Sveikata

2021.03.21 19:21

Kas penkta kūdikio susilaukusi moteris susiduria su pogimdyvine depresija: kaip jos išvengti?

Laura Adomavičienė, LRT RADIJO laida „Sveikata“, LRT.lt2021.03.21 19:21

Moksliniai turimai rodo, kad apie 20 proc. visų pagimdžiusių ar besilaukiančių moterų susiduria su pogimdyvine depresija, ir pagrindiniai faktoriai dažniausia yra socialiniai bei psichologiniai. Viena dažniausių priežasčių – didelis nerimas pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, užgriuvusi didelė atsakomybė ir nuolatinis nuovargis bei aplinkinių ir pačios moters keliami neįgyvendinami uždaviniai, kuriuos neva gera mama žūtbūt turi įveikti.


Pogimdyvinės depresijos priežasčių gali būti pačių įvairiausių: psichologinių, fiziologinių, socialinių. Įtakos gali turėti net ir paveldimumas. Tiesa ir tai, kad po gimdymo moters organizme keičiasi hormonų pusiausvyra, kuri atsiliepia ir nuotaikos pokyčiams. Tačiau kone didžiausias faktorius yra socialinis – egzistuoja tarsi nerašytas apibrėžimas, kokia turi būti gera mama: linksma, rūpestinga, atidi, įveikianti visas kliūtis, pasiaukojanti. Bėda ta, kad šis portretas, kuris tinka nebent filmų superherojams, realybėje yra vargiai įmanomas. Ir liūdniausia, kad apie tai būsimoms mamoms dar laukiantis kalbama per mažai. Vienas tokių pavyzdžių – Diana, kuri su pogimdyvine depresija susidūrė pačią pirmą naktį po gimdymo. Savo istorija moteris papasidalijo ir su LRT RADIJO laida „Sveikata“.

„Viskas prasidėjo tikrai netikėtai, nes nėštumas buvo labai planuotas, vaikelis labai lauktas. Buvo tokia situacija, kad viskas atrodė sudėliota, karjera puiki, vyras šalia geras, gimdymas praėjo sklandžiai, viskas gerai. Bet ligoninėje pirmą parą po gimdymo, naktį prabudau nuo jausmo, kurio gyvenimo niekada nebuvau patyrusi: užspausta gerklė, širdies mušimas, atrodo, kad viduje kažkas ūžia, dūzgia, negaliu sukoncentruoti, nesuprantu, kas su manimi vyksta – tikras panikos priepuolis, ką aš paskui ir supratau. Didžiulė baimė, didžiulis nerimas, tiesiog savęs negali surinkti. Atrodo, kad tu visas išsibarstei ir nesupranti, kas su tavimi vyksta“, – prisiminimais dalijosi Diana.

Tai buvo pirmas ženklas, kad kažkas vyksta ne taip, tačiau moteris pagalbos neieškojo. Visgi vėliau, maždaug po mėnesio [anikos būsena pasidarė kiek kitokia, nebe ūmi, bet lėtinė, gramzdinanti į liūdesį, baimę, kurie maišėsi su kaltės jausmu.

„Jausmas toks, tarsi ant mano galvos kažkas uždėjo kibirą ir išpjovė dvi skyles akims. Tu lyg ir viską matai, bet pasaulis, aplinka lyg suspausta, pritemusi. Nuo tokio jausmo kyla vidinis nerimas, kad tu, atrodo, nebematai net spalvų ir nebejauti kvapų, nenori ir valgyti. Atrodo, esi fiziškai pavargęs, bet atsiguli ir negali užmigti, nes krūtinėje širdis „permuša“. Tokia aštri būsena ilgai nesitęsia, bet vėliau ji transformuojasi į lėtinę, kai tu pradedi pažinti tuos jausmus, suprasti, dėl ko viskas vyksta, pradedi su jais susigyventi. Automatiškai tokių jausmų intensyvumas mažėja, bet jie pereina į tokią lėtinę formą.Sunku pasakyti, kada, nieko nedarant, tai baigtųsi ir ar išvis baigtųsi“, – pasakojo pašnekovė.

Pogimdyvinę depresiją Diana visiškai įveikė po 8 mėnesių. Ji sako, kad per šį laiką kūdikis, kaip ir kitų mamų gyvenime, taip ir jos, visada išliko dėmesio centre, tačiau ji jautėsi, kad trūko emocinio ryšio su juo.

„Kadangi visą gyvenimą buvau labai planuojanti ir atsakinga, rūpinimosi kūdikiu tai niekaip neįtakojo Tikrai viską dariau labai sąžiningai, kaip mokė, kaip knygose skaičiau, kaip kursuose mokė. Bet tas veiksmas yra automatiškas – tu žinai, kad turi padaryti ir nesvarbu, kaip jautiesi. Tiesiog eini ir darai. Bet suvokiau ir jaučiau, kad trūksta jausminio ryšio su kūdikiu, nes jo negali būti, kai moteris yra tokioje būsenoje“, – laidoje kalbėjo Diana.

Būtent tai labiausiai gąsdina pogimdyvinę depresiją patiriančias moteris: kaltės jausmas, kad su kūdikiu nemezgamas emocinis ryšys.

„Visos sako, kad atrodo labai baisu, jog aš to vaiko nemyliu. Nėra taip. Nėra, kad mama nemylėtų, nes bet kuri mama myli savo vaiką labiau už viską. Tiesiog tuo metu, kai esi tokioje būsenoje, atrodo, kad neatsiranda gilus emocinis ryšys su vaiku. Dėl to tada „ant viršaus“ ateina savęs kaltinimas, kad nėra to jausmo, kad gal aš nelabai gera mama. Viskas gali labai įsisukti, todėl svarbu tą momentą pagauti ir nepykti ant savęs, neteisti savęs, o suvokti, kad iš to išbridus atsiras ir ryšys su vaiku“, – sakė Diana.

Moteris sako supratusi greitai, kad jai reikalinga pagalba, o išsiaiškinti padėjo pirmiausia vyras medikas. Tai nutiko prieš 15 metų, kai informacijos apie pogimdyvinę depresiją Lietuvoje beveik nebuvo. Nėra jos daug ir dabar, mano pašnekovė.

„Mums motinystė ir anksčiau, ir dabar, ypatingai per socialinius tinklus, yra piešiama labai gražiomis spalvomis: vaikučių ir mamyčių nuotraukos, visi šypsosi, laimingi, ramūs, gražūs. Realybė yra šiek tiek kitokia. Per nėščiųjų pasiruošimo motinystei kursus tikrai reikėtų apie tai kalbėti.

Kiek aš matau, kiek bendrauju su moterimis, kurioms stengiuosi padėti, daugiau ar mažiau turbūt apie 90 proc. moterų su tuo susiduria. Gal ne visoms būna stiprios formos, kitoms būna ir lengvesnės, greičiau pasibaigia, bet kad su tuo susiduriama – tai yra faktas. Ypač baisu, kai susiduri pirmą kartą, nes nesupranti, kas vyksta“, – sakė Diana, kuriai anuomet padėjo psichoterapijos pokalbiai, kvėpavimo technikos, meditacija. Tačiau pirmomis savaitėmis labiausiai gelbėjo psichologo konsultacijos.

Kada reikia sunerimti?

Specialistai tikina, kad nuspėti, ar moteris po gimdymo susirgs pogimdyvine depresija, galima jai dar besilaukiant. Informacijos apie pogimdyvinės depresijos simptomus gali rasti ir pati moteris, nes šiandien jos apstu internete. Visgi žvelgiant į juos kyla keblumų: bet kuri neseniai gimdžiusi moteris didžiąją dalį šių simptomų galėtų drąsiai sau pritaikyti: liūdesys, dažni nuotaikų svyravimai, didelis nuovargis ir apatija, nerimas ir baimė, beviltiškumo jausmas.

Su tokiais jausmais susiduria kone kiekviena pirmą kartą pagimdžiusi moteris – nes tik su pirmu vaiku supranti, kokia iš tiesų atsakomybė užgula, koks baisus yra spaudimas būti tobula mama. Nerimas ir nuovargis dažnai yra natūrali ir moters ir vyro būsena kardinaliai pasikeitus gyvenimo aplinkybėms. Visgi kada reikėtų sunerimti ir kaip atpažinti, kurie simptomai iš tiesų signalizuoja apie pogimdyvinę depresiją?

LRT RADIJO laidos „Sveikata“ pašnekovė psichologė Sigita Valevičienė tikino, kad svarbu atkreipti dėmesį į itin rimtus požymius. mat užsitęsusi depresijos forma pati savaime taip paprastai nepareina ir gali peraugti į sudėtingesnius sutrikimus.

„Pirmiausia tai yra didžiulis liūdesys ir didžiulis nuovargis, – kaip atpažinti pogimdyvinę depresiją aiškino psichologė. – Kitas dalykas, kurio dažniausiai pati ieškau, kai moteris kreipiasi pagalbos, yra beviltiškumo jausmas. Tai yra toks jausmas, kad neturiu jėgų, negaliu pasirūpinti savimi ir vaikučiu. Kitas svarbus aspektas, kad tai tęsiasi ilgiau negu dvi savaites, nes iki tol, kaip žinome, moterys po gimdymo dažnai išgyvena taip vadinamą pogimdyvinę melancholiją, kuri užtrunka iki dviejų savaičių ir tokias būsenas išgyvena 80 proc. moterų. Jeigu tai tęsiasi daugiau negu dvi savaites, jau reikėtų galvoti apie pagalbos ieškojimą“.

Daugybė moterų po gimdymo išgyvena nuotaikų svyravimus nuo euforijos iki liūdesio, jaučia didelį nuovargį, tačiau depresijai būdinga tai, kad „pakilimai“ nebeaplanko – liūdesys, nerimas slegia nuolatos ir atrodo, kad jis yra nesibaigsiantis ir nepaaiškinamas.

„Kitas dalykas, kuris labai svarbus, kad pradeda trikti santykis su vaikučiu: jis nebedžiugina. Aš noriu būti gera mama, bet man nesiseka. Ir tas beviltiškumo jausmas, kad tai niekada nesibaigs, juodo debesies jausmas, dažniausiai rodo, kad būsena pagilėjo ir reikėtų ieškoti pagalbos. Tokie požymiai kaip sutrikusi mityba arba, pavyzdžiui, jeigu vaikutis naktį miega, o mama atsikelia 4-5 val. ryto, irgi yra tie ženklai, apie kuriuos reikėtų pagalvoti“, – kalbėjo S. Valevičienė.

Negydomi šie simptomai gali išvirsti į sunkią depresijos formą, kai gali prireikti ir psichiatro ar medikamentinės pagalbos. Gydymas tokiu atveju yra ilgesnis ir sunkesnis, o ateityje kyla rizika, kad tokie kriziniai laikotarpiai kartosis, dėmesį atreipė psichologė. Visgi nepaisant galiojančių karantino ribojimų psichologinės pagalbos moterys gali kreiptis tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu. Nuotolinės konsultacijos kartais mamai su mažu vaiku yra net patogesnės. Taip pat pasichologė tikino, kad labai svarbu yra susilaukus kūdikio neatstumti artimųjų siūlomos pagalbos, ypač greta esančio vyro.

„Nemaža dalis psichologų perėjo dirbti nuotoliniu būdu, kas mamoms su mažais vaikais kartais yra didžiulis privalumas, nes ne visada gali išvažiuoti. Tikrai reikėtų ieškoti psichologų, kurie gali pakonsultuoti, jie gali tai padaryti ir internetu. Kitas dalykas, ieškoti būdų, kaip rasti kitas moteris. (...) Svarbu turėti ryšį, kad tai būtų aiški diena, kai susiskambinama, pasišnekama, kad tai būtų reguliarus įvykis, ne šiaip vieną kartą per mėnesį.

Dar vienas svarbus dalykas, apie kurį dažnai šnekame, yra tėčio dalyvavimas – iš vyro labai reikia pagalbos, ypatingai reikia, kad jis leistų mamai atsitraukti ir pabūti be vaiko. Nes mama, būdama su vaiku, dirba 24 valandas per parą“, – sakė S. Valevičienė.

Pogimdyvine depresija serga ir vyrai

Beje, pogimdyvinė depresija gali pasireikšti ne tik moterims, bet ir vyrams, tačiau šia tema, anot S. Valevičienės, dar per mažai Lietuvoje kalbama. O ir patys vyrai retai apie tai užsimena, jie dažniau linkę užsiskęsti savyje. Visgi laiku nesuteikus pagalbos šeima gali pakibti ant plauko.

„Britanijoje dabar irgi yra daromi tyrimai, manoma, kad vienas iš dešimties vyrų turi depresijos požymių gimus vaikeliui. Bet su vyrais didžiulė problema, kad mes labai mažai apie tai šnekame. Kitas dalykas – vyrai dar mažiau linkę ieškoti pagalbos ir įsivardinti, kas vyksta. Jeigu su mama yra sunku, mamai depresija, tėtis dažnai perima tokią saugotojo rolę ir savo jausmus kažkur nukiša arba bando išspręsti kartais ne visai sveikais būdais ir neieško pagalbos. Tikiuosi Lietuvoje ateis ta banga, kai mes daugiau pradėsime kalbėti apie tėčius. Pasaulis rodo, kad vyrai irgi reaguoja, nes tėčiams tai irgi yra didžiulis įvykis ir pokytis gyvenime“, – kalbėjo psichologė.

Dažniausi depresijos požymiai sutampa tiek moterims, tiek vyrams, tačiau pastarieji linkę bėdą spręsti kitaip. „Labai dažnai vyrams būna noras bėgti, eiti iš namų, atsiranda darboholizmas, kartais ir visokie svaigalai, nes namuose sunku būti“, – vyrų pogimdyvinės depresijos požymius vardijo S. Valevičienė.

Pogimdyvinės depresijos atvejų specifika gerai pažįstama Krizinio nėštumo centro specialistams. Čia bėdos ištiktos mamos gali dalyvauti tiek grupinės, tiek individualios terapijos užsiėmimuose, gauti kitokios pagalbos.

„Moterys gali gauti emocinę, psichologinę, socialinę, materialinę, finansinę pagalbą. Teikiame pagalbą nėščiosioms, kurios išgyvena sunkumus dėl nėštumo, jeigu jis yra neplanuotas arba planuotas, bet dėl kažkokių pasikeitusių aplinkybių tampa krize, pavyzdžiui, vaiko nenori partneris, dėl to pablogėja finansinė padėtis. Taip pat padedame ir tais atvejais, kai sužinoma, kad vaikelis gali gimti su liga, jeigu įvyksta persileidimas, kūdikio netenkama ar moteris išgyvena pogimdyvinę depresiją“, – laidai „Sveikata“ sakė centro vadovė Zita Tomilinienė.

Pagalba yra nemokama, prieinama visoje Lietuvoje. Jeigu moteris jos ieškoti pati nedrįsta, kreiptis gali ir moters artimieji.

„Jeigu vyrui rūpi jo moters tiek fizinė, tiek psichinė sveikata ir mato, kad jai reikia pagalbos, gali drąsiai kreiptis ir pagalba bus suteikta“, – sakė Z. Tomilinienė.

Į Krizinio nėštumo centrą galima kreiptis interneto adresu neplanuotasnestumas.lt arba telefonu +370 603 57912.

Visos LRT RADIJO laidos „Sveikata“ klausykite įraše.

Psichologinė pagalba

Psichologinės pagalbos tarnyba
Kontaktai
Emocinė parama teikiama jaunimui
Budi savanoriai konsultantai
Kasdien Visą parą
I-VI 18:00 - 22:00
Atsako per 2 darbo dienas
Emocinė parama teikiama vaikams, paaugliams
Budi savanoriai konsultantai, profesionalai
Kasdien 11:00 - 23:00
I-V 18:00 - 21:00
Atsako per 2-3 darbo dienas
Pagalba teikiama suaugsiems
Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Atsako per 3 darbo dienas
Pagalba teikiama moterims ir merginoms
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai (Rusų kalba paaugliams ir jaunimui)
II-VI Kasdien 16-19 val.
Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius).
Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
I-V 16:00 - 20:00
VI 12:00 - 16:00
(išskyrus švenčių dienas)
Konsultuoja krizių įveikimo specialistai. Gali atvykti į vietą sutartu metu bei konsultuoti nuotoliniu būdu.
Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
I-VII 8:00 - 20:00
Psichologinės konsultacijos
Internetu emigrantams Pagalbą teikia profesionalūs psichologai.
Atsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiems
Pagalba teikiama nusižudžiusiųjų artimiesiems. Savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt
Atsako per 2-3 darbo dienas
Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami. Skambučius apmoka LR Socialinės apsaugos ministerija.
Skubi psichologinė ar psichinė pagalba psichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.