Sveikata

2021.05.07 10:18

Regionų ligoninės – ties išlikimo riba: dėl šimtatūkstantinių nuostolių gali tekti naikinti kai kurias paslaugas, mažinti atlyginimus darbuotojams

Vesta Tizenhauzienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.05.07 10:18

Šalies regioninės ligoninės – ties išlikimo riba. Kai kurios praėjusius metus baigė patirdamos net kelių šimtų tūkstančių eurų nuostolį. Pirmasis šių metų ketvirtis taip pat nuostolingas.

Gydymo įstaigų vadovai sako, kad pagrindinės to priežastys – per pandemiją gerokai sumažėjęs paslaugų skaičius ir išaugę medikų atlyginimai. Siekdamos mažinti nuostolius, rajoninės ligoninės žada naikinti kai kurias paslaugas ar mažinti atlyginimus darbuotojams.

Žinios. Šalies regioninės ligoninės – ties išlikimo riba

Prasidėjus pandemijai ligoninėse buvo laikinai stabdomos planines paslaugos. Kad gydymo įstaigos išgyventų, už jas pakeistas apmokėjimas. Norėdamos gauti finansavimą, ligoninės turėjo suteikti 70–80 procentų sutartyje numatytų paslaugų gyventojams. Tačiau rajonų ligoninėms, skirtingai nei didmiesčių, šį barjerą pasiekti sudėtinga. Čia – mažiau gyventojų, o ir trūkstant medikų, mažiau suteikiama paslaugų. Kupiškio rajono ligoninė praėjusius metus baigė su dviejų šimtų tūkstančių eurų nuostoliu. Pirmojo šių metų ketvirčio minusas – penkiasdešimt tūkstančių eurų.

Norėdamos gauti finansavimą, ligoninės turėjo suteikti 70–80 procentų sutartyje numatytų paslaugų gyventojams. Tačiau rajonų ligoninėms, skirtingai nei didmiesčių, šį barjerą pasiekti sudėtinga.

„Tas įkainis, iš kurio gali išsilaikyti didelė ligoninė, respublikinė. Jis yra labai mažas regioninėms ligoninėms. (Reikia, kad – LRT.lt) Vyriausybės atstovai savo politikoje kažkaip numatytų kompensuoti nedidelėms ligoninėm tą skirtumą, nes kitaip mes turėsim tikrai labai rimtų problemų“, – teigia Kupiškio ligoninės vadovas Julius Panka.

Ukmergės ligoninėje situacija taip pat įtempta. Tačiau čia įstaigos vadovas įvardija dar vieną priežastį – nuo šių metų sausio 1 dienos buvo padidinta minimali mėnesinė alga. Reiškia, kad medikams algos taip pat turi kilti, tačiau gydymo įstaigoms papildomų lėšų tam nebuvo skirta ir ši finansinė našta teko pačioms gydymo įstaigoms. Ukmergės ligoninės vadovas, kaip ir priklauso pagal teisės aktus, darbo užmokesčius pakėlė, tačiau dabar skaičiuoja, kad medikų algoms padengti šiemet reikia daugiau nei pusės milijono eurų. O tiek įstaiga neturi.

„Mes turėsime mažinti darbo užmokestį medikams. Tai teks kalbėtis su profsąjungomis ir ieškoti sprendimų. Jeigu situacija nesikeis, nebus rasta papildomai lėšų ir Vyriausybė nesilaikys savo įsipareigojimų, tai kito kelio kaip ir nėra“, – aiškina Ukmergės ligoninės vadovas Rimvydas Civilka.

Tai teks kalbėtis su profsąjungomis ir ieškoti sprendimų. Jeigu situacija nesikeis, nebus rasta papildomai lėšų ir Vyriausybė nesilaikys savo įsipareigojimų, tai kito kelio kaip ir nėra

Taupyti darbuotojų darbo užmokesčio sąskaita rajono ligoninėse – rizikingas žingsnis. Profsąjungų teigimu, specialistų ir taip trūksta, o likusieji gali tiesiog atsisakyti darbo.

„Tai yra didelė grėsmė. Mes matome, kai po praėjusių metų prasidėjo karantinas iš darbo rinkos išėjo nemažai sveikatos priežiūros specialistų. Jeigu bus daug įstaigų, kur teks mažinti darbo užmokestį, tai aš manau, kad galima bus prieiti iki situacijos, kai ją bus sunku suvaldyti“, – pabrėžia Sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė.

Jeigu bus daug įstaigų, kur teks mažinti darbo užmokestį, tai aš manau, kad galima bus prieiti iki situacijos, kai ją bus sunku suvaldyti

Pasak Valstybinės ligonių kasos direktoriaus Gintaro Kacevičiaus, šiuo metu vyksta naujos derybos tarp medikų profsąjungų, darbdavių ir ministerijos. Anot jo, derybų dalyviai pripažįsta, kad susieti medikų darbo užmokestį su minimalia mėnesine alga vis dėl to nebuvo tinkamas sprendimas.

„Kai didėja MMA, automatiškai didėja medikų atlyginimai, bet privalomojo sveikatos draudimo fondas, iš kurio lėšas uždirba sveikatos priežiūros įstaigos ir kurio lėšos yra pagrindinis šaltinis šitų atlyginimų, vienintelis praktiškai šitų atlyginimų, taip automatiškai neauga“, – nurodo G. Kacevičiaus.

Per derybas ieškoma sprendimų, kokia suma privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete galėtų būti skirta sveikatos priežiūros paslaugų įkainiams didinti, tokiu būdu sudarant gydymo įstaigoms galimybę gauti daugiau lėšų ir jas skirti medikų darbo užmokesčiui didinti.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.