Sveikata

2021.05.19 18:35

Tyrimas parodė, kaip koronaviruso mutacijos padeda virusui išvengti imuninės sistemos gynybos mechanizmų

LRT.lt2021.05.19 18:35

Didžioji dauguma koronavirusu užsikrėtusių žmonių įveikia virusą, tačiau asmenys, kurių imunitetas yra pažeistas, pavyzdžiui, vartojantys imuninę sistemą slopinančius vaistus nuo autoimuninių ligų, gali sirgti lėtine infekcijos forma. Susilpnėjusi jų imuninė gynyba nuolat atakuoja virusą, negalėdama jo visiškai sunaikinti.  

Šis fiziologinis žmogaus šeimininko ir patogeno galynėjimasis suteikia galimybę geriau suprasti, kaip koronavirusui pavyksta išgyventi imuninio spaudimo sąlygomis ir prie jo prisitaikyti.

Naujas Harvardo medicinos mokyklos mokslininkų tyrimas siūlo pažvelgti į šią sąveiką ir atskleidžia, kaip pažeistas imunitetas gali padėti koronavirusui geriau prisitaikyti ir išvengti imuninės sistemos poveikio.

Kovo 16 d. žurnale „Cell“ paskelbtas tyrimas rodo, kad lėtine infekcijos forma sergančio paciento su nusilpusia imunine sistema organizme mutavęs koronavirusas gali išvengti tiek natūraliai COVID-19 persirgusių asmenų organizme susidarančių antikūnų, tiek ir laboratorijoje sukurtų, ligos gydymui naudojamų antikūnų.

Pirmiausia paciento atvejis buvo aprašytas 2020 m. gruodžio 3 d. kaip „Brigham and Women`s” ligoninės mokslininkų ataskaita žurnale „New England Journal of Medicine“, likus kelioms savaitėms iki tos dienos, kai apie Jungtinėje Karalystėje ir Pietų Afrikoje aptiktas viruso atmainas buvo pirmą kartą pranešta Pasaulio sveikatos organizacijai. Įdomu tai, kad, virusas, kuriuo buvo užsikrėtęs šis pacientas, pasižymėjo tam tikrais spyglio baltymo, į kurį ir orientuotas šiuo metu naudojamų vakcinų ir antikūnų terapijos poveikis, pokyčiais. Anot tyrėjų, dalis šių pokyčių vėliau buvo nustatyti virusų mėginiuose JK ir Pietų Afrikoje, kur jie, atrodo, atsirado visiškai savarankiškai.

Naujai paskelbtas, pradine atvejo analize grįstas tyrimas atkreipia dėmesį ir į daugiau nerimą keliančių veiksnių. Kai kurie paciento organizme mutavusio viruso pokyčiai dar nebuvo nustatyti dominuojančiose viruso atmainose, kurios cirkuliuoja populiacijoje. Tačiau šie pokyčiai jau buvo nustatyti viešai prieinamų virusų sekų duomenų bazėse. Kol kas, anot pranešimo autorių, šios mutacijos išlieka izoliuotos, tačiau jos gali būti viruso mutacijų, išplisiančių visoje populiacijoje, pranašai.

Tyrėjai pabrėžia, kad JK ir Pietų Afrikoje aptiktos viruso atmainos nėra atsparios šiuo metu patvirtintoms mRNR vakcinoms, kurių poveikis nukreiptas į visą spyglio baltymą, o ne į atskiras jo dalis. Nepaisant to, tyrimo išvadose bandoma pažvelgti į ateitį, kurioje dabartinės vakcinos ir gydymas gali palaipsniui tapti mažiau veiksmingas kitos mutacijų bangos atveju, virusui tapus dar atsparesniam imuniniam spaudimui.

„Mūsų eksperimentai parodė, kad struktūriniai viruso spyglio baltymo pokyčiai suteikia virusui galimybių išvengti antikūnų neutralizavimo, – sakė vyresnysis tyrimo autorius, Harvardo medicinos mokyklos Blavatnik instituto mikrobiologijos docentas ir „Brigham and Women`s” ligoninės infekcinių ligų specialistas Jonathanas Abrahamas. – Susirūpinimą kelia tai, kad spyglio baltymo pokyčiai laikui bėgant gali turėti įtakos ilgalaikiam monokloninių antikūnų terapijos ir į spyglio baltymą orientuotų vakcinų veiksmingumui.“

Išlikimo žaidimas

Pirmaisiais pandemijos mėnesiais buvo daroma prielaida ir puoselėjama viltis, kad koronavirusas nesikeis itin greitai, nes, skirtingai nei dauguma RNR virusų, jis turi „korektūros“ baltymą, kurio užduotis yra užkirsti kelią dažniems viruso genomo pokyčiams. Tačiau praėjusį rudenį J. Abrahamą ir jo kolegas suintrigavo, o vėliau ir ėmė neraminti koronavirusu užsikrėtęs pacientas, kuriam dėl autoimuninio sutrikimo taikomas imuninę sistemą slopinantis gydymas. Pacientui išsivystė lėtinė infekcija.

Genominė paciento organizme įsitvirtinusio viruso analizė parodė aštuonias viruso spyglio baltymo, kurį virusas pasitelkia, kad patektų į žmogaus organizmą, ir į kurį yra orientuotas šiuo metu taikomas gydymas antikūnais ir naudojamos vakcinos, mutacijas. Konkrečiai, mutacijos įvyko spyglio segmente, vadinamame receptorius sujungiančia sritimi (angl. receptor-binding domain (RBD)). Būtent prie šios srities prisitvirtina antikūnai, kad SARS-CoV-2 nepatektų į žmogaus ląsteles.

J. Abrahamas ir jo kolegos žinojo, kad šie pokyčiai rodo, jog virusas rado būdų, kaip išvengti paciento imuninės gynybos. Bet ar šios mutacijos leistų virusui išsisukti nuo iš išorės gautų antikūnų imuninės atakos?

Norėdami atsakyti į šį klausimą, J. Abrahamas ir jo kolegos laboratorijoje sukūrė neinfekcines paciento viruso kopijas, imituojančias įvairius struktūrinius pokyčius, įvykusius per penkis mėnesius.

Atlikę keletą eksperimentų, tyrėjai bandė paveikti dirbtinai sukurtą virusą tiek antikūnais iš COVID-19 persirgusių žmonių kraujo plazmos, tiek ir farmacijos pramonės sukurtais antikūnais, kurie šiuo metu naudojami pacientams gydyti. Virusui pavyko išvengti abiejų tipų antikūnų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt