Kol Lietuvoje – sumaištis dėl skiepų, Danija rodo lyderystę – per modernią sistemą kviečiami ir senjorai

Aistė Valiauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
2021.03.08 20:25
Kauno ledo rūmų vakcinavimo centras

Gyventojus skiepyti kviečiantys šeimos gydytojai sako, kad popierizmo kiekiai išaugę, kai kuriose savivaldybėse skambinti raginami patys gyventojai. Skambučiai užsitęsia, gyventojai jiems turi daug klausimų apie vakcinavimą. Sėkmingiau nei Lietuva vakcinuojančios šalys taiko vieningą sistemą – gyventojus registruoja internetu. Netrukus tą daryti planuoja ir Lietuva.

Malta pirmąja doze paskiepijusi 12 proc. gyventojų. Tai – dvigubai daugiau nei Lietuva. Maltoje gyvena kiek daugiau nei pusė milijono žmonių, tačiau šalis perka 2 milijonus dozių – tiek užtenka abiem vakcinomis paskiepyti visus po 2 kartus. Maltos sveikatos ministras užsienio spaudai sakė, kad toks perteklius leidžia šaliai įveikti nenuoseklų tiekimą, su kuriuo susiduria kitos šalys.

Visgi pagal vakcinavimo greitį Lietuva lenkia ES vidurkį. Tačiau skiepijimui įsibėgėjus svarbiausiu iššūkiu tampa ne tik vakcinų kiekis, bet žmonių informavimas, kada ir kur jie gaus skiepą. Sėkmės pavyzdžiu nuo skiepijimo pradžios įvardijamoje Danijoje veikia speciali sistema, per kurią gyventojai informuojami įvairiais klausimais, tarp jų – ir apie vakcinavimą.

Elektroninė komunikacijos sistema – kelias į sėkmę

LRT bendradarbė Danijoje Aistė Hoffbeck sako, kad elektroninė komunikacijos sistema Danijoje egzistuoja daug metų. Per ją piliečiai komunikuoja su valstybės institucijomis.

„Kiekvienas pilietis gauna laišką, kad atėjo laikas jam skiepytis – visi piliečiai bus pakviesti būtent per šią sistemą“, – sako A. Hoffbeck.

Elektroninė registracijos sistema Lietuvoje veiks tada, kai prasidės masinė vakcinacija, mat vyresnių žmonių kompiuterinis raštingumas prastas. Danijoje sistema naudojasi ir senjorai – vos ją įdiegus, jiems buvo suteikti kompiuteriai ir mokymai, kaip gauti reikiamą informaciją.

Popierinę registraciją skiepijimuisi pakeisti elektronine žadama prasidėjus masinei vakcinacijai

Kiekvienas pilietis gauna laišką, kad atėjo laikas jam skiepytis – visi piliečiai bus pakviesti būtent per šią sistemą.

„Jiems suteikia kompiuterius, suteikia pamokas, jie gali ateiti į biblioteką, gali ateiti į savivaldybės padalinius, kur jiems tiesiog padės tą informaciją išsitraukti – jokių atsisakymų negali būti, galimybės suteiktos visiems“, – pasakoja LRT bendradarbė Danijoje.

Pasak A. Hoffbeck, žmonės informuoti pakankamai: „Aš žinau, kad mane skiepys kažkada birželį, nepanikuoju ir kasdien sistemos netikrinu, bet birželio mėnesį pradėsiu kreipti didesnį dėmesį.“

Koronavirusas Vokietijoje
Koronavirusas Vokietijoje / AP nuotr.

Vokietijos informavimo sistema nepasiteisino

Vokietijoje paskiepyta mažiau gyventojų nei Lietuvoje – 5 proc. Sistema decentralizuota – kiekviena Vokietijos žemė gali skiepijimą vykdyti kaip nori, todėl, anot Hamburge gyvenančios Dalios Henke, informacijos netgi per daug, ji neaiški ir nevieninga.

„Yra 16 žemių ir 16 skirtingų informavimo formų. Aš gyvenu Hamburge ir ten 2 galimybės užsiregistruoti skiepams. Visų pirma, telefonu žmonėms, kurie nevaldo elektroninių medijų, o antra galimybė – elektroniniu būdu gauti eilę ir atvykti į skiepijimo punktą“, – aiškina D. Henke.

Kai kurios žemės siunčia ir popierinius laiškus. Beveik tokia pati sistema ir Lietuvoje – kaip vakcinuoti sprendžia kiekviena savivaldybė. Kai kuriose gyventojai raginami skambinti ir registruotis skiepams. Kitur šeimos gydytojai skambina pacientams ir, jei šie nori vakcinuotis, siunčia į skiepijimo centrus.

Kauno ledo rūmų vakcinavimo centras
Kauno ledo rūmų vakcinavimo centras / E. Blaževič/LRT nuotr.

Šeimos gydytojai pasakoja, kad jiems išaugo biurokratiniai procesai: paskambinus dažnas prašo ir išrašyti kokį nors siuntimą ar receptą. Po numatytos skiepijimo datos patikrinama, ar žmogus nuvyko skiepytis. Pasak Tomos Kundrotės, šeimos gydytojai galėtų ir skiepyti – tai atimtų dar šiek tiek laiko, bet sumažintų sumaišties.

„Dažnas jų linkęs pagalvoti ir perskambinti vėliau. Tai dar vienas skambutis arba rašo žinutes, rašo bet kada, tada ir nedarbo metu registruoji atsakymus, įtampos nepalengvino, biurokratinis krūvis išaugo“, – sako Šeimos gydytojų profesinės sąjungos vadovė T. Kundrotė.

Ji sako, kad gyventojams trūksta informacijos apie vakcinavimo procesą.

„Niekas nieko nežino, reikia papasakoti apie vakcinas – klausia, kur bus, kada atvykti ir kur“, – teigia šeimos gydytoja.

Ir nedarbo metu registruoji atsakymus, įtampos nepalengvino, biurokratinis krūvis išaugo.

Sveikatos apsaugos ministerija sako, kad biurokratijos sumažės jau netrukus. Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiasis specialistas Lukas Galkus teigia, kad kai tik baigsis senjorų vakcinavimas, gyventojai galės registruotis internetu.

„Pirmiausia – tie, kurie sirgę lėtinėmis ligomis arba dabar serga. Kai pereisim į masinę vakcinaciją, tada jau tikrai visus kviesim patiems internetu registruotis, kad būtų galima palengvinti registratūrų darbą“, – sako L. Galkus.

Kauno ledo rūmų vakcinavimo centras
Kauno ledo rūmų vakcinavimo centras / E. Blaževič/LRT nuotr.

Šalys keičia vakcinacijos strategiją

Kai kurios šalys jau koreguoja ir vakcinavimo schemą. Britiškosios atmainos neatsiginanti Norvegija visas pajėgas kreipia kovai su šia mutacija. LRT bendradarbis Norvegijoje Mantas Tomkūnas teigia, kad Vyriausybė nusprendė suplanuotas vakcinas perdalinti ir daugiau tiekti toms vietoms, kur mutacijos plinta labiausiai.

„Tai sukėlė tiek gyventojų, tiek miestų, regionų vadovų pyktį, tam tikrą trintį su Vyriausybe, nes gyventojai sako: „Kodėl turime kentėti, o kiti miestai nesusitvarko su Covid-19?“ – sako M. Tomkūnas.

Lietuvoje skiepijimo planą ketinama peržiūrėti kitą savaitę. Tačiau ne dėl atmainų – planą ir prioritetus gali tekti keisti, nes „AstraZeneca“ ketina pristatyti mažiau vakcinų.