Sveikata

2021.05.28 21:33

Rebusas, ką rinktis: dirbti ir brangiai mokėti už vaistą, ar nedirbti ir vaistą gauti nemokamai

Asta Martišiūtė, LRT RADIJAS, LRT.lt2021.05.28 21:33

Pagal dabar galiojančią tvarką, epilepsija sergantys žmonės nemokamai gauna tik pigiausią generinį vaistą. Jeigu šis netinka, už tinkamą brangesnį tenka susimokėti visą kainą. Išimtis galioja bedarbiams ir senjorams, jiems brangesnis vaistas gali būti skiriamas nemokamai. Pacientai sako, kad jie priversti rinktis nedarbą, nes taip labiau apsimoka.


Jaučia skolą už gyvenimą

Šiaulietis Rolandas Dragašius po avarijos vos liko gyvas, kaip sako pats, iš mirties nagų jį ištraukė medikai. „Galima sakyti, esu prisikėlęs iš numirusių“, – LRT RADIJO eteryje juokavo R. Dragašius. Avarijos padarinius jis jaučia iki šiol, vienas jų – epilepsija. Jis sako, kad medikai jam suteikė antrą šansą gyventi, tad tenka padėti gyventi kitiems. Dabar jis kovoja už tai, kad būtų pakeista vaistų kompensavimo tvarka epilepsija sergantiems žmonėms.

Pagal dabar galiojančią tvarką, epilepsija sergantys žmonės nemokamai gauna tik pigiausią generinį vaistą. Jeigu šis netinka, už tinkamą brangesnį vaistą tenka susimokėti visą kainą. Epilepsija sergančiam Rolandui pigiausi generiniai vaistai netinka, kaip ir nemažai daliai kitų šia liga sergančių pacientų. Už tinkamus vaistus jis turi mokėti visą sumą iš savo kišenės. Jis sako neturintis kitos išeities, nes pigiausias vaistas sukelia nepageidaujamų reakcijų.

Rolandui dar ne taip blogai, nes jis turi darbą. Už vaistus kas mėnesį jis sumoka nuo 50 iki 100 eurų. Ne kiekvienam tokia suma gali pasirodyti didelė, bet Rolandas priduria: „Sergantiems epilepsija tai labai didelė suma, nes niekas tokių žmonių dažnai nenori priimti į darbą.“

Dirbti neapsimoka

Epilepsija serganti mergina, nenorėjusi viešinti savo tapatybės, sako, jog dirbti norėtų, bet skaičiuoja, kad to daryti neapsimoka. Anot jos, epilepsija sergančiųjų bendruomenėje dažnai aptarinėjama, kodėl pati sistema verčia būti bedarbiu.

„Jeigu žmogui pasiseka ir jis randa darbą, tenka mokėti už vaistus, ir kartais nemažus pinigus“, – LRT RADIJUI pasakojo mergina.

Mergina dėl sveikatos galėtų dirbti ne visą darbo dieną, tik pusdienį. Daugiausia, ką esą jai gali pasiūlyti darbdavys, tai pusė minimalios algos. „Norėčiau ieškoti darbo ir dirbti, bet galvoju, jeigu man nekompensuos vaistų, jeigu už juos reikės mokėti per 100 eurų, o mano atlyginimas bus kiek daugiau nei 200 eurų į rankas, tada galvoji, kam dirbti, kad gautum 100 eurų“, – LRT RADIJUI kalbėjo mergina. Anot jos, dirbant pajamos gali būti ir mažesnės, negu gaunant bedarbio pašalpą, neįgalumo išmoką bei nemokamus vaistus.

„Esame paskaičiavę, kad jeigu uždirbi minimalią algą ir geri didelę vaisto dozę, tai tau labiau apsimokės nedirbti ir vaistą gauti nemokamai, negu dirbti už minimalią algą ir išleisti daugiau už tą patį vaistą“, – kalbėjo sergančiųjų epilepsija organizacijos „Epilė“ vadovė Donata Balčikonienė.

Ministerija sprendimo ieško

Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas sako, jog darbo neturintiems ir vyresniems nei 75 metai senjorams taikoma išimtis ir vaistai nuo epilepsijos skiriami nemokamai. Jis sako suprantantis, kad gali nutikti taip, jog žmogus, dirbantis ir išleidžiantis daug pinigų vaistams, gali likti su mažesne suma būtinosioms išlaidoms, nei paskaičiuota pragyventi reikalinga minimali suma.

Anot jo, tokios situacijos neturėtų būti, bet ministerija kol kas nėra sugalvojusi, kaip ją spręsti, klausimas svarstomas.

Vaistų kompensavimo tvarką praėjusios kadencijos Vyriausybė keitė sveikatos apsaugos ministro arba viso ministrų kabineto nutarimais, tačiau dabar ją norima įtvirtinti Farmacijos įstatymu, todėl tai užtrunka ilgiau.

Seimo sveikatos reikalų komitete praėjusią savaitę svarstytos Farmacijos įstatymo pataisos. Komiteto pirmininkas Antanas Matulas sako, jog siūloma patvirtinti tokį modelį, kad pirmą kartą būtų skiriamas pigiausias generinis vaistas, tačiau jeigu jis pacientui netinkamas ir gydytojas skirtų kitą medikamentą, nesvarbu, tai būtų generinis vaistas ar vadinamasis originalas, valstybė dengtų bazinę vaisto kainą, o skirtumą reikėtų sumokėti pacientui. Panaši vaistų kompensavimo tvarka yra galiojusi anksčiau.

Anot A. Matulo, ligas gydyti ir vaistus parinkti turi medikai, o ne ministerijos nustatyta visiems vienoda tvarka. Sprendimas visus pacientus gydyti vienu generiniu medikamentu esą nepasiteisino, nes įtakos turi ne tik veiklioji vaisto medžiaga, bet ir kiti komponentai.

A. Veryga ragino balsuoti „prieš“

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, kuris ir įvedė dabar kritikuojamą vaistų kompensavimo tvarką, su Farmacijos įstatymo pakeitimais nesutinka.

„Galiu pasakyti: didės vaistų kaina, tai reiškia, kad didės išlaidos privalomo sveikatos fondo biudžetui, didės pacientų išlaidos, grįš galimybė manipuliuoti pacientais tiek gydytojo kabinete, tiek vaistinėje, nes visaip jam gali pasakyti, galima ar negalima jam tą vaistą vartoti, – Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje kalbėjo A. Veryga. – Priimsime šitą sprendimą, tai prisiimsime ir atsakomybę, tad tikrai balsuosiu prieš, ir raginu kolegas daryti tą patį.“

Kad nepalaiko įstatymo pataisų, pareiškė ir Seimo narė, buvusi Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė. Per balsavimą komitete susilaikė Valstiečių frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė. Ji tvirtino, kad tokį sprendimą priėmė, nes iki šiol nėra sulaukta Konstitucinio teismo sprendimo.

Praėjusią kadenciją grupė Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį teismą su prašymu išaiškinti, ar nepažeidžiama Konstitucija, jeigu pacientas kompensaciją gauna tik už pigiausią vaistą, o brangesnio vaisto nekompensuojama net dalis.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.