Sveikata

2021.04.17 22:31

Mokslininkų teigimu, švelnėjant karantino ribojimams, kaukės ir kitos plačiai paplitusios viruso kontrolės priemonės yra gyvybiškai svarbios

LRT.lt2021.04.17 22:31

Naujas matematinis modelis rodo, kad norint greičiau pažaboti COVID-19 ir sumažinti dar vieno karantino tikimybę, švelninant ribojimus reikia plačiau naudoti efektyvias viruso kontrolės priemones, tokias kaip veido kaukės. 

Kembridžo ir Liverpulio universitetų mokslininkų sukurtas modelis aprašytas žurnale „Journal of the Royal Society Interface“. Jame, naudojant matematines lygtis, pateikiamos bendros įžvalgos apie tai, kaip COVID-19 plis, taikant skirtingus galimo valdymo scenarijus.

Kontrolės priemonės, kaip antai veido kaukės, rankų plovimas ir nedidelio (1-2 metrų) fizinio atstumo laikymasis, gali apriboti viruso dalelių plitimą tarp žmonių. Šios priemonės vadinamos „neerdvinėmis“, siekiant jas atskirti nuo antrosios „erdvinių“ kontrolės priemonių kategorijos, apimančios karantiną ir judėjimo ribojimus, kuriais siekiama sumažinti viruso dalelių plitimo nuotolį.

Naujasis modelis lygina skirtingų priemonių derinių veiksmingumą, kontroliuojant COVID-19 plitimą, ir parodo, kiek reikia intensyvinti neerdvinių apsaugos priemonių naudojimą, laisvinant karantino apribojimus.

„Veiksmingesnis kontrolės priemonių, tokių kaip veido kaukės ir rankų plovimas, naudojimas padėtų mums greičiau sustabdyti pandemiją arba pasiekti geresnių rezultatų, stengiantis ją pažaboti per vakcinacijos programą. Tai taip pat reiškia, kad galėtume išvengti dar vieno galimo karantino“, – sako Kembridžo universiteto Augalų mokslų katedros mokslinis bendradarbis ir pagrindinis šio straipsnio autorius Dr. Jevhenas Suprunenko.

Tyrėjai pabrėžia, kad jų prognozės remiasi veiksmingu minėtų neerdvinių kontrolės priemonių taikymu.

Modelyje taip pat atsižvelgta į socialinį ir ekonominį abiejų tipų priemonių poveikį ir į tai, kaip jis keičiasi pandemijos metu. Ilgainiui socialinės ir ekonominės erdvinių priemonių, tokių kaip karantinas, pasekmės didėjo, tuo tarpu neerdvinių kontrolės priemonių kaina mažėjo, pavyzdžiui, veido kaukės tapo plačiau prieinamos ir žmonės įprato jas dėvėti.

„Tokios priemonės kaip karantinas, ribojantis potencialiai užsikrėtusių žmonių judėjimą, gali turėti didesnį poveikį ligos plitimo kontrolei, tačiau metodai, kurie sumažina perdavimo riziką, kai žmonės bendrauja, yra nebrangus būdas jas papildyti“, – aiškina šio straipsnio bendraautorius Dr. Stephenas Cornellas iš Liverpulio universiteto.

Šio modelio idėja gimė vykdant platesnę mokslinių tyrimų programą, skirtą nustatyti augalų ligų, keliančių grėsmę pagrindinėms kultūroms, kontrolės strategijas. Naudodamiesi matematiniu metodu, o ne įprastu kompiuterinio modeliavimo mechanizmu, autoriai sugebėjo išskirti keletą scenarijų – bendro pobūdžio įžvalgų, kaip kovoti su naujai atsirandančiomis augalų ir gyvūnų infekcinėmis ligomis.

„Mūsų naujasis modelis padės ištirti, kaip įvairios infekcinės ligos plinta ir tampa endeminėmis. Tai leis mums rasti geresnes kontrolės strategijas ir greičiau bei efektyviau sustabdyti būsimas epidemijas“, – teigia straipsnio bendraautorius profesorius Chrisas Gilliganas iš Kembridžo universiteto Augalų mokslų katedros.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt