Sveikata

2021.05.17 17:10

Vis daugiau Lietuvos gyventojų rinktųsi nuotolines gydytojų konsultacijas

LRT.lt2021.05.17 17:10

COVID-19 pandemija ir vis besitęsiantis karantinas iš esmės koreguoja visų dirbančiųjų darbo specifiką. Tarp jų – ir gydytojų, įprastas jų konsultacijas dalinai pakeičiant teikiamomis telefonu. Šeimos gydytojos Gintarės Narušaitės-Mačionienės teigimu, nuotolinės konsultacijos metu galima ne tik paskirti tam tikrus, periodiškai būtinus atlikti, tyrimus, bet ir aptarti jau atliktų tyrimų rezultatus ar paciento būklę gydymo eigoje, rašoma komunikacijos agentūros „Maniac“ išplatintame pranešime žiniasklaidai.

Augantį susidomėjimą šia paslauga patvirtina ir atliktas visuomenės nuomonės tyrimas, kuris atskleidžia, jog apie nuotolines gydytojų konsultacijas žino ir jomis naudotis yra linkę vis daugiau šalies gyventojų.

Lietuvos gyventojų apklausa parodė, jog apie tai, kad šalyje medicinos klinikos teikia nuotolines konsultacijas, žino net 93 proc. šalies gyventojų. Šį atsakymą dažniau žymėjo moterys, respondentai su aukščiausiomis pajamomis ir didmiesčio gyventojai.

Tyrimo duomenys atskleidė ir tai, jog prireikus kreiptis į gydytoją, net aštuoni iš dešimties šalies gyventojų naudotųsi nuotolinėmis konsultacijomis. Rečiau šį atsakymą rinkosi vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaimo vietovėse ir pensininkai.

„Rezultatai atskleidė, jog nuotolinės konsultacijos tapo patogiu ir beveik kiekvienam klientui lengvai prieinamu pasirinkimu. Kitaip nei vizitas gydytojo kabinete, teikiant nuotolines konsultacijas yra sutaupomas pacientų laikas, kadangi šiems nebūtina išvykti iš namų ar palikti darbo vietos“, – aiškina šeimos gydytoja G. Narušaitė-Mačionienė, pridurdama, jog nuotolinės konsultacijos yra vienas iš efektyviausių pasirinkimų ypač tiems pacientams, kurių problemos gydytojui yra žinomos jau iš seniau.

Anot medikės, nuotolinės konsultacijos, priklausomai nuo gydymo įstaigos vidaus tvarkos, gali vykti tiek telefonu, tiek vaizdinėmis priemonėmis bei trukti nuo keliolikos minučių iki valandos.

„Konsultacijos metu gydytojas identifikuoja pacientą, išklauso jo nusiskundimus ir ligos istoriją, išsiaiškina subjektyvią paciento sveikatos būklę. Tik detaliai išanalizavus gautą informaciją yra sprendžiama dėl tolimesnių paslaugos teikimo etapų – atvykimo į kliniką tolimesniam objektyviam būklės vertinimo, ištyrimo, diagnozės nustatymo, elektroninio nedarbingumo pažymėjimo išdavimo ar visgi konsultacijų telefonu pratęsimo“, – teigia gydytoja.

Pasak G. Narušaitės-Mačionienės, gydytojui nusprendus, jog pacientui pakanka nuotolinio konsultavimo, šis pagal situaciją gali išrašyti elektroninį siuntimą pas gydytoją specialistą, paskirti tam tikrus tyrimus, aptarti atliktų tyrimų rezultatus, skirti arba koreguoti gydymą, patarti kokie medikamentai ar kitos pagalbinės priemonės pacientui yra reikalingos bei esant būtinybei išrašyti arba pratęsti elektroninį vaistų receptą.

Šeimos gydytoja taip pat pažymi, jog nuotolinėms konsultacijoms, kaip ir įprastoms, būtina tinkamai pasiruošti.

„Nuotolinės konsultacijos efektyvumas neretai priklauso ir nuo paties paciento. Pastarasis, derindamas konsultacijos laiką, turėtų atsižvelgti į kelis pagrindinius kriterijus – būti tinkamoje aplinkoje, kurioje galėtų aiškiai girdėti; išklausyti bei aptarti konsultacijos metu gydytojo teikiamą informaciją; taip pat būti apmąstęs esamą problemą, jaučiamus nusiskundimus. Rekomenduojama turėti jau paruoštus konkrečius gydytojui norimus užduoti klausimus“, – pataria specialistė.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą „Affidea Lietuva“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės tyrimų agentūra „Baltijos tyrimai“, 2021 metų sausio 15–19 dienomis. Jo metu apklausta 529, 18–74 metų amžiaus gyventojų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt