Sveikata

2021.03.06 21:13

Tyrimai rodo, kad nereguliarus miego laikas gali turėti rimtų pasekmių

LRT.lt2021.03.06 21:13

Jau yra svarių įrodymų, kad žmogui labai svarbu kaskart tuo pačiu laiku eiti miegoti, nepriklausomai nuo to, kiek išmiegama valandų. Naujausio tyrimo išvados rodo sąsajas tarp sutrikusio miego rimto ir dažniau pasitaikančios prastos nuotaikos bei išaugusios depresijos rizikos, rašo „Science Alert“.

Tyrimas, per kurį buvo vertinamas 2115 būsimų gydytojų miego laikas ir nuotaikų kaita pirmaisiais studijų metais, parodė, kad tie, kurių miego įpročiai buvo nereguliarūs, anketose dažniau skundėsi prastesne nuotaika, o jų balas, vertinant depresijos simptomus, buvo aukštesnis.

Nepastovus ėjimo gulti laikas tiek pat padidino depresijos pojūčio riziką, kaip ir miego trūkumas apskritai – tai rodo, kad sinchronizuotas paros ritmais ne mažiau svarbus mūsų psichinei sveikatai nei pakankama miego trukmė.

„Šios išvados rodo, kad gulimosi miegoti nuoseklumas yra nepakankamai įvertintas veiksnys, kalbant apie depresiją ir gerą savijautą“, – sako neuromokslininkas Srijanas Senas iš Mičigano universiteto.

Tyrime dalyvavę būsimieji gydytojai, kurių vidutinis amžius – 27 metai ir kurie sunkiai dirba pirmaisiais studijų metais, nėra tipiški visuomenės atstovai, tačiau ši tiriamųjų grupė suteikė mokslininkams galimybę keletą mėnesių tirti panašiose gyvenimo sąlygose atsidūrusią nemažą žmonių grupę.

Kaip ir galima buvo tikėtis, ilgesnis miegas, vėlesnis kėlimosi ir ankstesnis gulimosi laikas bei įprastas miego režimas turėjo teigiamos įtakos tyrimo dalyvių nuotaikai. Ko gero, anksčiau nebuvo tinkamai aprašyta, koks svarbus yra reguliarus miego režimas, lyginant su kitais veiksniais.

Duomenys buvo surinkti, naudojant nešiojamus miego stebėjimo įrenginius, išmaniųjų telefonų programas ir savanorių apklausas. Kalbant apie nešiojamus įrenginius, galbūt jie ir nėra tokie tikslūs, sekant tyrime dalyvaujančių asmenų miegą, kaip laboratorijoje naudojami prietaisai, tačiau jie leidžia mokslininkams ilgesnį laiką stebėti daugelio žmonių įpročius vienu metu, netrikdant jų kasdienio gyvenimo (ir nakties miego).

„Pažangi nešiojama technologija leidžia mums daug didesniu mastu ir tiksliau nei anksčiau tirti su elgesiu susijusius ir fiziologinius psichinės sveikatos veiksnius, įskaitant miegą, ir atveria visiškai naują tyrimų sritį, – sako Mičigano universiteto neuromokslininkė Yu Fang. – Savo išvadomis siekiame ne tik paskatinti teigiamų įpročių formavimąsi, bet ir informuoti institucines planavimo struktūras.“

Nors visi sutinkame, kad geresni miego įpročiai yra naudingi mūsų bendrajai sveikatai, naująjį tyrimą atlikę mokslininkai norėtų sulaukti daugiau tyrimų apie tai, kaip skirtingi miego higienos aspektai: gulimasis, pabudimo laikas, miego įpročiai, bendra miego trukmė veikia mūsų individualią savijautą.

Naujasis tyrimas patvirtina ankstesnius tyrimus, kurie rodo, kad paros ritmo ignoravimas gali pakenkti mūsų nuotaikai ir laikui bėgant padidinti depresijos riziką. Jei galite, pabandykite ilgesnį laiką tuo pačiu metu eiti miegoti ir keltis – tai gali pakelti nuotaiką.

Tyrėjai taip pat nori atkreipti dėmesį į kitas žmonių grupes, kurios nebūtinai gali visada kontroliuoti, kada eina miegoti, kada keliasi ir kiek valandų miega, pavyzdžiui, mažų vaikų tėvai.

„Labai norėčiau, kad mano vienerių metukų vaikas įsiklausytų į šias išvadas ir kasdien mane žadintų 8:21 val.“, – sako Yu Fang.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.