Sveikata

2021.05.07 19:48

Europos mokslininkų akiratyje – Anykščiuose aptikta COVID-19 atmaina: kol kas daugiau klausimų, nei atsakymų

Milda Kolesnikovaitė, LRT.lt2021.05.07 19:48

Gegužės 4 dieną Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras Anykščių rajone aptiktą B. 1. 620 koronaviruso atmainą įtraukė į dominančių (angl. variants of interest, VOI) variantų sąrašą. Kaip aiškina Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos, Geteborgo pasaulinės biologinės įvairovės centro mokslininkas, Lietuvos SARS-CoV-2 sekoskaitos projekto atstovas Gytis Dudas, tai reiškia, kad šalys, kurios atlieka sekoskaitos tyrimus ir užfiksuoja šią atmainą, turės jai skirti daugiau dėmesio nei anksčiau.

Ką visgi reiškia, kai atmaina patenka į dominančių ar neraminančių (angl. variant of concern, VOC) variantų sąrašą ir kodėl taip atsitinka?

„Jei iš turimų mutacijų, epidemiologinės elgsenos ar tyrimų yra įrodymų, kurie parodytų ženklų poveikį perdavimui, ligos sunkumui ar imunitetui, tuomet yra klasifikuojamas kaip VOI.

Daugiausiai tai bus įvairios atmainos, turinčios mutacijų, kurios, kaip mes žinome, turi poveikį, jei taip galima pavadinti, viruso elgsenai, ir todėl jas būtina stebėti. Jeigu atsiras įrodymų ar pastebėjimų, kad B. 1. 620 atmaina tikrai sukelia sunkesnę ligą, plinta greičiau, ar sukelia pavojų vakcinavimo programoms, tuomet automatiškai būtų perklasifikuota į atmainą, keliančią nerimą (VOC)“, – sako G. Dudas.

Turint įtarimų reikia reaguoti greitai

Dabar atmaina bus stebima įdėmiau nei kitos, nesančios sąrašuose, o įvairiose Europos sekostaitos programose ją pastebėję specialistai žinos, kad ją reikia sekti akyliau ir reaguoti agresyviau bei greičiau.

„Vienintelė priežastis, kodėl B. 1. 620 pateko į tą VOI sąrašą, yra todėl, kad didžioji dalis mutacijų, kurias matome, buvo pastebėtos ir kitose VOC. Jos turi nemažai bendrų mutacijų su B.1.1.7 (britiškąja), B.1.351 (PAR), P.1 (braziliška) – nereaguoti į tokį dalyką būtų neatsakinga. Iš to, ką žinome apie visus VOC, jei yra tiek daug bendrų mutacijų, iš karto kyla įtarimas, kad greičiausiai bus ženklių pakitimų su šia linija“, – sako G. Dudas.

Tačiau mokslininkas ne kartą akcentavo, kad kol kas yra sunku ir nelabai įmanoma nuspėti, kas toliau vyks su šia atmaina ir kokia ji yra iš tikrųjų.

Agresyvus reagavimas, kaip teigia G. Dudas, susidaro iš didelių testavimo apimčių, epidemiologų dėmesio bandant atsekti kontaktus ir, esant būtinybei, galbūt ir savivaldybių izoliavimo.

Vienas iš būdų atsekti šią atmainą – sekoskaitos tyrimai.

„Jei žmogus serga, mes negalime pažiūrėti, kuo konkrečiai serga, tai tuo atveju reikia atlikti sekoskaitos tyrimus, arba kaip tą kartais darome Lietuvoje, pakartotinius tikslinius PGR testus. Jų metu galima aptikti konkrečias viename ar kitame ėminyje esančias mutacijas.

Pavyzdžiui, jei Lietuvoje atliekame pakartotinį PGR testą, siekiant aptikti E484K mutaciją S baltyme, tai šią mutaciją turi B.1.351 (PAR) atmaina, Anykščiuose aptikta B. 1. 620, P.1 (braziliška). Galime susidaryti bendrą vaizdą, koks yra tikėtinas paplitimas, tačiau konkrečiai parodyti, kad tai tikrai yra B. 1. 620, reikia sekoskaitos tyrimų“, – sako G. Dudas.

Atmaina nėra labia paplitusi Lietuvoje, tačiau kelia klausimų

Kol kas išlieka klausimas, ar į šią atmainą ir jos atvejų turinčias šalis kitos valstybės žiūrės kitaip. O B.1.620 mutacijos atveju situacija yra šiek tiek komplikuota.

„Pirma, Lietuvoje ši atmaina nėra labai paplitusi, žinome apie 99 atvejus iš sekoskaitos, o iš papildomų tikslinių PGR tyrimų įtariame, kad iš viso gali būti virš 230 atvejų. Bet, kaip ir sakiau, Lietuvoje ji nėra labai paplitusi iki šiol. O kaip situacija vystysis toliau, bus matyti. Atlikome tyrimą, kuriame sugebėjome atkurti, iš kur ši atmaina atkeliavo ir labai panašu, kad ši atmaina yra labiausiai paplitusi centrinėje Afrikoje.

Ateityje, jei turėsime papildomos informacijos, kad ši atmaina yra pavojingesnė, ypač jei plinta greičiau, tuomet kažkokie kelionių ribojimai greičiausiai galėtų įvykti. Tikėtina, kad šalys imtųsi tokių kelionių ribojimo į centrinę Afriką, bet, manau, gautųsi ta amžinoji problema, kad atmaina jau bus paplitusi kitur, todėl tikslingai riboti keliones tik į centrinę Afriką nepasiekia jokio tikslo, tik stigmatizuoja šalis ir žaloja ekonomikas“, – sako G. Dudas.

Pasak jo, kai kalbama apie koronaviruso atmainas, geriausia yra reaguoti agresyviai ir anksti, nei pasigailėti, kad nebuvo padaryta daugiau, kai tai dar galima buvo padaryti, siekiant suvaldyti atmainos plitimą.

Atmainos „išvežimą“ į kitą šalį vertinti sunku

Naujausiais duomenimis, iš Lietuvos į Vokietiją yra atvežtas vienas B. 1. 620 atmainos atvejis

„Kol kas panašu, kad iš Lietuvos vieną kartą išvežėme šią atmainą. Dėl pačių išvežimų, labai priklauso, nes jie nėra vienas kitam lygus. Pavyzdžiui, B.1.1.7 (britiškoji) atmaina į Lietuvą pateko galbūt 30-40 kartų, bet už maždaug pusę visų šiuo metu fiksuojamų šios atmainos atvejų yra atsakingas vienas vienintelis atvežimas. Labai priklauso nuo to, kaip tam įvežimui „sekasi“, – pasakojo G. Dudas.

Kalbant apie B. 1. 620 išvežimą į Vokietiją, pasak mokslininko, ne mažiau svarbu ir tai, ar į sekoskaitą pakliuvę atvejai yra keliautojų. Tokiu atveju galima reaguoti ramiau, o jei spėjo paplisti tarp vietos gyventojų – situacija yra liūdnesnė.

Teigti, ar ši atmaina plinta greičiau, ar lėčiau, dar per anksti, tikina G. Dudas. Atliekamų tyrimų imtis yra gan tikslinė ir nėra pakankamai reprezentatyvi, kad galima būtų daryti išvadas apie jos plitimo mastą.

„Susiduriame su paradoksu, jog tam, kad sužinotume, kad kažkas plinta efektyviau, tiesiog reikia stebėti tą efektyvesnį plitimą. Reikia tikėtis, kad visoje Europoje tinkamai reaguosime į šią atmainą ir galbūt nesužinosime, ar ji gali plisti efektyviau, ar ne“, – viliasi G. Dudas.

Šios atmainos atvejai pastebėti ne vienoje šalyje. Manoma, kad vietinis atmainos plitimas vyksta Vokietijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Belgijoje, Ispanijoje. Turima įrodymų, kad ji galėtų plisti ir Jungtinėje Karalystėje. Pavieniai atvejai fiksuojami Merilando valstijoje, Vakarų Virdžinijoje, Airijoje, Portugalijoje ir Čekijoje.

„Jei pasitvirtintų, kad šita atmaina kažkuo yra bloga, bet kokiu atveju, net jei susitvarkome su ja Europoje, kadangi jos paplitimas centrinėje Afrikoje turėtų būti gana didelis, lieka tokia ilgalaikė rizika, kad įsivešime ją iš naujo“, – sako G. Dudas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt