Sveikata

2021.04.10 20:23

Su priklausomybių gydymu susiduriančius stebina: kartais ir tėvai įsitikinę, kad „žolė“ – nieko tokio

Virginijus Savukynas, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2021.04.10 20:23

Tyrimas mokyklose rodo, kad 19 proc. Lietuvos moksleivių yra bent kartą bandę narkotinių medžiagų – tai yra kiek mažiau nei prieš dešimtmetį, tačiau daugiau jaunimo patvirtina, kad narkotikų prieinamumas yra nesudėtingas. Teikiantys pagalbą tiems, kurie kenčia nuo jau išsivysčiusios priklausomybės, sako pastebintys artimųjų neigimą kaip gana būdingą reakciją, o kartais nustebina ir tėvų tolerancija lengviesiems narkotikams.


Kovo pabaigoje pristatyto tarptautinio alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo Europos mokyklose tyrimo išvadose konstatuota, kad bent kartą narkotinių medžiagų bandė 21 proc. vaikinų ir 18 proc. merginų. Populiariausias narkotikas yra kanapės, 24 proc. apklaustųjų teigė, kad jų gauti lengviausi, tarp kitų dažniausių yra LSD, haliucinogenai, ekstazis, kokainas.

ESPAD tyrimas atliktas 2019 metų balandžio pradžioje, jo metu apklausta 2400 moksleivių, gimusių 2003 m. Europos mastu į tyrimą iš viso įtraukta beveik 25 tūkst. Paauglių, 15–16 metų amžiaus kategorijoje.

„Džiugu, kad nesame pirmaujanti šalis pagal medžiagų vartojimą, tačiau nesame ir gale – maždaug per vidurį, kai kuriais rodikliais ir viršijame Europos vidurkį“, – trečiadienį LRT RADIJO laidai „Aktualijų studija“ tyrimą komentavo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius Renaldas Čiužas. Jis atkreipė dėmesį, jog apklausa grįsti tyrimai remiasi ir subjektyviais vertinimais, pavyzdžiui, klausiant apie narkotikų prieinamumą.

„Nebūtinai yra taip lengva, kaip jiems atrodo“, – sakė R. Čiužas. Vis dėlto padėtis verta rimtų pastangų narkotikų prevencijoje, sakė pašnekovas, o pastaruoju metu ją komplikuoja psichoaktyviųjų medžiagų prieinamumas internete.

„Pasiūlyti nusipirkti tam tikrų medžiagų optimaliausia galimybė šiandien turbūt yra internete. Mūsų departamento specialistai, aišku, vykdo monitoringą kartu su policijos pareigūnais, tokios svetainės blokuojamos, kai kada yra pradedami ikiteisminiai tyrimai, jeigu yra galimybė nustatyti informacijos skelbėją, bet dažnai yra gudraujama ir naudojami kitų šalių internetiniai portalai. Iš kitos pusės, yra ir padirbtų vaistinių medžiagų, kurios turi visai kitus priedus, jų taip pat galima karts nuo karto rasti rinkoje“, – kalbėjo laidos pašnekovas.

Kaip aiškino Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Toksikologijos centro vadovas, gydytojas toksikologas Robertas Badaras, Lietuvoje jau kuris laikas įsivyravo vadinamosios naujosios psichoaktyviosios medžiagos, kurių Europoje per keliolika pastarųjų metų registruota virš 700.

„Pavojingesnės ar saugesnės – tokių klasifikacijų daryti nederėtų. Tai yra naujos medžiagos, su jais nėra didelės patirties nei vartotojams, nei medikams, nei galų gale tiekėjams, gamintojams – kažkas kažką sukuria ir meta į rinką, ne visada įsitikinus tolesniais rezultatais. Su klasikinėmis (medžiagomis) bent jau gydytojams buvo lengviau – aišku, kas per medžiaga, ko galima tikėtis, klinika ir gydymas yra seniai patvirtinti“, – sakė toksikologas.

Pozityvesnė atlikto tyrimo išvada ta, jog lyginant su 2011 m., bent kartą narkotikų bandžiusių paauglių 2019 m. buvo 2 proc. mažiau.

Moksleiviai kiek rečiau vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, kurios, priklausomai nuo rūšies, gali būti žolių mišinio, miltelių, kristalų, tablečių, druskų, nosies purškalų pavidalo. Jų mažiausiai vieną kartą bandė vartoti 7 proc. visų apklaustų moksleivių. Pavyzdžiui, pagal sintetinių kanabinoidų vartojimą Lietuva viršija ESPAD šalių vidurkį – jis yra 3,1 procento.

R. Čiužo teigimu, narkotinių medžiagų vartojimas dažnesnis yra miestuose.

„Prieinamumas, kaip ir pasiūlos kiekis, yra didesni. Iš viso tyrime Europoje dalyvavo beveik 25 tūkst., Lietuvoje turėjome 2400 respondentų, gimusių 2003 m. Iš jų praktiškai 99 proc. yra valstybinių mokyklų mokiniai, dauguma kurių mokosi gimnazijose ir pagrindinėse bei profesinėse mokyklose. Pagal pavadinimus ir įstaigas, nors tyrimas anonimiškas, matosi, kad tai yra didesnių mistų ir miestelių mokyklos“, – sakė NTAKD vadovas.

Bendruomenės „Aš esu“ vadovas kunigas Kęstutis Dvareckas sako, kad laikotarpis iki pilnametystės, brendimo laikotarpis, pasižymi tuo, kad „dažnai žmonės pradeda smalsauti ir leisti sau peržengti tabu, įvairias ribas“, tačiau pagalbos dažniausiai prireikia kreiptis vėliau, problemai progresavus.

Jo teigimu, „stereotipais“ kartais vadovaujasi ne tik patirties neturintis jaunimas, tačiau ir jų tėvai.

„Yra požiūris į kai kurias medžiagas kaip į mažiau kenksmingas, galvojama apie tą pačią marihuaną, kad ji mažiau kenksminga, konsultuojant tenka susidurti su tėvais, kurie sako, kad čia „gi nieko baisaus“, lyginant su kitomis svaiginimosi alternatyvomis. Visuomet nustebęs tada klausiu, ar jie yra ką nors girdėję apie sintetines kanapes, apie pacientus Naujojoje Vilnioje ar Vasaros gatvėje, kurie nieko kito nėra vartoję, tik medžiagas, kurias laiko nekaltomis, ir priveda paauglius prie psichozių“, – „Aktualijų studijoje“ pasakojo K. Dvareckas.

Toksikologas R. Badaras sako, kad tėvams kartais būna sunku patikėti, jog būtent jų atžalos susidūrė su priklausomybe.

„Kartais mintis, kad kažkas iš artimųjų, ypač kalbant apie paauglius, jaunuolius, taip baugina šeimą, tėvus, kad jie pasirenka neigimo kelią. Tai nėra naujovė, tai – visiška klasika, su tuo reikia dirbti. Todėl darbas su tėvais yra labai perspektyvus“, – sakė pašnekovas.

Prevencinės programos, aktyviau įtraukiančios tėvus, yra NTAKD ir bendradarbiaujančių institucijų prioritetuose, teigė R. Čiužas. Jis neatmetė, jog Lietuvos mokyklos kartais privengia rodyti šioje srityje iniciatyvą tarsi dėl reputacijos.

„Kiekviena mokykla vienokią ar kitokią prevencijos programą tikrai vykdo, nes tai yra įstatyminė prievolė, bet labai gaila, kad mokyklos bando būti uždaros, nekviečia išorės ekspertų, specialistų, lyg privengdamos įvaizdžio problemų. Bet tai yra atvirkštinis dalykas – kuo daugiau profesionalų lankosi mokykloje ir padeda spręsti problemas, tuo kompetentingesne, kvalifikuotesne tampa pati bendruomenė ir rezultatas yra“, – sakė jis.

Laidoje kalbėjusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė pastebėjo, jog nors prevencinės programos vyksta, šiandien trūksta kokybiško grįžtamojo ryšio, šių programų įvertinimo.

„Ko mums iš tiesų trūksta ir ką galvojame daryti, tai tolimesnių poveikio vertinimo tyrimų, pasitelkiant ir Lietuvos mokslininkus, kurie padėtų mums stebėti situaciją švietimo sistemoje, identifikuoti besirandančias naujas problemas ir tada modeliuoti reikalingus švietimo politikos sprendimus, kurie padėtų išlaikyti mokyklų pasirengimą prevencinių programų įgyvendinimui. Ir pačių programų reguliari revizija, peržiūra, naujesnių metodikų ir mokslo žinių įtraukimas, kad jos darytų savo poveikį, kam jos ir yra sukurtas. Tai yra tęstinis darbas, kuris turi būti nuolatos ir kokybiškai daromas“, – sakė pašnekovė iš ministerijos.

Kaip skelbė naujienų agentūra BNS, reabilitacijos projektams, kurie padeda žmonėms atsisakyti priklausomybių, 2019 metais skirta 1,7 mln. eurų, 2020 metais – 1,5 mln. eurų.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt