Šiuo metu Europos Sąjungoje yra patvirtintos keturių gamintojų vakcinos nuo COVID-19 ir jau visos yra naudojamos Lietuvoje. Tai yra „Vaxzevria“ (buvusi „AstraZeneca“), „Pfizer-BioNTech“, „Moderna“. Trečiadienį leista mūsų šalyje pradėti naudoti ir „Johnson & Johnson“ vakciną.
Lietuvoje iš viso pirmąja doze paskiepyti 580 875 žmonės. Antrąja – 215 134 žmonės. Iš viso bent vieną vakcinos dozę gavo 796 009 Lietuvos gyventojai.
Statistikos departamento duomenimis, pirmąją „Vaxzevrios“ dozę yra gavę 188 620 žmonių. Antrąją – 1354 asmenys. Pirmąja „Pfizer-BioNTech“ doze paskiepyti 349 350 žmonių. Antrąją dozę gavo 193 930. Pirmosios „Modernos“ dozės sulaukė 42 909 žmonės. Antrosios – 19 903.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, balandžio mėnesį iš visų keturių gamintojų dar planuojama gauti daugiau nei 210 tūkst. vakcinos dozių.
„Tolesniems mėnesiams grafikus kol kas yra pateikę tik „Pfizer ir BioNTech“ ir „Moderna“. Pagal turimus grafikus, gegužę planuojama gauti daugiau nei 630 tūkst. vakcinos dozių, birželį – daugiau nei 720 tūkst.“, – rašoma SAM atsakyme LRT.lt.
Sirgimas COVID-19 kelia daugiau rizikos nei skiepai
Kauno klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė dr. Ieva Bajoriūnienė teigia, kad prieš skiepydamasis kiekvienas žmogus turėtų žinoti, kokios yra galimos rizikos. Viena dažniausiai šiuo metu aptarinėjamų, tačiau itin retai pasitaikančių – kraujo krešumo pokyčių atvejai.
„Kraujo krešumo pokyčiai yra reti po vakcinacijos ir tas dažnis, kaip skelbiama, yra labai retas. Galime sakyti, kad šita komplikacija – krešulių susidarymas ir po jo einančios komplikacijos – sergant COVID-19 liga gali pasitaikyti 40-iai žmonių iš milijono, o vakcinuotiems – maždaug 4 iš milijono“, – kalbėdama apie mRNR vakcinas aiškino I. Bajoriūnienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad tokios sudėtingos komplikacijos nėra dažnos, bet yra gan grėsmingos, tad svarbiausia jas laiku atpažinti ir gydyti. Tačiau gydytoja pabrėžia, kad dažniau pasitaiko lengvesnių ar vidutinio sunkumo reakcijų.
Žmogus turėtų žinoti savo silpnąsias vietas
I. Bajoriūnienė tikina, kad, nepaisant to, jog vakcinos skiriasi savo sudedamosiomis dalimis, imuninį atsaką formuoja visos.
Pasak jos, skiriasi vakcinų sandara, jų sudedamosios dalys, o dažniausiai nepageidaujamų reakcijų į vakciną kyla dėl pridėtinių dalių, o ne pačios vakcinos struktūros. Tad žinant medžiagas, kurios gali sukelti alergines reakcijas (pavyzdžiui, polisorbatas 80 ir polietilenglikolis), sunkesnių šalutinių poveikių, nors jie pasitaiko gan retai, galima išvengti.
I. Bajoriūnienė pabrėžia, kad žmonėms reikėtų žinoti, kokios ligos galėtų būti susijusios su didesne povakcininių komplikacijų rizika, ką daryti, jei taip nutinka, ką daryti ir kada skiepytis pakartotinai, jei atsirado pašalinė reakcija nuo pirmojo skiepo.
Prieš skiepijimąsi didesnį dėmesį į galimas nepageidaujamas reakcijas atkreipti reikėtų lėtinėmis arba sunkiomis, imuninėmis, imunodeficito ligomis sergantiems žmonėms.
Pasak I. Bajoriūnienės, mažiausiai žinoma apie nėščiųjų vakcinavimą, nes nėra atliekama tyrimų.
Kas turėtų atlikti daugiau namų darbų prieš skiepą
Taip pat dažnai klausiama, ar galima vakcinuotis žmonėms, kurie serga alerginėmis ligomis (alergija vaistams, maistui, alerginis dermatitas ir pan.).
„Pastebėta, kad visomis šiomis vakcinomis alerginėmis ligomis sergančius žmones vakcinuoti galima. Nėra jiems didesnės rizikos dėl to, kad jie serga šiomis ligomis. Žinoma, jei tai būtų ūmi arba sunki alerginė reakcija arba anafilaksija po pirmosios vakcinos dozės, tuomet greičiausiai nebūtų galima vakcinuoti, nors taip pat reikėtų nustatyti, ar tikrai buvo imuninė reakcija į vakciną. Na, ir jeigu yra žinoma, kad tikrai žmogus yra alergiškas vakcinos sudedamosioms dalims“, – paaiškina I. Bajoriūnienė.
Budresni turėtų būti ir žmonės, sergantys lėtinėmis, sunkesnėmis ligomis.
„Kalbant apie kitus asmenis, pavyzdžiui, sergančius lėtinėmis ligomis, dekompensuotomis, kokiomis nors kitomis sunkiomis ligomis, reikėtų nepamiršti, kad, greičiausiai, ne dėl alergijos pašalinės reakcijos jų būklė galėtų pablogėti, o ir reakcijų kitokių galėtų būti. Pavyzdžiui, karščiavimas sunkiai sergančiam žmogui galėtų jo ligas pabloginti“, – sako I. Bajoriūnienė.
Kalbėdama apie imunosupresija gydomus asmenis, specialistė pabrėžė, kad šios vakcinos nesukelia ligos ir negali užkrėsti, tai reiškia, kad nuo vakcinos žmogus susirgti COVID-19 liga negalėtų.
„Kyla kitas klausimas, ar bus pakankamai geras atsakas ir imuninė sistema suformuos tinkamą imuninę apsaugą, kad apsaugotų tą žmogų nuo infekcijos. Dažniausiai rekomenduojama skiepyti prieš pradedant tokį gydymą arba praėjus keliems mėnesiams po tokio specialaus gydymo. Jei, žinoma, to galima sulaukti“, – sako I. Bajoriūnienė.
Antikūnai gali susidaryti ne iš karto
Taip pat ne kartą pastebėta ir tai, kad po pirmojo skiepo žmogui atlikus antikūnų tyrimą rodomi nuliai. Specialistė paaiškina, kad tam įtakos gali turėti daug veiksnių.
„Pirmiausia, vakcina arba efektas nėra šimtaprocentinis. Jis, žinoma, yra daugiau nei 95 proc. kai kurių vakcinų, bet jis nėra garantuotas. Galėtų taip būti, kad nesusidaro imuninė apsauga. Priklauso ir nuo imuninės sistemos ypatybių, galbūt kokių ligų ar specialaus gydymo. Nekalbu jau apie tuos dalykus, kad turi būti tinkamai pamatuotas antikūnų kiekis, kad testas būtų tinkamai parinktas, nebūtų jokių laboratorinių nukrypimų ir atitinkamu laiku matuojamas tinkamas imunoglobulino klasės antikūnas“, – paaiškina I. Bajoriūnienė.
Ji teigia, kad, po pirmosios mRNR vakcinos dozės padarius tyrimą, beveik pusei žmonių antikūnų nerandama, tad dėl to nerimauti iš pradžių nevertėtų. Efekto reiktų laukti atlikus vakcinavimą iki galo.
Tikriausiai reikės revakcinacijos
Pasak I. Bajoriūnienės, sprendžiant pagal dabar turimą informaciją, atrodo, kad revakcinacija bus reikalinga.
„Pirmiausia, virusas niekur nedingsta ir nežinia, ar jis dings iš mūsų gyvenimo. Kitas dalykas, kuomet buvo sukurtos vakcinos ir jomis buvo pradėta vakcinuoti, tai buvo vakcinuojama nuo pagrindinės, daugiausia paplitusios viruso atmainos.
Kaip žinome, dabar yra kitos bent trys identifikuotos: Pietų Afrikos Respublikos, braziliškoji ir Jungtinės Karalystės, greičiausiai, jų yra ir daugiau. Tačiau nežinia, kiek jie bus pasikeitę ir ar ta vakcina, kuria dabar vakcinuojame, apsaugos mus nuo tų naujų viruso variantų. Tai gali būti, kad revakcinuoti reikės vien dėl to, kad reikės kitokios struktūros apsaugos prieš kitokios struktūros virusą“, – teigė I. Bajoriūnienė.
Ji tikina, kad svarbiausia, ką reikia suprasti dvejojantiems, skiepytis ar ne, kad skiepytis yra naudinga, o COVID-19 liga yra sukelianti daug problemų ir gali būti mirtina.
„Baimių yra daug, ir galbūt net daugiau, nei galima paaiškinti mokslo žiniomis, patirtimi. Ir tas toks, sunku pasakyti, nenoras ar žinių trūkumas, verčia žmones abejoti“, – mano I. Bajoriūnienė.
Pasak jos, kiekvienas prieš eidamas skiepytis turėtų žinoti savo ligas, vartojamus vaistus.
„Žinoma, tai yra profilaktinė priemonė ir reikalavimai vakcinoms yra aukšti, kad jos būtų saugios ir nesukeliančios pašalinių reakcijų, taip ir yra, bet šitame pandemijos fone galėtų būti tam tikrų ypatumų. Žinoma, nėra pateisinimo, kad galėtų būti į saugumo momentą numojama ranka“, – aiškino specialistė.
Dažniausiai pasitaikančios šalutinės reakcijos
Nuo vakcinacijos pradžios 2020 m. gruodžio 27 dieną iki balandžio 16 d. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) iš viso gavo 2 220 pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas (ĮNR) dėl Lietuvoje naudojamų vakcinų.
Dėl „Pfizer-BioNTech“ vakcinos sulaukta – 929 pranešimų. Dėl vakcinos „Moderna“ – 154, „Vaxzevria“ – 1121. Taip pat gauta dar 16 pranešimų, kuriuose nebuvo nurodytas vakcinos pavadinimas.
Iš visų praneštų reakcijų 2123 klasifikuotos kaip nesunkios, 97 – sunkios. Dažniausiai pranešta apie skausmą, patinimą, paraudimą dūrio vietoje, rankos skausmą, šaltkrėtį, galvos skausmą, bėrimą, karščiavimą.
VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė balandžio pirmąją savaitę surengtoje VVKT konferencijoje teigė, kad pasiskiepijusieji „Pfizer-BioNTech“ vakcina dažniausiai praneša apie karščiavimą, galvos skausmą, bendrą silpnumą, injekcijos vietos skausmą, raumenų skausmą, pykinimą, patinimą.
Paskiepyti „Moderna“ taip pat praneša apie panašias nepageidaujamas reakcijas: karščiavimą, galvos skausmą, silpnumą, šaltkrėtį, galvos skausmą, raumenų skausmą ir pan.
Gavę bent vieną dozę „Vaxzevria“ praneša apie panašius poveikius kaip ir kitomis vakcinomis skiepyti asmenys.
Pranešimus pateikusių asmenų amžiaus ribos – nuo 19 iki 92 metų.
Kadangi viena iš vakcinų – „Johnson & Johnson“ – Lietuvoje tik pradėta naudoti, pranešimų statistikoje VVKT jos nepateikia.
Šios vakcinos charakteristikų santraukoje nurodoma, kad dažniausiai pasitaiko šios nepageidaujamos reakcijos: galvos skausmas, pykinimas, raumenų skausmas, nuovargis, skausmas injekcijos vietoje. Taip pat karščiavimas, sąnarių skausmas, kosulys.
Europos vaistų agentūra (EVA) antradienį pareiškė, kad tirti neįprasti kraujo krešuliai turėtų būti įvardyti kaip „labai retas“ „Johnson & Johnson“ („J&J“) vakcinos nuo koronaviruso šalutinis poveikis, tačiau pabrėžė, kad šių skiepų nauda vis tiek viršija riziką.
Keturios vakcinos, šiuo metu naudojamos Lietuvoje:
„Pfizer-BioNTech“
Pirmoji ES patvirtinta – Vokietijoje pagaminta „Pfizer-BioNTech“ vakcina. Ja Lietuvoje pradėta skiepyti dar 2020 metų gruodžio pabaigoje. Tai yra mRNR tipo vakcina, o klinikiniais tyrimais įrodytas efektyvumas siekia 95 proc.
Visai vakcinacijai reikalingos dvi šio gamintojo vakcinos dozės, o tarp skiepijimų turi būti praėjusi 21 para.
Tiesa, pastaruoju metu Lietuvoje pasigirdo ir pasiūlymų vėlinti antrąjį skiepą, kad pirmąją dozę gautų daugiau žmonių.
Šia vakcina rekomenduojama skiepyti asmenis nuo 16 metų.
„Moderna“
„Modernos“ vakcina Lietuvoje pradėta naudoti sausio 13 d. Ispanijoje sukurtos vakcinos efektyvumas siekia 94 proc.
Ji, kaip ir „Pfizer-BioNTech“ vakcina, yra mRNR tipo. Kad būtų pasiektas maksimalus efektyvumas, taip pat reikalingos dvi skiepo dozės. Antroji rekomenduojama praėjus keturioms savaitėms po pirmosios.
Ja rekomenduojama skiepytis asmenims nuo 18 metų.
„Vaxzevria“
Pirmoji Švedijos kompanijos „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto vakcinos „Vaxzevria“ (anksčiau vadinta „AstraZeneca“) siunta Lietuvą pasiekė vasario 6 dieną.
Klinikiniais duomenimis įrodyta, kad jos efektyvumas siekia vidutiniškai 70 proc. Tai yra rekombinantinė vektorinė vakcina – tai reiškia, kad mokslininkai šiuo atveju kurdami vakciną panaudojo ne RNR, o DNR molekulę. Jie koronaviruso spyglio baltymo geną įterpė į kitą virusą, vadinamą adenovirusu.
Šios vakcinos, kaip ir kitų anksčiau minėtų, reikalingos dvi dozes, kad būtų pasiektas maksimalus efektyvumas. Teigiama, kad ja galima skiepyti asmenis nuo 18 metų.
Daug diskusijų kėlė po skiepijimo pasireiškę tromboembolijos atvejai, tačiau su vakcina jie susieti nebuvo. Šias nepageidaujamas reakcijas patyrę žmonės buvo vyresnio amžiaus, turėjo gretutinių ligų.
„Johnson & Johnson“
Lietuvoje tik trečiadienį pradėta naudoti – „Janssen“ farmacijos kompanijos Belgijoje sukurta „Johnson & Johnson“ vakcina.
Pirmoji šios vakcinos siunta (4800 dozių) Lietuvą pasiekė balandžio 13 d. Tačiau gamintojas paprašė laikinai pristabdyti vakcinos naudojimą, kol bus ištirti reti šalutinių poveikių atvejai Jungtinėse Valstijose.
Tiesa, trečiadienį leidimas pradėti vakcinavimą buvo duotas ir Lietuvoje. Vakcinos išskirstytos skiepijimo centrams.
Ja, kitaip nei kitų vakcinų atveju, užtenka paskiepyti viena doze. Vidutinis jos veiksmingumas – apie 70 proc.
Tai – vienvalentė vakcina, sudaryta iš rekombinantinio, negalinčio replikuotis žmogaus 26 tipo adenoviruso vektoriaus. Paprasčiau tariant, ji yra sukurta adenoviruso pagrindu – joje panaudotas modifikuotas šimpanzių adenovirusas.
Ja galima skiepyti 18 metų ir vyresnius asmenis.
