Sveikata

2021.05.14 13:00

Jautrus LSMU profesorės laiškas dėl nusižudžiusios gydytojos: „Jaučiuosi kalta, kad nemokėme jų, kaip ištverti pažeminimą“

LRT.lt2021.05.14 13:00

Šiauliuose įvykusi tragedija ypač skaudžiai sukrėtė nusižudžiusios gydytojos buvusią dėstytoją, LSMU Anesteziologijos klinikos profesorę Jūratę Gudaitytę. Pastaroji, genama sielvarto ir svetimos kaltės jausmo ryžosi išplatinti atvirą laišką. „Dabar jau mūsų, gyvųjų, visų Tavo draugų, bendradarbių, specialybės kolegų, pacientų, buvusių mokytojų Universitete pareiga – kovoti už Tavo ir savo garbę“, – rašo buvusi gydytojos dėstytoja J. Gudaitytė.

„Ji jau nebijo prisistatyti. Nes nebeturi ką prarasti“, – taip laiško pradžioje profesorę J. Gudaitytę pristato jos klasės draugė Snieguolė Matonienė, laišką paviešinusi savo asmeninėje „Facebook“ paskyroje.

„Ką tik grįžau iš Šiaulių. Šiandien atsisveikinau su Laura. Rytoj jos laidotuvės. Kai pirmadienį, gegužės 10-ąją, pranešė apie netektį, mane ištiko šokas. Neabejoju, panašus jausmas ištiko daugelį jūsų, bent kiek pažinojusių Laurą. <...>

Laidojimo namuose suėmė toks jaudulys, ašaros taip smaugė gerklę, jog Lauros artimiesiems tesugebėjau ištarti porą nerišlių užuojautos sakinių. Vargšai, jų sielvartas neišmatuojamas... <...> Atsisveikinti ateina buvę Lauros klasės, kurso, grupės draugai, kolegos. Visi nesulaiko ašarų.

Tiesiog galvoje netelpa: trisdešimt šešerių metų, gražuolė, protinga, linksma, žingeidi, energinga, aukštos kvalifikacijos gydytoja, bebaigianti doktorantūros studijas – ir viskas: mūsų Lauros nebėra. Tik gėlių jūra ir jos, tokios jaunos, besišypsančios portretas.

„Pirmąją iš savo klasės išlydime“, – tarsteli jos klasės ir kurso draugas Donatas. Laura kartu su juo baigė mokyklą Kuršėnuose, o paskui studijavo LSMU. Labai graži Lauros šeima: abu tėveliai dar gana jauno amžiaus, užauginę keturis vaikus. Dabar, deja, liko trys...“, – sielvartu atvirai laiške dalijasi LSMU Anesteziologijos klinikos profesorė.

„Kalti, kad nesugebėjome jos apginti“

J. Gudaitytė su iš gyvenimo pasitraukusia Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja susipažino, kai mergina įstojo į anesteziologijos-reanimatologijos rezidentūrą LSMU ir ją sėkmingai baigė. Jaunoji gydytoja buvo viena iš profesorės mylimų rezidentų.

„Įsiminė jos ori laikysena, užkrečiantis juokas, pareigingumas, domėjimasis mokslu, dar rezidentūros studijų metu parengti pranešimai. Apsidžiaugiau, kad studijuos doktorantūroje, aktuali pasirodė perioperacinio miokardo infarkto tema. Paskutinį kartą daugiau su ja bendravau prieš kokius penkerius metus Nicoje, Europos anesteziologijos draugijos kongrese, skirtame kardiologiniam pacientui. Kaip visada, buvo geros nuotaikos, pasakojo įspūdžius apie keliones.

Ir štai – nebėra jos... Mes savo rezidentus, net ir baigusius prieš daugelį metų, laikome beveik kaip savo vaikais. Dabar jaučiamės taip, lyg būtume netekę savo vaiko. Ir kalti, kad nesugebėjome jos apginti.

Jos bendradarbiai Šiauliuose taip pat daugelis baigę rezidentūrą Kaune, taigi taip pat mūsų vaikai. Kaip paguosti juos? Jaučiuosi kalta, kad nemokėme jų, kaip ištverti pažeminimą, kaip atpažinti tuos, kurie gali padėti tokiose situacijose. Antra vertus, tie, įvardijami nelaimės kaltininkais, juk taip pat baigė mokslus Kaune arba Vilniuje. Jie irgi buvo kažkieno iš mūsų mokiniai. Kaip dabar jaučiasi jų mokytojai?“, – laiške su apmaudu klausia J. Gudaitytė.

Mobingą teko patirti ir pačiai profesorei

Kad mobingas giliai išvešėjęs daugelyje Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų – patvirtina ir pati prof. J. Gudaitytė. Profesorė atvirai laiške dėsto pati ne kartą susidūrusi su sisteminiu psichologiniu smurtu, žeminančiu kolegų ir vadovaujančių asmenų elgesiu.

„Žinau kaip sunku, kai žlugdomi tavo planai. Už uždarų durų nusprendžiama, jog uždaromos operacinės ir likviduojamas sektorius, o to sektoriaus darbuotojai informuojami kitos dienos rytą ir tai dar pristatoma kaip „istorinė diena“.

Iš ryto ateini į savo kabinetą (durys atrakintos, o vakar išeidama tikrai uždariau) ir jame randi įsikūrusį naują kolegą, o apie tai nebuvai informuotas iš anksto (pasakojama, yra buvę ir dar blogesnių variantų, kai grįžęs po atostogų negali įeiti į savo kabinetą, nes pakeista spyna, atitinkamai naujas ir kabineto šeimininkas). Nesi įtraukiamas į programas, kurių kūrime dalyvavai. Baigi rinkti savo doktorantės duomenis, nes ji išrotuojama į kitą sektorių...

Ir viską lydi tas netikėtumo elementas, kai mėgaujamasi aukos reakcija! Bėgdamas pro šalį mesteli kitiems frazę, jog šioji gali turėti psichikos problemų (žinai, pokovidinis sindromas arba yra „susireikšminusi vidutinybė“)“, – atvirai laiške pasakoja LSMU profesorė.

Tokie susidorojimo metodai su neparankiais, nepatogiais kolegomis nėra naujas reiškinys sveikatos priežiūros. Profesorė tikina, kad tik mobingo pavadinimas yra naujas, o žeminantys veiksmai, ujimas yra pažįstamas tiek jaunajai, tiek ir vyresnei, dar sovietmečio ragavusiai kartai.

Ir visgi, J. Gudaitytė pabrėžia, kad Lietuva sovietmečio jungo nusikratė prieš tris dešimtis metų. Šiandien sveikatos priežiūros įstaigoms vadovauja jau ir tie, kurie mokslus baigė nepriklausomoje Lietuvoje, tačiau psichologinio smurto problema nemažėja.

„Taigi dalis kaltės dėl mobingo tenka mums, jų tėvams ir mokytojams“, – apgailestauja LSMU profesorė.

„Dabar mūsų pareiga – kovoti už tavo garbę“

J. Gudaitytė pabrėžia, kad ir be psichologinio smurto medikų darbe apstu rimtų iššūkių: nepaisant įtemptų darbo sąlygų, stresinių situacijų medikai, norėdami išlaikyti šeimas, išmokėti paskolas, yra priversti blaškytis po kelias gydymo įstaigas.

Siekdami oresnių darbo sąlygų ne vienas jų ryžtasi emigracijai, o gydymo įstaigose vešintis psichologinis smurtas šį procesą tik paskatina. Neišvyksta tie, kurie manosi neturį kur emigruoti arba skatinami patriotizmo, tik pastarajam irgi yra ribos.

„Man labai gaila tų jaunųjų. Baisu, kad nenusiviltų. Esu iš tų, kurie pirmaisiais Nepriklausomybės metais buvo išvažiavę stažuotei į Vakarų pusę, į Daniją. Ten nepasilikau, o sugrįžau, nes nuoširdžiai norėjau būti naudinga Tėvynei. Dabar kartais dėl to gailiuosi. Ne viską pavyko padaryti taip, kaip norėčiau. „Kažkuriuo metu mes pasukome ne ten, kur reikia“, – taip bendrą Lietuvos padėtį apibūdina mano draugė. Aš jau susitaikiau beveik su viskuo. O Laura nesusitaikė...“, – rašo LSMU Anesteziologijos klinikos profesorė.

J. Gudaitytė tikina juntanti tiek savo kaltę, tiek apgailestaujanti dėl jaunosios gydytojos kolegų, kurie neužbėgo tragedijai už akių, nemokėjo, galbūt kai kurie nenorėjo, bijojo būti ramsčiu ir paguoda psichologinį spaudimą patiriančiai gydytojai.

Aliis inserviendo consumor (liet. Šviesdamas kitiems, sudegi pats) – taip dar vaikystėje perskaitytoje knygoje buvo apibūdinama gydytojo profesija. Laura švietė ryškiai, tik nepaprastai gaila, kad taip trumpai. Gindama savo garbę ji paaukojo gyvybę. Kartais taip būna, kad garbė svarbesnė už gyvybę. Net šiais laikais.

Ilsėkis ramybėje, išdidžioji, gražioji ir protingoji Laura. Dabar jau mūsų, gyvųjų, visų Tavo draugų, bendradarbių, specialybės kolegų, pacientų, buvusių mokytojų Universitete pareiga – kovoti už Tavo ir savo garbę.

Aš prižadu: tai darysiu Tavo atminimui“, – laiško pabaigoje pažada gydytojos dėstytoja LSMU Anesteziologijos klinikos profesorė. Ir laišką baigia pačios Šiaulių ligoninės gydytojos žodžiais, paskutiniaisiais, kuriuos ji, atleista iš darbo, atsisveikindama atsiuntė kolegoms.

Dėkoju kiekvienam,

Su kuriuo mane supažindino gyvenimas...

Vieniems už pagalbą ir paramą,

Kitiems – už pavyzdį,

Tretiems – už pamoką,

Mylimiesiems – už buvimą šalia...“.

„Sudie, mieloji. Tai Tau ačiū už pamokas“, – sielvarto kupinais žodžiais viešą laišką baigia LSMU Anesteziologijos klinikos profesorė J. Gudaitytė.

Psichologinė pagalba

Psichologinės pagalbos tarnyba
Kontaktai
Emocinė parama teikiama jaunimui
Budi savanoriai konsultantai
Kasdien Visą parą
I-VI 18:00 - 22:00
Atsako per 2 darbo dienas
Emocinė parama teikiama vaikams, paaugliams
Budi savanoriai konsultantai, profesionalai
Kasdien Visą parą
I-V 18:00 - 21:00
Atsako per 2-3 darbo dienas
Pagalba teikiama suaugsiems
Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Atsako per 3 darbo dienas
Pagalba teikiama moterims ir merginoms
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai (Rusų kalba paaugliams ir jaunimui)
II-VI Kasdien 16-19 val.
Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius).
Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
I-V 16:00 - 20:00
VI 12:00 - 16:00
(išskyrus švenčių dienas)
Konsultuoja krizių įveikimo specialistai. Gali atvykti į vietą sutartu metu bei konsultuoti nuotoliniu būdu.
Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
I-VII 8:00 - 20:00
Psichologinės konsultacijos
Internetu emigrantams Pagalbą teikia profesionalūs psichologai.
Atsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiems
Pagalba teikiama nusižudžiusiųjų artimiesiems. Savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt
Atsako per 2-3 darbo dienas
Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami. Skambučius apmoka LR Socialinės apsaugos ministerija.
Skubi psichologinė ar psichinė pagalba psichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.