Sveikata

2021.03.19 15:49

Mirtimi pasibaigę plaučių embolijos atvejai po COVID-19 vakcinos iš arčiau: pacientai turėjo puokštę gretutinių ligų

Laura Adomavičienė, LRT.lt2021.03.19 15:49

Kovo 12 dieną „AstraZeneca“ pateikė Europos vaistų agentūrai (EVA) apžvalgą apie po vakcinacijos jos gaminiu pasireiškusius plaučių embolijos ir giliųjų venų trombozės atvejus. Po pacientų atvejų tyrimo ir pasikėlus jų ankstesnę ligos anamnezę, peršasi išvada, kad šie mirtini šalutiniai reiškiniai greičiau susiję ne su vakcina, o su turėtomis gretutinėmis ligomis. Būtent šią ataskaitą išnagrinėjusi EVA ir toliau rekomenduoja gyventojus nuo COVID-19 skiepyti „AstraZeneca“ vakcina.

Portalas LRT.lt turėjo galimybę susipažinti su nurodyta apžvalga ir pateikia skaitytojams sutrumpintą informaciją.

„AstraZeneca“ agentūrai pateiktuose dokumentuose nurodo, kad iš viso buvo gautas 281 pranešimas apie po vakcinacijos šia vakcina nuo COVID-19 pasireiškusius rimtus šalutinius poveikius. Tarp jų daugiausia registruota smegenų kraujotakos sutrikimų (53 atvejai), vienos rankos ar kojos paralyžiaus (31 atvejis), miokardo infarkto (34 atvejai), plaučių embolijos (22 atvejai), laikino išemijos priepuolio (28 atvejai) atvejai.

Visi kiti pranešimai apie tokius šalutinius reiškinius, kaip smegenų kraujagyslių sutrikimai, embolinis insultas, hemoraginis infarktas ir kiti, buvo pavieniai atvejai ir su vakcinacija vargiai sietini.

Ataskaitos apie galimus šalutinius reiškinius, pasirodžiusius po „AstraZeneca“ COVID-19 skiepo, buvo gautos iš Jungtinės Karalystės (246), Indijos (8), Austrijos (3), Prancūzijos (2), Vokietijos (2), Lenkijos (2), Bangladešo (1), Suomijos (1), Airijos (1), Latvijos (1), Norvegijos (1) ir Švedijos (1). Iš 269 ​​atvejų 166 nutiko moterims, 95 atvejai – vyrams, ir dar 8 pranešimų paciento lytis yra nežinoma.

Iš 269 atvejų 102 buvo patvirtinti mediciniškai, 39 atvejų baigtis buvo mirtina.

Mirtinų atvejų apžvalga

Iš registruotų 39 mirtinų atvejų po skiepo šia COVID-19 vakcina, mirė 25 moterys ir 14 vyrų. Bendras mirusių pacientų amžiaus vidurkis siekia 71 m., amžiaus žirklės svyruoja nuo 32 m. iki 97 m. Mirties atvejai registruoti Jungtinėje Karalystėje (32), Indijoje (6) ir Austrijoje (1). Iš 39 atvejų 26 buvo patvirtinti mediciniškai.

Dažniausia mirties priežastimi nurodomas miokardo infarktas – tokių mirtimi pasibaigusių atvejų registruota 18, daugiau nei pusė atvejų pasitaikė 70 metų ir vyresniems asmenims.

42-67 metų amžiaus grupėje registruotos 8 mirtys nuo miokardo infarkto, kone absoliuti dauguma atvejų nutiko vyrams. Įdomu tai, kad 5 iš 8 šių pacientų iki vakcinacijos turėjo rimtų gretutinių ligų: sirgo širdies ligomis, hipertenzija, diabetu, cholesterolio padidėjimu.

Manoma, kad greičiausiai šios ligos prisidėjo prie mirtinų miokardo infarkto atvejų. Nagrinėjant likusius 3 miokardo infarktu ir mirtimi pasibaigusius atvejus, taip pat yra į ką atkreipti dėmesį: pacientai sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, jiems nustatyti inkstų funkcijos sutrikimai, nutukimas. Be to, pacientai buvo rūkantys.

Nagrinėjant minėtuosius 22 plaučių embolijos atvejus, „AstraZeneca“ pabrėžia, kad šis skaičius, lyginant su populiacijoje matoma statistika, yra gerokai mažesnis už tikėtiną. Iš šių 22 pacientų, kuriems nustatyta plaučių embolija, 8 pasveiko, dar du pasveiko, tačiau nustatyti liekamieji reiškiniai, kiti du vis dar gydosi, penki mirė ir šešių atvejų baigtis nėra žinoma.

Plaučių embolija: mirė insultą patyrę, sunkiomis lėtinėmis ligomis sirgę pacientiai

Atskirai atskaitoje išskiriami 5 plaučių embolijos atvejai, pasibaigę mirtimi, ir jie verti dėmesio.

Viena iš mirusiųjų – 81 metų nežinomos etninės kilmės pacientė iš Jungtinės Karalystės. Pacientės ligos istorija kompanijai nėra žinoma, tačiau turimi duomenys rodo, kad moteris vartojo vaistus mažam kaulų tankiui gydyti.

Jungtinės Karalystės gyventoja „AstraZeneca“ vakcina paskiepyta sausio 29 dieną, tačiau jau kitą dieną moteris atsidūrė ligoninėje, jai buvo diagnozuota prieširdžių virpėjimo liga, abipusės plaučių embolijos, ūmus stazinis širdies nepakankamumas. Moteris buvo intubuojama, tačiau antrą dieną dėl patirto daugybinio organų nepakankamumo mirė. Šiuo atveju skrodimas nebuvo atliekamas, tačiau yra žinoma, kad moteris iki skiepijimo simptomų, būdingų COVID-19 ligai, neturėjo.

Dar viena auka – 94 metų nežinomos etninės kilmės pacientė, taip pat iš Jungtinės Karalystės. Kompanija tiksliai žino, kad moteris sirgo demencija ir dar viena liga, kuri gamintojui nėra žinoma.

Pacientė „AstraZeneca“ vakcina paskiepyta sausio 20 dieną. Per penkias dienas ji patyrė plaučių infarktą, giliųjų venų trombozę kairėje kojoje, plaučių emboliją ir mirė. Mirties priežastis įvardintas plaučių infarktas. Kompanijos turimi duomenys leidžia teigti, kad giliųjų venų trombozė galėjo atsirasti dar iki skiepo COVID-19 vakcina.

Trečioji mirtis ištiko 75 metų nežinomos etninės kilmės pacientę, vėlgi iš Jungtinės Karalystės, tačiau šios moters ligos anamnezė rodo, kad ji anksčiau buvo patyrusi insultą, sirgo II tipo cukriniu diabetu, hipertenzija ir hipotireoze – tai yra klinikinis sindromas, atsirandantis dėl sumažėjusios skydliaukės hormonų gamybos.

Ši moteris COVID-19 vakcina paskiepyta vasario 2 dieną, tačiau po trijų dienų ji pajuto skausmą kojose, šios sutino. Pacientei nustatyta giliųjų venų trombozė. Dar po paros pacientė patyrė plaučių emboliją, nuo kurios galiausiai ir mirė. Pacientės duomenis nagrinėjusi kompanija nurodo, kad pacientės anamnezėje nurodytas insultas ir gretutinis 2 tipo cukrinis diabetas kelia trombozinių reiškinių riziką.

Ketvirtoji plaučių embolijos auka – taip pat Jungtinės Karalystės gyventoja, sulaukusi 70 metų. Kada moteris tiksliai buvo paskiepyta COVID-19 vakcina – nėra žinoma, tačiau jos ligos istorija rodo, kad ketvirtą dieną po skiepo pacientė patyrė plaučių emboliją. Daugiau duomenų apie šią pacientę „AstraZeneca“ neturi.

Ir paskutinioji – plačiai Lietuvoje nuskambėjusi Austrijoje įvykusi mirtis. „AstraZeneca“ vakcina buvo skiepyta 49 metų moteris, tačiau šios rizika sirgti plaučių embolija buvo gerokai didesnė nei įprastai, mat moters šeimoje yra registruota mirčių būtent nuo plaučių embolijos.

Austrė skiepyta vasario 17 dieną. Po vakcinacijos jai pasireiškė blužnies venų trombozė, mezenterinės venos trombozė, trombocitopenija, plaučių embolija, vartų venos trombozė ir kepenų venų trombozė, kraujavimas iš virškinimo trakto. Visos šios ligos laikomos pacientės mirties priežastimi.

Išgyvenusieji po plaučių embolijos ir anksčiau turėjo kraujo krešumo sutrikimų

Dėmesio verti ir tie plaučių embolijos atvejai, kurie nesibaigė pacientų mirtimi. Tokių pranešimų „AstraZeneca“ gavo 13, apie juos turima medicininė informacija yra labai ribota. Visgi į kai kuriuos atvejus verta atkreipti dėmesį. Nors apie kai kuriuos atvejų informacijos trūksta, kiti – net labai iškalbingi.

Pavyzdžiui, vienas pacientas plaučių embolija yra sirgęs anksčiau, jam buvo paskirtas medikamentinis gydymas. Po skiepo praėjus kuriam laikui pacientui dar kartą pasireiškė plaučių embolija ir būtent tą dieną, kai šis pamiršo išgerti vaistus, kurie būtent saugo nuo kraujo krešulių susidarymo.

Dar vienas vyras „AstraZeneca“ vakcina buvo skiepytas greičiausiai per klaidą – mat pacientui jau iki skiepo pasireiškė COVID-19 simptomai, o tokių pacientų pats vakcinos gamintojas nurodo neskiepyti. Tą pačią dieną po skiepo pacientui pasireiškė plaučių embolija, ir nors nėra tiksliai žinoma, pastaroji gali būti būtent COVID-19 ligos pasekmė.

Įvertino 15 po skiepo pasireiškusių venų trombozės atvejų

Kalbant apie giliųjų venų trombozės atvejus, pranešimų apie tokius šalutinius reiškinius po COVID-19 skiepo „AstraZeneca“ gavo 15, ir didžioji dalis jų nutiko moterims (11 atvejų). Iš jų 6 asmenys pasveiko, vienas laikomas pasveikusiu, tačiau po ligos nustatyta liekamųjų reiškinių, trys tebesigydo, vienas asmuo mirė ir 4 atvejai nėra žinomi.

Iš minėtų 15 atvejų kompanija išskyrė 4, į kurių anamnezę verta atkreipti dėmesį. Mat vienam pacientui giliųjų venų trombozė buvo nustatyta ir anksčiau, iki skiepo, kitas asmuo sirgo COVID-19 liga, dėl kurios, kaip žinia, didėja krešulių susidarymo tikimybė, trečiam nustatytas sėklidžių vėžys, metastazės, išplitusios kepenyse. Ir dar vienas iki COVID-19 vakcinos taip pat turėjo kraujo krešumo sutrikimų.

Įvertinusi visus gautus duomenis, „AstraZeneca“ agentūrai nurodė, kad pranešimų apie nustatytus šalutinius reiškinius negalima susieti su kažkuria konkrečia vakcinos partija, taip pat sunku įžvelgti kokią nors tendenciją tiek tarp plaučių embolijos, tiek tarp venų trombozės atvejų.

Įvertinusi šiuos duomenis ketvirtadienį, po savaitę trukusio tyrimo, EVA paskelbė atlikto tyrimo išvadas – EVA Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo komitetas nerado jokių sąsajų tarp „AstraZeneca“ vakcinos nuo COVID-19 ir padidėjusio kraujo krešumo atvejų.

„Komitetas priėjo išvados, kad „AstraZeneca“ vakcina yra saugi ir efektyvi bei veiksmingai saugo nuo COVID-19 infekcijos, mažina hospitalizacijos būtinybę ir mirties riziką. Taip pat vakcina niekaip nedidina tromboembolijos ir krešulių susidarymo rizikos“, – sakė EVA direktorė Emera Cook.

Kaip teigta spaudos konferencijoje, gauti duomenys net gi suponuoja nuomonę, kad „AstraZeneca“ vakcina gali kaip tik mažinti tromboembolijos riziką.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt