Sveikata

2021.04.14 12:34

Medikų trūksta, tačiau mažinamas finansuojamų rezidentūros vietų skaičius: studentai nesiruošia mokėti, galvoja apie emigraciją

Aistė Valiauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.04.14 12:34

Dėl pandemijos vis labiau trūksta medikų, ypač jaunų, tą pripažįsta ir valdžia. Tuo metu Vyriausybė nusprendė dar sumažinti valstybės finansuojamų rezidentūros vietų, nes tam esą neužtenka pinigų. Medicinos studentai sako, kad negavus nemokamos vietos gali tekti emigruoti, nes studijos brangios ir ne visiems pagal kišenę.

Medicinos vientisąsias studijas šiemet turėtų baigti 450 studentų, po to jie stoja į rezidentūrą. Tačiau ten šiemet skirta 320 nemokamų vietų, nors studentai tikėjosi 365. Valstybės finansuojamas vietas gavę studentai sako, kad nebūtų rinkęsi šio kelio, jei reikėtų susimokėti.

„Aš dalį reizdentūros atlikau Vokietijoje, jei būčiau negavus nemokamos vietos, būčiau išvykus. Mokėti už rezidentūros studijas, kai atviros sienos, galima įgyti bet kur užsienyje, nesudėtinga išvykti. Daug žmonių mąsto, kad jei nebus galimybės, tada išvykti“, – sako Vilniaus universiteto (VU Medicinos fakulteto Rezidentų tarybos pirmininkė Kamilė Marcinkevičiūtė.

Panorama. Valdžia sumažino finansuojamų rezidentūros vietų, nors sutinka, kad trūksta jaunų medikų

Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos pirmininkas Karolis Kilčauskas taip pat nepatenkintas, kad rezidentūroje yra ir valstybės nefinansuojamų vietų.

„Apskritai, kad rezidentūros yra nefinansuojamos vietos, tai tam tikras „biednumo“ ženklas mūsų valstybėje. Žmonės dirba gydytojais ir susimoka už tai, kad keltų kvalifikaciją“, – tikina jis.

Praėjusių metų pabaigoje gydymo įstaigose trūko 340 gydytojų. Iš jų daugiausia – šeimos, vidaus ligų, kardiologų, neurologų. Vyriausybės strateginės analizės centro tyrimo duomenimis, prie to prisidėjo ir tai, kad dėl pandemijos tam tikra dalis vyresnio amžiaus sveikatos priežiūros specialistų išėjo į pensiją anksčiau, nei prognozuota. O sumažinus nemokamų rezidentūros vietų skaičių, studentai šalies gydymo įstaigose likti neketina.

„Buvo atliktas šeštakursių tyrimas, 70 procentų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentų, kurie baigė studijas, nesutiktų mokėti už rezidentūras ir tikriausiai tektų emigruotų“, – pasakoja LSMU studentų atstovybės prezidentė Evelina Alūzaitė.

Tušti gydymo įstaigų koridoriai – tokią ateitį prognozuoja medikai sumažinus nemokamų vietų. Medikai sako, kad jau dabar trūksta jaunų gydytojų, vyresnių nei 65-erių – apie 13 tūkst., o jauniausių (iki 35-erių) nėra nė 2000. O sumokėti už rezidentūrą didžiulę sumą išgalėtų ne kiekvienas.

„Jeigu mokama, tai su mokslu ir rezidentūra, aš paskaičiavau, kad žmogus turėtų sumokėti 70 tūkst. eurų šiai dienai, dar mokytis 12 metų. Daugelyje užsienio valstybių rezidentūra nemokama ir ten geros sąlygos baigti ir likti“, – LRT TELEVIZIJAI pasakoja Medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija gerų žinių neturi. Nemokamos vietos rezidentūroje skaičiuojamos pagal tai, kiek jų skiriama vientisosiose studijose. O jų didinti tiesiog neužtenka pinigų.

„Tas poreikis apribotas finansinių galimybių, mes turime kartu ir demografinę situacija, kad visur specialistų poreikis yra didesnis, nei mes galime paruošti. Matyt, kad ateityje neturėtume irgi turėti didelių lūkesčių, kad bus rezidentūros vietų daugiau, nei buvo vientisose studijoje“, – tikina švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Prognozuojama, kad 2030 m. Lietuvoje gali trūkti apie 850 įvairios kvalifikacijos gydytojų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt