Sveikata

2021.03.13 10:04

Rastas slaptas ginklas, dėl kurio medvilnė yra geriausia medžiaga daugkartinėms veido kaukėms

LRT.lt2021.03.13 10:04

Nors pandemijai besitęsiant lygiai metus, kai kurie vis dar ginčijasi dėl kaukių dėvėjimo, mokslininkai nustatė, kokia strategija yra geriausia, o medvilninės veido kaukės susilaukė dar daugiau pritarimo, rašo „Science Alert“.

Įvairių tyrimų metu buvo išbandomi įvairūs medžiagų deriniai ir sveikatos priežiūros institucijos, kaip antai Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės centrai (CDC), remdamosi savo išvadomis, plačiajai visuomenei rekomenduoja austines kaukes. Visgi kai kuriuose iš šių tyrimų nebuvo atkreiptas dėmesys į vieną svarbų gyvenimišką faktorių – mums kvėpuojant, šios kaukės peršlampa.

Šį kartą mokslininkų komanda išbandė kaukių medžiagas didelės drėgmės, imituojančios mūsų iškvepiamą orą, sąlygomis.

„Naujasis tyrimas rodo, kad medvilniniai audiniai kur kas geriau tinka kaukėms nei mes manėme“, – sako medžiagų mokslininkas Christopheris Zangmeisteris iš JAV Nacionalinio standartų ir technologijos instituto (NIST).

Ch. Zangmeisteris ir jo kolegos išbandė devynias skirtingas medvilnės rūšis ir šešis sintetinių pluoštų tipus, įskaitant poliesterį ir viskozę, esant 99 proc. drėgmei (panašiai tokio drėgnumo yra mūsų iškvepiamas oras) ir 55 proc. drėgmei.

Tyrimas parodė, kiek pranašesnės yra medvilnės savybės.

Nors sintetinių audinių, nepasižymėjusių itin geru poveikiu, lyginant su sausa medvilne, savybės drėgnomis sąlygomis nepakito, medvilninių audinių gebėjimas sulaikyti daleles padidėjo 33 proc.

Kaip bandomąjį virusą pernešančių lašelių ir aerozolių dalelių pakaitalą tyrėjai naudojo įvairaus dydžio druskos daleles, ir atrodė, kad jos sugeria dalį drėgmės, kurią sulaikė vandenį pritraukiantys medvilnės pluoštai. Dalelių tūris padidėjo, todėl joms tapo sunkiau prasiskverbti pro audinį.

Tuo tarpu sintetiniai pluoštai atstumia vandenį, todėl pačioje kaukėje nesusidaro drėgna aplinka, padedanti sulaikyti viruso daleles. Nestebėti ir medicininių kaukių poveikio pokyčiai, tačiau jos yra sukurtos taip, kad efektyviai veiktų bet kokiomis sąlygomis (lygiaverčiai medvilnės poveikiui).

Tyrimo rezultatai rodo, kad veiksmingiausia buvo medvilninė flanelė.

Mikroskopiniai medžiagų atvaizdai atskleidžia ryškius struktūros skirtumus – tvarkingas sintetinio poliesterio pynimo raštas, palyginti su chaotišku kryžminiu siūlų tinklu, kuris suteikia flanelei švelnumo.

NIST tyrėjai mano, kad dėl netvarkingo audinio rašto per kaukę praeinančios oro dalelės dažniau įsivelia į pluoštą.

Visgi tai nereiškia, kad drėgnos kaukės yra geriau – jei kaukė sušlampa, ją reikia pakeisti. Kaukėje esančio skysčio kiekis drėgnomis sąlygomis siekia tik kelis lašus, o tai nekeičia medžiagos oro pralaidumo savybių – tyrėjai nustatė, kad oro slėgis abiejose audinio pusėse išliko palyginti panašus.

Tai yra puiki žinia ir aplinkosaugos požiūriu. Vis augant vienkartinių chirurginių kaukių, kuriose yra plastiko, kiekiui, malonu žinoti, kad yra saugi, daugkartinio naudojimo alternatyva.

Tyrimai rodo, kad įsigiję keletą daugkartinio naudojimo veido kaukių, kurias galima skalbti skalbimo mašinoje, užtikrinsite ekologiškiausią būdą apsaugoti save ir savo artimuosius.

Nors mokslininkai sako, kad reikia daugiau tyrimų, norint iki galo įvertinti kaukių, drėgmės ir aerozolio dalelių perdavimo sąveiką, jų tyrimas buvo naudingas, kuriant neseniai standartizacijos organizacijos „ASTM International“ paskelbtus pirmuosius tarptautinius austinių kaukių standartus, padėsiančius sulėtinti COVID-19 plitimą.

„Norėdami suprasti, kaip šios medžiagos veikia realiame pasaulyje, turime jas tirti realiomis sąlygomis“, – reziumuoja Ch. Zangmeisteris. Šis tyrimas buvo paskelbtas žurnale „ACS Applied Nano Materials“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt