirbančių įstaigoje.

Pasigendama sąlygų pailsėti ar pavalgyti darbo metu

Anketos atskleidė, kaip ligoninės darbuotojai vertina savo darbą, kaip jie jaučiasi vertinami, kaip vertina savo vadovą, departamentą ar skyrių, padalinį, kuriame dirba, administracijos darbą ir pan.

S. Petrošiūtė pastebėjo, kad apibendrinus darbuotojų apklausos atsakymus paaiškėjo, kad įstaiga surinko gana aukštą balą – 3,5 balo iš galimų 4.

„Visiškai objektyviai galiu sakyti, kad, žmonių nuomone, darbas organizacijoje yra organizuojamas tinkamai ir atitinka daugumos darbuotojų lūkesčius“, – apibendrino S. Petrošiūtė.

Silpniausios sritys, kurios įvertintos 3,5 ir mažiau balo: įmonės įvaizdžio vertinimas, atlyginimų sistema, darbo aplinka, sąlygos, administracijos darbas, iniciatyvos ir atsakomybės, vadovavimas, pasitenkinimas darbu.

Įstaigai pasiūlyta stiprinti išorinę bei vidinę komunikaciją, siekti patrauklaus darbdavio įvaizdžio, aprūpinti žmones reikiama įranga bei darbo priemonėmis, užtikrinti poilsio galimybes, suteikti galimybes žmonėms priimti sprendimus pagal jų kompetenciją, tobulinti vadovavimo kompetencijas, atsižvelgti į reiškiamas pastabas.

„Reikia peržiūrėti sąlygas darbuotojams pailsėti ir pavalgyti darbo vietoje. Apie tai žmonės užsiminė, kai bendravome, ir tai pati mačiau. Galimybės pailsėti yra labai minimalios. Jeigu reikia dirbti parą, ten turbūt sudėtinga pailsėti. Žmonės turi teisę ir jie turi pailsėti, nes pervargęs darbuotojas – prastas darbuotojas“, – akcentavo S. Petrošiūtė.

Kai kuriems padaliniams teks skirti ypatingą dėmesį

Ji taip pat pabrėžė, kad atskiras dėmesys turėtų būti skirtas Neurochirurgijos, Anesteziologijos ir reanimacijos klinikose, Chirurgijos, Administracijos ir Traumatologijos departamentuose, mat per apklausą būtent šiuose padaliniuose visuose segmentuose atsiskleidė žemiausi balai.

Manoma, kad vertėtų pabendrauti su šiuose padaliniuose dirbančiais žmonėmis, rasti būdų, kaip pagerinti situaciją.

Ypatingas dėmesys, anot tyrėjų, turėtų būti skirtas darbo aplinkai ir sąlygoms Neurochirurgijos klinikoje bei šios klinikos ir Administracijos departamento santykiams bei komunikacijai.

Klaipėdos savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėja Rožė Perminienė teigė, kad pateiktos rekomendacijos bus aptartos įstaigos stebėtojų taryboje, bus sprendžiama, ar pati įstaiga galės atlikti papildomą tyrimą dėl įvardytų didžiųjų probleminių sričių bei numatyti visą veiksmų planą, kaip bus įgyvendinamos kitos nurodytos rekomendacijos. Visų suinteresuotų sričių atstovai taip pat galės pateikti savo siūlymus.

Anot R. Perminienės, KUL dar laukia nepriklausomas veiklos auditas.

Rezultatai ir apklausos eiga sukėlė klausimų

Vis dėlto tyrimas ir jo rezultatai sukėlė klausimų daliai medikų.

Sveikatos apsaugos departamento darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje Dainius Burdulis pastebėjo, kad daliai darbuotojų anketas išdalijo ligoninės administracijos ar skyrių atstovai, užpildytos anketos taip pat buvo grąžinamos jiems, taigi, gali būti, jog kai kurie darbuotojai, baimindamiesi to, kad nėra užtikrinamas konfidencialumas, galėjo nebūti nuoširdūs, pateikdami savo nuomonę.

„Ar nebūtų buvę tikslinga pasikviesti profesinę sąjungą, kuri ir kėlė problemas, kad būtų objektyvesnis tyrimas? Anketą paduoda vadovas, kurį reikia vertinti“, – abejonėmis dalijosi D. Burdulis.

Apklausos rengėjai tvirtino, kad dalį anketų dalijo ir patys rengėjai. Aiškinama, kad buvo sudarytos sąlygos apklausoje dalyvauti visiems KUL darbuotojams, o anketas jie galėjo nebūtinai grąžinti tiesiai jas išdalijusiems asmenims, o, pavyzdžiui, įdėti į voką ar įmesti į specialiai tam skirtas dėžes. Kai kurie respondentai esą tokia galimybe pasinaudojo.

D. Burdulis tvirtino jokių vokų nepamenantis, o specialių dėžių ligoninėje – nepastebėjęs.

Tiesa, Jungtinės profesinių sąjungų atstovybės deleguotas atstovas Vytautas Grykšas aiškino, kad išskirtinių dvejonių ar klausimų dėl apklausos vykdymo nekyla.

„Mes matėme, kad buvo platinamos anketos. Apklausa buvo daroma labai sudėtingomis sąlygomis, patekimas į skyrius buvo sudėtingas. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad buvo labai sunki psichologinė situacija tuo metu ligoninėje, kadangi per karantiną ligoninėje labai pasikeitė darbo pobūdis, ligoninė pasiskirstė į kovidinę ir nekovidinę dalį. Personalas išgyveno didelį stresą, dirbo nepatirtomis sąlygomis. Dėl to buvo ir perdegimo, nervinių įtampų, nusiskundimų. Stebiuosi, kad tuo audringu metu darytos apklausos atsakymai pakankamai teigiami“, – dėstė V. Grykšas.

Tarp profesinės sąjungos ir vadovybės – įtampa?

Kiek anksčiau ligoninei rekomendacijų buvo pateikę gydytojai Žydrūnas Dominas ir Audrius Muižys.

„Įvairių ten tų pasiūlymų kratinyje yra“, – pastebėjo Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis.

Vis dėlto, pasak KUL vyriausiojo gydytojo, pasiūlymai buvo aptarti ir įvertinti, į kai kuriuos juos buvo atsižvelgta. Į svarstymus įsitraukė ir ligoninėje veikiančios profesinės sąjungos.

Per komiteto posėdį platesnio aptarimo sulaukė siūlymas ligoninei pasirašyti kolektyvinę sutartį su profesinėmis sąjungomis.

Paaiškėjo, kad vienos iš profesinių sąjungų, kuriai vadovauja jau minėtas D. Burdulis, bendradarbiavimas su ligoninės vadovybe stringa.

„Kaip įstaigos vadovas akcentuoja, kad su profesinėmis sąjungomis yra derinami vienokie ar kitokie dalykai, tai iš esmės galbūt ir derinama, tačiau ne su visomis profesinėmis sąjungomis. Šiuo atveju jaučiasi taip, tarsi mano atstovaujama profesinė sąjunga būtų eliminuojama iš įstaigos veiklos“, – teigė D. Burdulis.

V. Grykšas pastebėjo, kad D. Burdulio profesinė sąjunga nepriklauso Jungtinei profesinių sąjungų atstovybei, nes kol kas ši profesinė sąjunga neprisistato, nepateikia informacijos apie narius ir jų kiekį.

D. Burdulis aiškino, kad jo vadovaujamoje profesinėje sąjungoje nemaža dalis narių nori likti anonimais.

„Narių šiandien yra apie 260. Didžiausia dalis narių yra anoniminiai. Jie savo norą tokį išreiškė raštiškai. Yra įvairių priežasčių. Prasidėjo nuo tada, kai įsikūrė pati profesinė sąjunga. Viena iš principinių nuostatų profesinei sąjungai yra sudaryti kolektyvinę sutartį su darbdaviu. Mes raštu kreipėmės į darbdavį su siūlymu sudaryti kolektyvinę sutartį. Darbdavys atsisakė sudaryti kolektyvinę sutartį. Tada mes vėl raštu kreipėmės į darbdavį su reikalavimu sudaryti kolektyvinę sutartį, jeigu tai nebus padaryta, tada mes skelbsime streiką“, – pasakojo profesinės sąjungos vadovas.

Anot jo, po paskutinio rašto iš sąjungos vienas po kito pradėjo trauktis jos nariai. Tuomet sąjungos vadovas išsiaiškino, kad pasitraukę asmenys buvo iškviesti pokalbio pas ligoninės administracijos atstovus ir ten jiems neva buvo pasiųsta žinutė, kelianti klausimą dėl to, kas jiems svarbiau – darbas ar profesinė sąjunga.

„Jiems buvo tam tikra prasme pasakyta išeiti iš profesinės sąjungos. Todėl dabar ta didžioji dalis ir yra anoniminiai nariai“, – dėstė D. Burdulis.

KUL vyriausiasis gydytojas V. Janušonis tvirtino, kad ligoninė neatsisakė su profesine sąjunga pasirašyti sutarties, tačiau paprašė patikslinti informaciją apie jos vienijamus narius, tačiau to nesulaukus derybos dėl sutarties neįvyko.

„Neatsisakėme, o paprašėme patikslinti, kad būtų galima tartis dėl sutarties“, – pabrėžė V. Janušonis.

Komiteto nariams profesinės sąjungos narių anonimiškumas sukėlė abejonių, tačiau šio klausimo nesiimta spręsti ir pasiūlyta rasti atsakymus komunikuojant tarpusavyje su ligoninės atstovais.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.