Sveikata

2021.04.08 21:20

Kasiulevičius apie skiepijimą „Vaxzevria“: keliama rizika bus gal net šimtais kartų mažesnė negu susirgimas

Deividas Jursevičius, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.04.08 21:20

Vaistų kontrolės tarnyba ketvirtadienį pateikė naujausią informaciją apie reakciją į vakcinaciją. Apie tai LRT laidoje „Dienos tema“ – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius ir Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas biomedicinos mokslų daktaras Marius Strioga.

– Iš viso Lietuvoje bent viena doze paskiepyta beveik 600 tūkst. žmonių ir, naujausiais duomenimis, per visus tris skiepijimo mėnesius užfiksuota kiek daugiau nei 1 700 skundų dėl šalutinio poveikio. Jeigu skaičiuotume procentais, pasiskundė kiek mažiau nei pusė procento paskiepytųjų. Pone Strioga, ką jums sako šis skaičius?

M. Strioga: Tai visiškai normalus procentas. Jeigu pradėtume fiksuoti bet kokio kito vaisto šalutinio poveikio atvejus, būtų tas pats. Svarbiausia, kad Lietuvoje nebuvo užfiksuota tokių šalutinio poveikio atvejų, kurie būtų sunkūs arba pavojingi gyvybei, o kad fiksuota šalutinio poveikio atvejų, kurie žinomi ir galimi po vakcinacijos, tai yra visiškai normalu. Kitko ir nebuvo galima tikėtis.

Svarbiausia, kad Lietuvoje nebuvo užfiksuota tokių šalutinio poveikio atvejų, kurie būtų sunkūs arba pavojingi gyvybei, o kad fiksuota šalutinio poveikio atvejų, kurie žinomi ir galimi po vakcinacijos, tai yra visiškai normalu.

Dienos tema. Kasiulevičius apie „Vaxzevria“: vakcinos keliama rizika – šimtais kartų mažesnė negu susirgimas

– Visi vaistai ir vakcinos turi šalutinį poveikį, tačiau ne visi būtinai jį patiria, o jeigu ir patiria, nebūtinai pasiskundžia. Ką jūsų kaip šeimos gydytojo praktika sako šiuo klausimu?

V. Kasiulevičius: Iš tiesų daugelis pacientų žino apie tam tikrus vaistus, medikamentus, vakcinas, jie prie jų jau įpratę ir retai informuoja apie patiriamą šalutinį poveikį. Pavyzdžiui, daugelis kasmet skiepijasi nuo gripo ir dalis sukarščiuoja arba jaučia bendrą silpnumą, nuovargį, tačiau tų požymių nesureikšmina, nes skiepai nuo gripo žinomi jau labai seniai ir tai įprasta. Nauji skiepai, be abejo, sukelia daug įtampos, netikrumo jausmą, todėl žmonės jautriau reaguoja ir dažniau informuoja.

Nauji skiepai, be abejo, sukelia daug įtampos, netikrumo jausmą, todėl žmonės jautriau reaguoja ir dažniau informuoja.

– Statistika rodo, kad daugiausia skundžiamasi būtent dėl „AstraZenecos“ (dabar – „Vaxzevria“), kuria pasaulyje paskiepyta beveik 90 mln. žmonių. Dėl kraujo krešėjimo atvejų pasiskųsta 86 kartus, Lietuvoje buvo kalbama apie galimus šešis tokius atvejus, bet nė vienas nepasitvirtino?

M. Strioga: Būta trombozės, tromboembolijos atvejų, bet buvo aišku, kad tai nėra susiję konkrečiai su vakcinacija, nes tų atvejų būna nuolatos. Kasdien įvairiose Lietuvos vietose diagnozuojami atvejai, susiję su sutrikusiu kraujo krešėjimu: giliųjų venų trombozijos komplikacijos, plaučių arterijos tromboembolija ir kita. Šiame kontekste – taip, buvo keletas atvejų, apie kuriuos pranešta po vakcinacijos, bet jokių sąsajų nebuvo rasta, kadangi tiems krešėjimo sutrikimams, kurie galimai pasitaiko po „AstraZenecos“ (dabar – „Vaxzevria“) vakcinos, būdingi tam tikri net ir išskirtiniai bruožai, nustatomi laboratorinės diagnostikos metodu, kas rodo jų retumą. Nei Lietuvoje, nei, kiek žinau, Baltijos šalyse, nei apskritai Rytų Europos šalyse nėra dokumentuota ir pranešta apie tokias komplikacijas. Šie atvejai iš kelių valstybių, konkrečiai – Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Skandinavijos šalių. Kartais peršasi mintis, kad ten ir genetinis veiksnys gali turėti įtaką, bet Lietuvoje tokių atvejų nesame turėję, o kaip į juos reaguoti, į ką reikėtų atkreipti dėmesį tiek pacientams, tiek medikams, informacija pateikta, bet šiuo metu mes tokių tikrai neturėjome. Dėl jūsų paminėto šalutinio poveikio atvejų skaičiaus – poveikis pasireiškė daug didesnei daliai žmonių, tačiau tik apie tiek informuota, nes tas galimas šalutinis poveikis, kurį siūlyčiau vadinti nepageidaujamu, iš esmės yra normalaus besivystančio imuninio atsako išraiška, kuri mums yra nemaloni. Tai visiškai normalus dalykas, bet potencialiai mirtinų, sunkių [atvejų] neturėjome.

Šiame kontekste – taip, buvo keletas atvejų, apie kuriuos pranešta po vakcinacijos, bet jokių sąsajų nebuvo rasta, kadangi tiems krešėjimo sutrikimams, kurie galimai pasitaiko po „AstraZenecos“ (dabar – „Vaxzevria“) vakcinos, būdingi tam tikri net ir išskirtiniai bruožai, nustatomi laboratorinės diagnostikos metodu, kas rodo jų retumą.

– Prieš porą savaičių Lietuva dėl tuo metu minimų 3–4 atvejų buvo sustabdžiusi skiepijimą „AstraZenecos“ (dabar – „Vaxzevria“) vakcina. Ar tai nebuvo perteklinė priemonė ir ar reikėjo stabdyti skiepijimą vakcina, kai tie atvejai nebuvo susieti su skiepais, juo labiau kad per metus kraujo krešėjimo atvejų Lietuvoje fiksuojama apie 12 tūkstančių?

V. Kasiulevičius: Labai sunku atsakyti, kaip reikėjo pasielgti, nes įrodymai keičiasi ir ateina naujų duomenų. Aišku, tie atvejai labai reti. Manoma, kad po skiepo atsiradusi imuninė trombocitopenija iš tikrųjų yra superretas atvejis – pasitaiko nuo vieno atvejo 125 tūkstančiams iki vieno atvejo milijonui [asmenų]. Lietuvoje, skaičiuojant paskiepytus pacientus, greičiausiai tai būtų vienas ar du atvejai per visą laikotarpį. Aišku, tokie dalykai kelia susirūpinimą, tačiau reikia įvertinti kitą dalyką – COVID-19 liga yra susijusi su tromboze ir bene dešimtadalis pacientų, patekusių į ligoninę, ką rodo studijos, patiria trombozę. Vadinasi, jeigu mes pasversime riziką, tai vakcinos keliama rizika bus dešimtimis, gal net šimtais kartų mažesnė negu, sakysim, pats susirgimas, kuris kai kuriems gali pasireikšti ir labai lengvai, bet daliai pacientų pasireiškia labai sunkiai.

Tad visada sveriame tuos dalykus ir sprendimas sustabdyti ar nesustabdyti buvo tikrai sudėtingas. Sustabdę prarandame tikrai nemažai gyvybių, nes nepaskiepijami žmonės, kuriems ši vakcina sukuria tikrai gerą apsaugą, žinome, kad ji veikia ir dabar Lietuvoje išplitusią britiškąją atmainą. Iš kitos pusės, yra labai retų atvejų, nuo kurių irgi turime saugoti žmones. Čia yra diskusija, bet jeigu sudėsime viską ant svarstyklių, tai vakcina nusveria, jos nauda daug didesnė. Ypač norėčiau pabrėžti, kad ji labai didelę naudą duoda vyresnio amžiaus žmonėms: dabar tyrimai rodo, kad būtent tie trombozės atvejai daug retesni vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems yra virš 65-erių arba virš 55-erių. Vyrams pasitaiko išvis retai, o moterims retai, bet jaunesnio amžiaus pacientams tie dalykai labai svarbūs ir juos reikia vertinti.

Ypač norėčiau pabrėžti, kad ji labai didelę naudą duoda vyresnio amžiaus žmonėms: dabar tyrimai rodo, kad būtent tie trombozės atvejai daug retesni vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems yra virš 65-erių arba virš 55-erių.

– Anksčiau baimintasi, kad „AstraZenecos“ (dabar – „Vaxzevria“) vakcina pavojinga vyresniems nei 65 metų asmenims, dabar teigiama priešingai. Kaip suprasti besikeičiančias nuomones ir nuolat atnaujinamus faktus, informaciją apie vakcinas?

M. Strioga: Niekada nebuvo teigiama, kad vakcina pavojinga vyresniems žmonėms. Paprasčiausiai tuo metu, kai buvo klinikinis tyrimas, kurio rezultatais buvo remiamasi, buvo įtraukta procentiškai daug mažiau vyresnių nei 55–60 metų žmonių, todėl buvo sakoma, kad nepakanka rezultatų dėl saugumo ir efektyvumo. Nebuvo formuluotės, kad ji pavojinga. Visiškai neseniai pasirodė Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikto klinikinio tyrimo rezultatai ir paaiškėjo, kad šios vakcinos efektyvumas po dviejų dozių, skiriant jas keturių savaičių laikotarpiu, visiems yra 76 proc., tačiau vyresniems nei 60 metų žmonėms efektyvumas padidėjo iki 85 proc., nes didesnė dalis, atrodo, 20 proc., klinikinio tyrimo dalyvių buvo vyresnio amžiaus. Yra tokie rezultatai ir dabar teigiama, kad ji ne tik saugi, bet ir dar efektyvesnė būtent šiai žmonių amžiaus grupei, palyginti su jaunesniais.

Kad vakcina nesaugi, nebuvo sakyta, buvo sakoma, kad neturime pakankamai duomenų. Dabar duomenų atsirado, kadangi užbaigti ir išanalizuoti naujo klinikinio tyrimo rezultatai. Nebuvo blaškymosi ar mėtymosi, tiesiog atėjo naujų duomenų. Juokais sakoma, kad vakcina netgi sukurta senjorams, kadangi šešių mėnesių „Pfizer“ vakcinos efektyvumo analizė parodė, kad ji efektyvi 90–93 proc., ir „AstraZenecos“ (dabar – „Vaxzevria“) efektyvumas senjorams mažai nusileidžia.

– Europos Žmogaus Teisių Teismas nutarė, kad skiepijimas demokratinėse visuomenėse gali būti laikomas privalomu. Ar tai kaip nors gali pakeisti mūsų vakcinacijos strategijas, ar tai gali paskatinti senjorus skiepytis?

V. Kasiulevičius: Aš paprastai esu labai skeptiškas dėl to, kas privaloma visuomenei, bet tam tikroms grupėms – taip. Tie, kurie turi kontaktą, pavyzdžiui, medikai, dirbantys su pacientais ir galintys jiems sukelti riziką. Ar visai visuomenei? Manau, visuomenė turi rinktis ir svarbiausias veiksnys yra informavimas ir patraukimas į skiepų šalininkų pusę. Atviras kalbėjimas apie skiepų galimą riziką, net ir minimalią, kartais pernelyg sureikšminamas, bet tai irgi atvirumas, iš esmės normalus procesas. Manau, būtų idealu, kad du trečdaliai ir daugiau visuomenės pasiskiepytų. Jeigu dalis liks nesiskiepijančių, aišku, tai bus galvos skausmas, bet ne toks didelis, jeigu pasiskiepys didžioji dalis gyventojų. Pavyzdžiai Didžiojoje Britanijoje, Izraelyje rodo, kad dauguma gyventojų pasiskiepijo ir infekcija slopsta.

Manau, visuomenė turi rinktis ir svarbiausias veiksnys yra informavimas ir patraukimas į skiepų šalininkų pusę.

M. Strioga: Dabar iš karto, ko gero, nepakeis, bet man jau ir anksčiau buvo kilusi mintis, kad jeigu mums nepavyks valdyti pandemijos, anksčiau ar vėliau galime būti priversti svarstyti šitą klausimą, nes galiausiai tai sunku atlaikyti ir ekonomikai, ir sveikatos apsaugai. Jeigu būtų didžiulis priešiškumas, nenoras skiepytis, situacija gali priversti, kai jau nėra kito pasirinkimo. Čia būtų bandoma sakyti, kad pažeidžiamos žmonių teises, bet situacija galėtų priversti tai daryti. Dabar, kai yra toks išaiškinimas, niekas per prievartą, manau, nepuls to daryti, nes pagrindas, kaip profesorius minėjo, turi būti visuomenės švietimas ir motyvavimas. Bet kraštutiniu atveju, manau, tai būtų viena iš svarstytinų priemonių, nes per karą, ekstremalioje situacijoje dažnai būna, kad tavo nuomonės tam tikru momentu niekas neklausia ir daroma taip, kaip reikia, dėl visos visuomenės.