Sveikata

2021.07.03 18:50

Mokslininkai išsiaiškino tūkstančius vėžio achilo kulnų: gali padėti kovoti su standartiniam gydymui atsparia liga

LRT.lt2021.07.03 18:50

Pirmasis tokio pobūdžio tyrimas, kuriam vadovavo Belfasto Karalienės universiteto mokslininkai, išanalizavę daugiau nei 700 skirtingų vėžio ląstelių tipų, padėjo atskleisti tūkstančius Achilo kulnų arba „pažeidžiamų vėžio vietų“.

Ateityje tai gali padėti rasti naujų būdų, kaip stabdyti vėžines ląsteles, naudojant jau turimus vaistus, taip pat siūlyti naujus vaistų kūrimo metodus.

Tokie vaistai netgi galėtų būti naudojami kovojant su vėžiu, atspariu dabartiniam standartiniam gydymui.

„Išsiaiškinus molekulinį vėžio braižą, galima tiksliai nustatyti, kokius vaistus skirti kokiems pacientams, kad jie būtų efektyviausi, – sakė Karalienės universiteto Patricko G. Johnstono vėžio tyrimų centro (PGJCCR) vyresnysis lektorius dr. Ianas Overtonas. – Mūsų darbas yra žingsnis link efektyvesnio ir labiau individualizuoto vėžio gydymo, kuris padės išgelbėti dar daugiau gyvybių.“

Vėžys pasižymi gausiomis mutacijomis, dėl kurių gali atsirasti genetinių silpnųjų vietų arba Achilo kulnų. Pavyzdžiui, vėžys dažnai tampa pavojingesnis mutuodamas, kad išvengtų kai kurių apsauginių genų, vadinamų naviko slopintuvais, poveikio, todėl navikas tampa priklausomas nuo atsarginio geno.

Trinktelėjus tam atsarginiam genui „cheminiu plaktuku“, galima sunaikinti vėžines ląsteles.

Tyrimo metu daugiau nei 700 skirtingų rūšių vėžinių ląstelių buvo nustatyta tūkstančiai atsarginių genų, tokiu būdu renkant informaciją galimiems dar veiksmingesniems kovos su vėžiu būdams kurti.

„Šis tyrimas yra svarbus informacijos šaltinis viso pasaulio mokslininkams, parodantis, kaip iš funkcinės genomikos tyrimų būtų galima gauti neįkainojamų duomenų, kurie ilgainiui galėtų būti reikšmingi ne tik vėžiu sergantiems pacientams, bet ir viso pasaulio tyrėjams, sudarant jiems sąlygas lengvai ir efektyviau analizuoti genetinius duomenis“, – aiškina Karalienės universiteto PGJCCR vyresnysis dėstytojas dr. Simonas McDade`as.

Tyrimas paskelbtas žurnale „Nucleic Acids Research“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt