LRT ieško sprendimų
COVID-19 vakcina (asociatyvi)

Sveikata

2021.06.02 05:30

Piniginiai priedai, laisvadieniai ir kuponai: fantazija viliojant skiepytis neturi ribų

Laura Adomavičienė, LRT.lt2021.06.02 05:30

Prasidėjus masinei gyventojų vakcinacijai nuo COVID-19 vis dar išlieka aktualus klausimas, kaip paskatinti ateiti skiepytis neapsisprendusius ir dvejojančius žmones. Mat kol kas tik trečdalis visų gyventojų yra paskiepyti bent viena vakcinos doze, tačiau tam, kad pasiektume vadinamąjį visuotinį imunitetą, reikia paskiepyti mažiausiai 70 proc. visos šalies populiacijos.

Nors Lietuvoje šią savaitę prasidėjo masinė vakcinacija, šalies vadovai sako, kad skiepijimo tempai galėtų būti greitesni. Atkreipiamas dėmesys ir į vis lėtėjančią senjorų vakcinaciją, o kai kuriose savivaldybėse lieka daugiau neišnaudotų vakcinos dozių. Šį kartą „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, kokių būdų gyventojams skatinti imasi Lietuvos savivaldybės ir įmonės ir kokia kitų šalių praktika.

Televizijos reportažą apie savivaldybių iniciatyvas skiepijant senjorus galite žiūrėti čia.

Taip pat skaitykite

Radijo reportažo apie tai, kaip Jungtinėje Karalystėje veikia skiepijimo centrai maldos namuose ir kuo tai naudinga, klausykite čia.

Taip pat skaitykite

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus jie taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.

Prie skatinimo kampanijos prisijungė ir verslas, tačiau darbdaviai tikina, kad nei mažos skatinimo dovanėlės, nei lankstinukai problemos iš esmės nesprendžia. Veiksmingiausia priemone visgi išlieka gyvai, pasitelkiant vaizdo priemones, vedamos paskaitos darbuotojams.

Viena pagrindinių priežasčių, kišančių koją sklandesniam vakcinavimo nuo COVID-19 procesui – informacijos stoka ir socialiniuose tinkluose skleidžiamos melagienos. Tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje platinami pranešimai apie neva atliktus nepriklausomus tyrimus, kurie tariamai atskleidžia COVID-19 vakcinų keliamą žalą: esą skiepai gali sukelti vėžį, diabetą, kitas lėtines nepagydomas ligas bei didina mirštamumą.

Paprastai tokių tyrimų iniciatoriai nėra aiškūs, tyrimų eiga – miglota, tačiau apeliuojama į gyventojų jausmus, menkinant oficialią statistiką, neva valdžia ją iškreipia, siekdama pakenkti visuomenei.

Ši klaidinanti informacija atsijoja nemenką dalį gyventojų, jie arba priešinasi vakcinacijai, arba neskuba apsispręsti skiepytis.

Oficialios apklausos vasarį rodė, kad 16 proc. visų Lietuvos gyventojų yra galutinai apsisprendę nesiskiepyti, tačiau dvejojantys sudarė didžiausią dalį – 49 proc. Pastarieji nėra iš principo nusistatę prieš skiepus, tačiau sukelta baimė trukdo priimti racionalų sprendimą. Pagal apklausų duomenis, į šią grupę daugiausia patenka dalis vidutinio amžiaus gyventojų, 18–25 metų jaunimas, žemesnio išsilavinimo ir mažesnių miestų gyventojai.

Rinkos tyrimų bendrovės „NielsenIQ“ duomenimis, balandį 18 proc. visų šalies gyventojų jau buvo paskiepyti COVID-19 vakcina, dar 29 proc. tikino apsisprendę skiepytis. Prieš vakcinas pasisakė panašus skaičius respondentų kaip ir vasarį – 12 proc. Tai reiškia, kad dvejojančių, nerimaujančių, iki galo neapsisprendusių dalis vis tiek išlieka gana didelė – apie 40 proc.

Visgi tam, kad visuomenė galėtų išsivaduoti iš koronavirusinės infekcijos gniaužtų ir grįžti į daugiau ar mažiau normalų gyvenimą, būtinas vadinamasis visuotinis imunitetas. Jis įgyjamas, kai yra paskiepyta ne mažiau kaip 70 proc. visuomenės. Lietuvoje, Statistikos departamento duomenimis, šiandien pirma COVID-19 vakcinos doze yra paskiepyta apie 36 proc. gyventojų, dviem dozėmis – 21 proc. gyventojų.

Arlauskas: už skiepą dalijamos mažos dovanos tėra vaikų žaidimai

Kad skiepijimo procesas vyktų sklandžiau, į vakcinacijos skatinimo kampaniją aktyviai įsitraukė ir Lietuvos verslas. Taikomos įvairios skatinimo priemonės COVID-19 vakcina pasiskiepijusiems gyventojams, tačiau dažniausiai skatinama pasitelkiant saldainio principą.

Aš visada sakiau, kad man tokie dalykai, žaidimai su suaugusiais žmonėmis, kurie turi suformuotą tam tikrą pasaulėžiūrą, atrodo tarsi elgesys su vaikais: suvalgyk dar košytės šaukštą už mamytę, už tėvelį, už babytę ir tada dar gausi saldainiuką.

D. Arlauskas

Pasiskiepijusiems darbuotojams įmonių administracija siūlo piniginius priedus, laisvesnį darbo grafiką skiepo dieną, dalija mažas dovanėles: nuo kuponų kavai iki papildomų laisvadienių. Visgi šios priemonės nepanaikina pagrindinės problemos – jei darbuotojas bijo skiepytis dėl jo sveikatai galimai gresiančio pavojaus, nei kavos puodelis, nei papildoma šimtinė eurų šios baimės iš esmės nenaikina.

„Ne vieną kartą kalbėjau apie tai, kad tai komjaunuoliškas entuziazmas, ypač iš profesinių sąjungų: va, darbdaviai nemotyvuoja, jie turi duoti gal ir premijas, ir laisvadienius, pavyzdžiui, laisvą dieną po skiepo.

Aš visada sakiau, kad man tokie dalykai, žaidimai su suaugusiais žmonėmis, kurie turi suformuotą tam tikrą pasaulėžiūrą, atrodo tarsi elgesys su vaikais: suvalgyk dar košytės šaukštą už mamytę, už tėvelį, už babytę ir tada dar gausi saldainiuką. Man tai atrodo nerimtai. Mes tiesiog negerbiame tų žmonių, siūlydami jiems tokių pribumbasų, kad jie pasiskiepytų“, – naujienų portalui LRT.lt komentavo Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.

Iš gyventojų apklausų matyti, kad ne tik socialiniuose tinkluose plintanti klaidinanti informacija kelia gyventojams abejonių dėl vakcinų saugumo. Sunerimti dalį visuomenės privertė ir oficialioje žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija apie tokius galimus retus šalutinius COVID-19 vakcinų poveikius, kaip padidėjęs kraujo krešumas, tromboembolijos atvejai, dėl kurių ir Europos vaistų agentūroje buvo atliekamas ne vienas tyrimas.

Jeigu piniginė dovana už tai, kad asmuo ateina skiepytis, keičia gyventojo nuomonę, reiškia, šių dvejonių priežastis tikrai nėra baimė.

A. Šuksta

Nors tyrimo išvadose skelbta, kad vakcinų nauda yra nepalyginamai didesnė nei galimai keliamas pavojus, ši informacija taip pat įplieskė nepasitikėjimo kibirkštį neapsisprendusių skiepytis gyventojų grupėje. Nerimą kelia ir tai, kad rinkoje cirkuliuoja vos prieš metus sukurtos ir patvirtintos COVID-19 vakcinos ir dalis žmonių prieš skiepydamiesi norėtų dar kiek palaukti ir įsitikinti vakcinų saugumu.

„Priežasčių, dėl ko gyventojai nesiskiepija, yra pačių įvairiausių: nuo netikėjimo, kad virusas egzistuoja, iki nepasitikėjimo vakcina dėl to, kad ji buvo sukurta per labai trumpą laiką, lyginant su tuo, kiek paprastai trunka sukurti vakcinas. Į šiuos gyventojų argumentus yra labai aiškūs atsakymai. Bet jeigu piniginė dovana už tai, kad asmuo ateina skiepytis, keičia gyventojo nuomonę, reiškia, šių dvejonių priežastis tikrai nėra baimė“, – tikino sveikatos apsaugos ministro patarėja komunikacijai Aistė Šuksta.

Mažų motyvacinių dovanų naudą nusvėrė gyvos konsultacijos

Tiek Lietuvos verslo atstovai, tiek ir už sveikatos sektorių atsakingos institucijos sutartinai tikina, kad gyventojams skatinti būtina taikyti kompleksines priemones, tačiau pati svarbiausia jų – informacijos sklaida.

Vienas labiausiai pasiteisinusių sprendimų – kviesti į įmonę lektorių, medicinos srities ekspertą, kuris susirinkusiems darbuotojams ne tik suteiks visą informaciją apie COVID-19 vakcinas, bet ir atsakys konkrečiai į darbuotojui rūpimus klausimus, į kuriuos jis atsakymų gali nerasti oficialioje informacinėje erdvėje.

Bendrovės „Hollister Lietuva“ vadovas Shanas Caheris naujienų portalui LRT.lt teigė, kad pirmieji jų darbuotojai pradėti skiepyti balandį. Norėdama paskatinti darbuotojus aktyviau vakcinuotis, įmonė taikė įvairias motyvacines priemones: dalijo šviežius vaisius, vitaminus, glotnučius, kvietė nemokamų pietų į restoraną. Ir visgi kaip efektyviausią skatinimo priemonę bendrovės vadovas įvardija komunikaciją.

„Labiausiai tikime ne motyvacinėmis priemonėmis. Jos parodo dėmesį ir yra svarbios, bet, norint pasiekti rezultatą, reikalinga nuolatinė komunikacija, darbuotojų švietimas ir skaidrumas. Jau nuo sausio ruošėmės vakcinacijai ir edukavome darbuotojus. Gydytoja iš JAV skaitė paskaitą ir atsakė į rūpimus klausimus apie skiepus. Kiekvieną savaitę dalijamės informacine medžiaga apie COVID-19 skiepus“, – tikino S. Caheris.

Pasak bendrovės „Hollister Lietuva“ vadovo, balandžio pradžioje įmonei buvo skirta 120 vakcinų. Prioritetas skiepytis pirmiausia suteiktas tiems darbuotojams, kurie negali dirbti nuotoliniu būdu. Gavus vakcinų, vietų skiepytis bendrovėje neliko akimirksniu. Šiandien iš visų bendrovės darbuotojų COVID-19 vakcina yra pasiskiepiję trečdalis.

„Darbuotojai žinią apie galimybę gauti vakciną sutiko itin teigiamai. Operatyviai pateikė reikalingus duomenis, per skiepijimą buvo juntama gera nuotaika – tarsi pirmasis ženklas, kad greitai ir vėl galėsime grįžti į įprastą gyvenimą.

Kategoriškai atsisakančių skiepytis dar neturime, o prioritetą skiriame gamybos darbuotojams, kurie neturi galimybės dirbti iš namų. Be abejo, kaip matome ir visuomenėje, taip ir tarp mūsų darbuotojų atsirado norinčių skiepytis tik konkretaus gamintojo vakcina. Tokių nėra daug, stengiamės sudaryti ir šią galimybę. Kadangi jau prasidėjo masinė vakcinacija, nuolat tai primename ir atnaujiname informaciją apie vakcinavimosi tvarką šalyje“, – tikino S. Caheris.

„Telia“ mažų motyvacinių dovanėlių idėjos atsisakė

Komunikacijos svarbą COVID-19 skiepų kontekste pabrėžė ir bendrovės „Telia“ žmogiškųjų išteklių vadovas Ramūnas Bagdonas. Pasak pašnekovo, susidomėjimas skiepais tarp bendrovės darbuotojų nuo pat pradžių buvo didelis. Vos tik Lietuvoje buvo paskelbta, kad bus skiepijami didelių įmonių darbuotojai, nedelsdama į kvietimą reagavo ir „Telia“, kurioje iš viso dirba daugiau kaip 2 tūkst. darbuotojų visoje Lietuvoje.

Pirmiausia kviesti registruotis skiepytis tie darbuotojai, kurie kasdien turi tiesioginį kontaktą su klientais ir negali dirbti nuotoliniu būdu: inžinieriai, salonuose dirbantys darbuotojai.

„Tuo pat metu bendravome su atskiromis savivaldybėmis derindami skiepijimo proceso detales, kad jis būtų kuo aiškesnis ir sklandesnis mūsų komandoms. Tam bendrovėje paskyrėme atsakingus asmenis, be to, kaskart, paaiškėjus naujai informacijai ar atsiradus naujų galimybių skiepytis, darbuotojus iš karto apie tai informuodavome.

Tam, kad darbuotojai gautų daugiau informacijos ir galėtų priimti pasvertą sprendimą, balandžio antroje pusėje surengėme nuotolinį susitikimą su profesoriumi ir medicinos mokslų daktaru Sauliumi Čaplinsku. Darbuotojai galėjo užduoti specialistui rūpimus klausimus, medikas taip pat papasakojo plačiau apie skiepus. Tačiau sprendimą, skiepytis ar ne, priima patys mūsų darbuotojai – mes gerbiame jų teisę pasirinkti, todėl jokių papildomų skatinimo priemonių, susijusių su skiepais, nesiėmėme“, – komentavo R. Bagdonas.

Jis kartu pridūrė, kad bendrovėje jau tapo tradicija kiekvieną mėnesį darbuotojams pateikti pandeminės situacijos apžvalgą: kiek gyventojų jau pasiskiepiję, kaip vyks vakcinacija skirtingose savivaldybėse, kokias galimybes suteiks galimybių pasas ir kitais klausimais.

„Šios sesijos net po metų nepraranda aktualumo – yra vienos lankomiausių iš įmonės „Telia“ nuotolinių renginių“, – tikino bendrovės žmogiškųjų išteklių vadovas.

Pavyko įtikinti iki 30 proc. dvejojusių darbuotojų

Pasak Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidento, iš visų priemonių gyvos paskaitos apie COVID-19 skiepus duoda darbuotojams didžiausią teigiamą rezultatą: kai kuriose įmonėse per gyvas konsultacijas pavyko pakeisti iki 30 proc. darbuotojų, iki tol į vakcinas žiūrėjusių skeptiškai, nuomonę skiepų atžvilgiu. Tokios naudos, jo tikinimu, neįmanoma pasiekti nei lankstinukais, raginančiais skiepytis, nei vaizdo medžiaga.

Visi žino, kad stipriausias žmogaus instinktas yra baimė. Milijonus metų žmonėms išgyvenimo instinktas yra pats stipriausias, o čia pakeisti žmogaus susiformuotas pažiūras yra labai sudėtinga.

D. Arlauskas

Tiesa, iš kokių šalies įmonių minėti darbuotojai persigalvojo dėl skiepo, pašnekovas neatskleidė.

D. Arlausko nuomone, gyvas mediko ar kito lektoriaus, kuris turi darbuotojų pasitikėjimą, pokalbis, atsakymai į labai konkrečius darbuotojo klausimus gali kur kas efektyviau keisti žmogaus nusistatymą. Jeigu į gyvą konsultaciją neateina dalis bendrovės darbuotojų, šiems, D. Arlausko nuomone, derėtų surengti papildomas paskaitas.

Taip pat jis rekomenduoja į vieną gyvą konsultaciją nesukviesti kelių šimtų darbuotojų, nes didelę auditoriją suvaldyti sunku, visi nespės paklausti konkrečiai jiems aktualių klausimų, tad tokio pobūdžio diskusija bus „tik dėl varnelės“.

„Aš manau, kad reikia apeliuoti į sąmoningumą – ką skiepijimasis duoda. Visi žino, kad stipriausias žmogaus instinktas yra baimė. Milijonus metų žmonėms išgyvenimo instinktas yra pats stipriausias, o čia pakeisti žmogaus susiformuotas pažiūras yra labai sudėtinga.

Galvojama, kad jeigu prezidentas ar premjerė pasiskiepys „AstraZenecos“ vakcina, tai paskatins ir kitus. Žingsnis teisingas, bet yra žmonių, kurie galvoja: jiems čia reikia, jie čia nori parodyti, jie dar sveiki ir jauni, o mums jau 60 metų. Aš manau, kad labai teisingas sprendimas yra šviesti žmones, kad vakcinacija yra ne dovana mums, visuomenei, bet pareiga visuomenei. Mes esame viename laive ir puikiai suprantame, kad kuo daugiau gyventojų pasiskiepys, tuo greičiau mūsų ekonomika atsikurs, tuo socialiniai ryšiai, socialiniai klijai, kurie yra labai svarbūs, greičiau pradės veikti kaip anksčiau“, – tikino D. Arlauskas.

Sprendimą skiepytis gali priimti tik gerai informuotas žmogus

Tam pritaria ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento Vidaus administravimo skyriaus visuomenės informavimo specialistė Justina Petravičienė. Būtent šią priemonę – gyvą komunikaciją su tam tikromis darbuotojų grupėmis – taiko ir patys NVSC specialistai.

Gyvi pokalbiai apie COVID-19 skiepų naudą vyko su grožio specialistais, socialiniais darbuotojais, kai kuriomis šalies įmonėmis. Į visas konsultacijas kartu vyko ir darbuotojų pasitikėjimą turintys bei į konkrečius su sveikatos būkle susijusius klausimus galintys atsakyti ekspertai: NVSC gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė, VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė, VU Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Usonis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, nuo COVID-19 paskiepyta maždaug 83 tūkst. švietimo įstaigų darbuotojų, iš jų apie 36 tūkst. yra jau vakcinuoti dviem dozėmis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, COVID-19 plitimas socialinės globos įstaigose buvo suvaldytas tik dėl spartaus vakcinavimo.

Iš viso šalyje paskiepyta per 6,3 tūkst. globos įstaigų gyventojų ir apie 4 tūkst. darbuotojų, imunitetą turi per 90 proc. gyventojų ir 83 proc. darbuotojų.

Kiek šiems skaičiams galėjo turėti įtakos NVSC organizuotos gyvos konsultacijos su darbuotojais, anot J. Petravičienės, pamatuoti labai sunku.

„Mes tai galime vertinti tik pagal imunoprofilaktikos augantį procentą – daugėja žmonių, kurie pasiskiepija. Čia tikriausiai yra vienintelė galimybė įvertinti. Mūsų tikslas buvo suteikti informaciją žmonėms, kad jie galėtų apsispręsti būdami visiškai informuoti, kad jie žinotų ir tam tikrus dalykus, nes tikrai buvo labai daug klausimų: ir dėl tam tikrų vakcinų, ir domėjosi, ar apskritai reikia skiepytis, kodėl reikalingas tarpas tarp dviejų vakcinos dozių. Sulaukėme labai daug įvairių praktinių klausimų: ir apie tai, ar galima bus skiepytis kito gamintojo vakcina, ir apie vaikus, ir apie ką tik nori.

Bet kokiu atveju, kai mes kalbame apie žmogaus sveikatą, o skiepai, imunoprofilaktika yra susiję su žmogaus sveikata, visus su tuo susijusius sprendimus mes turime priimti būdami gerai informuoti.

Pavyzdžiui, jeigu mes gulamės planinės operacijos į ligoninę, mes irgi išklausome gydytojo, kokios gali būti komplikacijos, kas gali atsitikti. Svarbiausia yra geras informuotumas, o visos kitos motyvacinės priemonės, jei tai gali veikti kaip papildomas skatinimas ir iš to žmogus dar gauna naudos, tai irgi sveikintina, bet pirmiausia turi būti visiškas informuotumas“, – pabrėžė J. Petravičienė.

Visuomenė labiausiai girdi medikus

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) taip pat nėra nusistačiusi prieš kitas darbdavių naudojamas motyvacines priemones: pasiskiepijusiems darbuotojams dalijamą nemokamą kavą, piniginius priedus ar mažas dovanas. A. Šuksta atkreipia dėmesį, kad tokia motyvacija gali pasiteisinti trumpalaikėje perspektyvoje. Visgi siekiant iš esmės keisti gyventojų nusistatymą prieš COVID-19 skiepus to negana.

„Tikriausiai darbdavys geriausiai pažįsta savo darbuotojus ir žino, koks motyvavimo būdas yra paveikiausias. Mes bet kokias legalias priemones vertiname labai gerai, nes lygiai taip pat suprantame ir vertiname tai kaip darbdavio atsakomybę saugant tiek savo darbuotoją, tiek aplinką, taip pat ir savo verslą.

Tačiau visuomenės švietimas ir mokslu grįsti argumentai yra patikima priemonė ilgalaikėje perspektyvoje. Tai reiškia, kad žmogus gali pakeisti savo nuomonę ne tik COVID-19 vakcinos atžvilgiu, bet ir dėl kitų vakcinų, o tai ateityje gali padėti suvaldyti ne vieno viruso plitimą. Tai nėra pats greičiausias būdas pakeisti ilgametes nuostatas, tačiau jas pakeitus galima pasiekti nepaprastai gerą rezultatą“, – komentavo A. Šuksta.

Kartu ji pridūrė, kad Lietuvos darbdaviai aktyviai kreipiasi į SAM dėl informacijos apie COVID-19 skiepus, prašo dalomosios medžiagos. Taip pat visi besikreipiantys pageidauja vaizdo konsultacijų su galimybe vėliau turėti diskusijos vaizdo įrašą.

Tiesa, įdomu tai, kad per gyvas diskusijas darbuotojai visgi dažniau užduoda ne asmeninius, su jų sveikatos būkle ar konkrečiomis gyvenimo aplinkybėmis susijusius, o bendro pobūdžio klausimus.

„Per tas konsultacijas, kurias mes visuomenei teikiame vaizdo formatu per SAM „Facebook“ paskyrą, tai yra kassavaitinės antradieninės konsultacijos su Nacionalinio vėžio instituto gydytoju dr. Mariumi Strioga, mūsų gaunamos užklausos iš visuomenės praktiškai visada kartojasi. Tai tik patvirtina apklausos rezultatus, kad visuomenė pasitiki ne žiniasklaidos teikiama informacija, bet labiausiai girdi medikus“, – tikino A. Šuksta.

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus jie taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.