Sveikata

2021.05.09 20:59

Tarsi „emocinė bokso kriaušė“: už agresiją prieš gydytojus atsipirkti galima ir 15 eurų bauda

Laura Adomavičienė, LRT RADIJO laida „Sveikata“, LRT.lt2021.05.09 20:59

Per pastarąjį dešimtmetį atliktas ne vienas tyrimas dėl psichologinio ir emocinio smurto gydymo įstaigose, kuriuos inicijavo tiek Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, tiek medikus vienijančios organizacijos. Rezultatai rodo, kad nepagarbus, piktavališkas, o kartais ir atvirai agresyvus pacientų elgesys yra tai, su kuo per karjerą susiduria dažnas gydytojas. O dirbantys Skubiosios pagalbos skyriuose apie tai gali kalbėti kone kaip apie kasdienybę.


Apklausos rodo, kad apie 80 proc. gydytojų bei slaugytojų yra darbe patyrę psichologinį ar fizinį pacientų smurtą, susidūrę su patyčiomis, užgauliojimais, rasine diskriminacija. 75 proc. slaugytojų yra buvę bent kartą užpulti paciento: prie pasitaikiusios fizinės agresijos pavyzdžių nurodoma, kad pacientai stumdosi, spardosi, draskosi, mušasi, spjaudosi, kartais puola apsiginklavę žirklėmis ar kitais smulkiais po ranka pasitaikiusiais medicininiais įrankiais. Apie 14 proc. medikų per incidentą buvo sužeisti, daugiau nei pusė jų dėl to turėjo imti kelias laisvas dienas sužeidimams gydyti.

Dažniausiai tokie incidentai registruojami skubios pagalbos skyriuose bei tarp greitosios medicinos pagalbos specialistų. Su agresyvia paciente Šiaulių ligoninės Skubios pagalbos skyriuje teko susidurti ir gydytojui Martynui Gedminui, šiuo metu dirbančiam Joniškio ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoju medicinai.

Istoriją, kurią vadina labai tipiška Skubios pagalbos skyriui, jis papasakojo LRT RADIJO laidai „Sveikatai“

„Sulaukėme žmogaus, kuris buvo neblaivus, jo sveikata buvo tvarkinga, jis neturėjo jokių rimtų sužalojimų. Žmogus buvo neadekvatus, supykęs dėl to, kad jį sulaikė vairuojantį neblaivų, jis padarė kažkokį nedidelį eismo įvykį ir bandė įrodyti, jog yra kažkas negerai su sveikata. Ir jis labai agresyviai elgėsi su mūsų darbuotojais. Komandoje buvome penki ar šeši žmonės, kurie tuo žmogumi rūpinomės ir sulaukėme daug verbalinio smurto, mums buvo neleidžiama daryti reikalingų veiksmų, grasinama fiziškai. Ir kadangi tai buvo tas budėjimas, kai jau keletas tokių pacientų buvo, ties šiuo atveju man trūko kantrybė ir aš užsibrėžiau sau tikslą to nepaleisti. Kadangi šalia buvo pareigūnai, tiesiog paklausiau – kaip jūs elgiatės tokiu atveju? Man nurodė, kad reikia tokį incidentą reikia registruoti epolicija.lt, prisijungus per elektroninius valdžios vartus. Atsimenu, kad tai buvo tarpšventinis laikotarpis, padariau tai – užtruko apie valandą surašyti, nurodyti liudininkus ir panašiai“, – prisiminė M. Gedminas.

Aplinkybes apie agresyvų elgesį jis nurodė ne tik pareigūnams, tačiau ir ligoninės medicininėje dokumentacijoje. Tai ligoninėse daroma itin retai, nors agresyvių, piktavališkų pacientų sulaukiama reguliariai, sako medikas.

„Kolegos visi nustebo, nes mes, medikai, neturime tokios kultūros – mus išdeda į šuns dienas ir nuleidę galvas mes tiesiog bandome negauti skundo“, – aiškina jis.

Po kelių mėnesių po incidento iš policijos sulaukta žinios – smurtavusi moteris nubausta 15 eurų bauda. Dėl to, jog ankstesnių administracinių nusižengimų ji neturėjo, bauda sumažinta perpus – kitu atveju ji siektų 30 eurų.

„Juokavome, kad po 50 centų už kiekvieną keiksmažodį individualiam žmogui. Skubios pagalbos skyrius tampa emocine bokso kriauše – gali ateiti čia, išsiuntinėti visus, kur nori, tada išeiti ir susimokėti baudelę. Pigiau negu psichoterapeuto konsultacija“, – laidoje sakė M. Gedminas.

Jo manymu, būtų teisinga, kad atsakomybė už mediko įžeidimą turėtų būti prilyginama tai, kuri numatoma už valstybės pareigūno įžeidimą.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme įtvirtinta asmens pareiga gerbti personalą, elgtis neįžeidžiančiai, nekelti žalos. Medikas turi teisę atsisakyti teikti pagalbą, jeigu tai nėra aplinkybės, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei ar sunkus sveikatos sutrikdymas. M. Gedminas sako, jog realybėje medikai retai gali vadovautis tokia teise, mat neatlikus tyrimų ne visada aišku, kiek rimta žmogaus būklė, tad sugerti agresyvių pacientų įžeidimus, pykčio proveržius, kartais ir smurtą tenka.

Pašnekovas įsitikinęs, kad Lietuvoje medikai apskritai nelinkę ginti savo teisių tokiose situacijose, o prie to kartais prisideda ir ligoninių vadovybė.

„Kaip atrodo tipinė situacija? Pavyzdžiui, atvyksta žmogus – išgėręs, savaitgalio vasarą, ima siuntinėti visus. Tu sakai, kad neteiksi pagalbos, tada jis pradeda kviesti greitąją vidury priėmimo skyriaus, sakydamas, kad jam atsisako teikti pagalbą, „atvažiuokite manęs pasiimti“. Jis grasina, kad apie tave parašys straipsnį, o tam nereikia jokio objektyvaus pagrindo. Medikai yra itin įsibaiminę. Turbūt neįsivaizduojate, kokios buvo žmonių mimikos, kai tie keistuoliai pradėjo filmuoti COVID-19 skyrius žiemos metu. Kur tik dirbau aš ar mano kolegos, visi buvo tiek įsibaiminę viešumo, parodymo, nes mes labai jaučiamės beginkliai. Nes labai tipinė gydymo įstaigos vadovo pozicija tokia, kad jeigu pacientas parašo skundą, medikas yra kaltas. Kažkodėl gydymo įstaigų vadovams yra labai svarbus politinis aspektas, populiarumas, bet ne savo darbuotojų gynimas“, – kalbėjo Joniškio ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas medicinai.

Medicinos srities teisininke Simona Virbickienė antrina, jog gydytojų pasiryžimas pranešti apie piktybiškus pacientus, pildyti dokumentus yra nedažnas reiškinys. Komentuodama minėtąjį atvejį, kai už nepagarbų elgesį asmuo buvo nubaustas 15 eurų bauda, ji primena, kad už pakartotą tokį patį nusižengimą, pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, ji padidėtų nuo 140 iki 240 eurų. Jeigu panaudojamas fizinis smurtas, galėtų būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė.

„Paprastai dėl to, kad užtrunka popierių parengimas – reikia parašyti, vyksta apklausos, o medikų darbo krūvis labai didelis, jie nenori papildomos naštos. Be to, nėra siekio nubausti pacientą, jie savo pastangomis bando situaciją suvaldyti, jie norėtų tiesiog norėtų dirbti savo darbą ir kad būtų daugiau prevencinių priemonių tokių atvejų užkardymui“, – laidai „Sveikata“ sakė S. Virbickienė.

Dalis atvejų, kai medikai nukenčia, yra dėl aplinkybių, kurių patys pacientai negali kontroliuoti – jie yra ligos išraiška.

„Gali būti, kad agresija ar neadekvatus elgesys kyla dėl paciento ligos, sveikatos būklės. Antra vertus, kai kada pacientai elgiasi neadekvačiai, agresyviai dėl chuliganiškų paskatų. Paciento teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas numato, kad paciento ir sveikatos priežiūros specialisto santykiai privalo būti grįsti pagarba, abipuse pagalba. Įstatymas numato atskirą pareigą pacientui elgtis pagarbiai ir tinkamai su sveikatos priežiūros specialistais, su visu įstaigų personalu“, – kalbėjo teisininkė.

Pašnekovės manymu, iš dalies tokie atvejai kartojasi ir dėl visuomenės informavimo, pagarbos ugdymo stokos – nors nemažai kalbama apie pacientų teises, apie pareigas užsimenama daug rečiau.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidoje „Sveikata“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt