LRT ieško sprendimų
Koronavirusas Jungtinėje Karalystėje

Sveikata

2021.06.01 13:06

Skiepijimo centrai mečetėse ir aktyvus religinių lyderių vaidmuo Jungtinėje Karalystėje leido pasiekti proveržį

Giedrė Trapikaitė, LRT RADIJAS, LRT.lt2021.06.01 13:06

Vakcinuotis gyventojus aktyviai ragina ne tik šeimos gydytojai, bet ir religiniai lyderiai ar humoristai, siekiant pagerinti vakcinų prieinamumą, skiepijama ir kai kuriose mečetėse, bažnyčiose bei bendruomenių namuose. Tokių veiksmų ėmėsi Jungtinė Karalystė po to, kai pastebėjo, kad, lyginant su visa visuomene, kai kurios etninės ir religinės mažumos nuo COVID-19 skiepijasi lėčiau.

Tiek valdžia, tiek vietos bendruomenės ėmėsi iniciatyvos. Jau vasarį sudarytas veiksmų planas, vykdoma tikslingesnė komunikacija, siekiant pagerinti vakcinų prieinamumą, skiepijama ir kai kuriose mečetėse, bažnyčiose bei bendruomenių namuose.

Ekspertai pabrėžia, kad didesnį dėmesį sunkiau pasiekiamoms grupėms reikia skirti ir Lietuvoje.


Nors pirmadienį Lietuvoje prasidėjo masinė vakcinacija, šalies vadovai sako, kad skiepijimo tempai galėtų būti greitesni. Atkreipiamas dėmesys ir į vis lėtėjančią senjorų vakcinaciją, o kai kuriose savivaldybėse lieka daugiau neišnaudotų vakcinos dozių. Šį kartą „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, kokių būdų gyventojams skatinti imasi Lietuvos savivaldybės ir įmonės ir kokia kitų šalių praktika.

Televizijos reportažą apie savivaldybių iniciatyvas skiepijant senjorus galite žiūrėti čia.

Taip pat skaitykite

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus jie taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.

Mečetėje – ne įprastos pamaldos, o skiepijimo centras

Pastarosiomis savaitėmis Škotijoje suprastėjus COVID-19 situacijai, nuspręsta spartinti gyventojų skiepijimą. Į šį procesą aktyviai įsitraukė ir Glazgo centrinė mečetė. Kaip pasakoja jos generalinis sekretorius Irfanas Razzaqas, taip norėta padėti bendruomenei.

„Kaip mečetė, mes turime nemažą infrastruktūrą – sales ir centrus. Dėl pandemijos daugelio šių patalpų, net ir pačios mečetės, naudojimas yra ribojamas. Manome, kad turime patalpas paskirti bendruomenės labui, todėl nusprendėme panaudoti jas skiepijimo ir testavimo procesui“, – teigia I. Razzaqas.

Tokią mečetės bendruomenės idėją palaikė ir valdžios atstovai. Skiepijimo centras mečetės komplekso patalpose veikia nuo gegužės 18 dienos 12 valandų per parą. Skiepijimo kabinos pastatytos salėje, kuri įprastai naudojama bendruomenės veikloms – vestuvėms ir kitiems renginiams.

I. Razzaqo teigimu, patalpos pritaikytos ir skiepijimas vykdomas bendradarbiaujant su Nacionaline sveikatos tarnyba (angl. National Health Service), vietos valdžia bei vyriausybe.

Pasak generalinio sekretoriaus, iš pradžių čia pirmąja vakcinos doze per dieną buvo paskiepijama maždaug tūkstantis žmonių (nuo 18 ir 39 metų), tačiau, pakvietus skiepytis vyresnius gyventojus ir antrąja doze, vakcinuojamų žmonių skaičius išaugo vidutiniškai iki 3 tūkst. per dieną.

„Be abejonės, mūsų turima infrastruktūra padeda. Mečetės kompleksas yra centre, jį lengva pasiekti autobusais, traukiniais ar pėsčiomis. Aišku, labai svarbus yra ir pasitikėjimo elementas. Kai žmonės mato, jog skiepijimas vykdomas Glazgo centrinėje mečetėje, jie mato tai kaip bendruomenės iniciatyvą, dėl to labiau įsitraukia ir noriai ateina vakcinuotis.

Kai žmonės mato, jog skiepijimas vykdomas Glazgo centrinėje mečetėje, jie mato tai kaip bendruomenės iniciatyvą, dėl to labiau įsitraukia ir noriai ateina vakcinuotis.

I. Razzaqas

Kai kalbame apie bendruomenę, kalbame ne tik apie musulmonų ar azijiečių bendruomenę, bet ir apie kitus, gyvenančius Glazgo srityje“, – pabrėžia I. Razzaqas.

Mečetės generalinis sekretorius teigia, kad informavimo procese svarbus ir religinių lyderių vaidmuo. Pasak pašnekovo, savo pavyzdžiu jie gali nuraminti tuos, kurie abejoja dėl skiepų naudos, jie nukreipia, kur ieškoti patikimos informacijos apie galimus šalutinius poveikius. Svarbiausia, I. Razzaqo teigimu, ne versti skiepytis, o tinkamai informuoti.

Šeimos gydytojų vaidmuo – esminis

Skiepijimas mečetėse vyksta ne tik Glazge – į šią iniciatyvą įsitraukė ir kitos bendruomenės. Jungtinėje Karalystėje vakcinuojama ir kai kuriose bažnyčių patalpose bei bendruomenių namuose. Londono universiteto Šv. George`o ligoninės medicinos mokyklos bendradarbis dr. Mohammadas Razai teigia, kad tokia skiepijimo programa – viena efektyviausių.

„Jei vakcinavimo programą įgyvendini tokiose vietose, kurios žmonėms yra ir patogesnės, ir lengviau pasiekiamos, kai tam pasitelkiama neformali aplinka, tokia kaip mečečių, bažnyčių ar mokyklų, tokios vietos gyventojams yra labiau pažįstamos ir gali paskatinti įsitraukti į vakcinacijos procesą.

Kalbant konkrečiai apie dabartinę programą ir jos rezultatus, kol kas nėra išsamių duomenų, kiek ji iš tiesų prisideda prie proceso. Bet, remiantis ankstesniais įrodymais, tai turėtų būti efektyviausia strategija iš visų“, – sako M. Razai.

Pasak Londono universiteto akademinio klinikinio bendradarbio, religiniai lyderiai, bendruomenės bei jaunimo aktyvistai, humoristai ir politikai gali padėti informuoti etnines ir religines mažumas, visgi svarbiausias vaidmuo, anot jo, tenka šeimos gydytojams. M. Razai teigimu, didžioji skiepijimo proceso dalis Jungtinėje Karalystėje vyksta būtent per pirminę sveikatos priežiūros sistemą.

„Bendrosios praktikos gydytojai labai gerai pažįsta savo pacientus ir žino, kam reikia vakcinos. Yra itin svarbi asmeninio lygmens komunikacija, reikia tinkamo tono, nenaudoti stigmatizuojančios kalbos.

Yra itin svarbi asmeninio lygmens komunikacija, reikia tinkamo tono, nenaudoti stigmatizuojančios kalbos.

M. Razai

Toks pokalbis gali padėti žmonėms priimti motyvuotą sprendimą dėl skiepijimosi COVID-19 vakcina. Tam sveikatos priežiūros specialistai bei šeimos gydytojai labiausiai ir tinka, nes jie turi medicininį išsilavinimą, bendravimo įgūdžių“, – sako M. Razai.

Visgi pašnekovas pastebi, kad šeimos gydytojams skyrus pagrindinį vaidmenį skiepijimo procese didelė dalis jų jaučiasi persidirbę. Šv. George`o ligoninės medicinos mokyklos bendradarbis pabrėžia, kad Jungtinėje Karalystėje nemaža dalis pacientų sprendimą dėl vakcinos nori priimti tik po to, kai asmeniškai pasikonsultuoja su gydytojais.

Šeimos gydytojai buvo raginami skambinti ir tiems žmonėms, kurie anksčiau vakcinos jau buvo atsisakę. Tam, kad gydytojai galėtų teikti papildomas konsultacijas, pasak M. Razai, reikia laiko, dėl to visuomenės sveikatos įstaigos ir valdžios atstovai turi priimti adekvačius organizacinius sprendimus.

Valdžia nusprendė pagerinti komunikaciją

Pasak Mohammado Razai, svarbus buvo ir valdžios atstovų sprendimas pagerinti su skiepijimu susijusią komunikaciją, kad ji būtų tikslingesnė, padėtų įveikti socialiniuose tinkluose (ypač „Facebook“ ir „WhatsApp“) sklindančią melagingą informaciją apie vakcinas.

Anglijos Nacionalinei sveikatos tarnybai šių metų vasarį įvardijus, kad juodaodžių, azijiečių ir etninių mažumų bendruomenėse yra daugiau žmonių, kurie nenusiteikę skiepytis, sudarytas veiksmų planas, kuriuo siekiama mažinti nelygybę vakcinavimo procese.

Be jau minėto šeimos gydytojų įtraukimo raginant skiepytis ir vakcinavimo centrų išplėtimo, vietos organizacijoms paskirtas ir papildomas finansavimas. Remiamos tos organizacijos, kurios dirba prieš dezinformaciją, geba nustatyti barjerus, trukdančius žmonėms skiepytis, ir paskatina tuos, kurie menkiau pasitiki valdžia.

Nacionalinės sveikatos tarnybos atstovų teigimu, įgyvendinant planą, per tris pirmuosius mėnesius etninių mažumų atstovų skiepijimas Anglijoje išaugo tris kartus. Kad pasitikėjimas vakcinomis tarp šių grupių nuolat auga visoje Jungtinėje Karalystėje, pabrėžia ir vyriausybė. Iš viso šalyje bent viena vakcinos doze yra paskiepyta beveik 60 proc. gyventojų.

Visgi Londono universiteto Šv. George`o ligoninės medicinos mokyklos bendradarbis pabrėžia, kad nors atotrūkis ir sumažėjo, jis ir toliau pastebimas. Pasak M. Razai, didesnį nenorą skiepytis išreiškia ne tik tam tikrų etninių mažumų atstovai, bet ir jaunesnio amžiaus pacientai. Visgi, mokslininko manymu, pasitelkiamų priemonių visuma turėtų padėti pasiekti teigiamą rezultatą.

Skiepyti ir Lietuvos bažnyčiose?

Skiepyti gyventojus vakcinavimo centruose prie bažnyčių prieš kurį laiką yra siūlęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus Vytauto Usonio, vakcinacija maldos namuose ar šalia jų – galimas techninis sprendimas, visgi, anot jo, svarbu apskritai išsiaiškinti, kodėl vienos ar kitos grupės dažniau nenori skiepytis ir ko reikėtų imtis, kad tos priežastys būtų pašalintos.

Prisimenant viduramžių laikus, senosios ligoninės juk atsidarė būtent prie bažnyčių. Tai kodėl nepanaudoti tos amžių senumo patirties?

V. Usonis

„Turbūt svarbiau šiandien įvardyti kelią, kad tos grupės turi būti nustatytos. (...) Jei matytume, kad iš tiesų Lietuvoje yra grupė asmenų, kurie dėl religinių priežasčių norėtų skiepytis bažnyčioje ar šalia bažnyčios, – tai kodėl gi ne. Prisimenant viduramžių laikus, senosios ligoninės juk atsidarė būtent prie bažnyčių. Tai kodėl nepanaudoti tos amžių senumo patirties? Bet tai tiks šiai konkrečiai grupei ir gali būti visiškai netinkama kitai grupei“, – pabrėžia infektologas.

Profesoriaus teigimu, vadinamosios sunkiau pasiekiamos grupės gali būti įvairios: socialinės, etninės ir religinės. Skatinant jų vakcinaciją, būna rengiamos specialios programos. Pasak V. Usonio, imantis tikslinių priemonių, Lietuvoje reikia suteikti daugiau lankstumo regionams.

„Aš manau, kad apskritai skiepijimo COVID-19 vakcina programa Lietuvoje pasiekė tokį lygį, kai per didelis jos centralizavimas jau pradeda trukdyti. Daugiau savarankiškumo ir iniciatyvos turi būti perduota į regionus, kad jie nuspręstų, kaip geriau pasiekti tikslus. Regionuose tos grupės yra geriau matomos, yra geriau žinomi keliai, kaip jas pasiekti, todėl tai galėtų būti efektyvu“, – teigia profesorius. Pasak jo, kai kurios savivaldybės iniciatyvos jau ėmėsi.

Vilniaus universiteto profesorius taip pat pabrėžia, kad didelės apimties skiepijimo programų metodikos yra žinomos. Jis primena raupų, poliomielito likvidavimo programas. Šiuo metu V. Usonis teigia pasigendantis aiškesnio tikslų formulavimo.

„Aš manau, kad per ilgai užsitęsė tas etapas, kai yra akcentuojamas būtent amžiaus kriterijus. Iš tikrųjų žymiai greičiau ir lengviau pasiektume rezultatų, jei būtų aiškiai formuluojami tikslai, kodėl ir ką mes darome, o ne tik nuleidžiami nurodymai dėl tam tikro amžiaus grupių skiepijimo“, – mano infektologas.


Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus jie taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.