Sveikata

2021.03.03 21:20

Rajono ligoninės direktorius apie nurėžtus finansus už slaugą: iš ubago dar ir lazdą atėmė

Laura Adomavičienė, LRT.lt2021.03.03 21:20

Per pandemiją regionų ir rajoninės gydymo įstaigos, balansuojančios ties bankroto riba, gruodį sulaukė paskutinio smūgio iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Valstybinės ligonių kasos (VLK). Buvo pakeistas įsakymas, kuris apibrėžia apmokėjimą įstaigoms už pacientų slaugos paslaugas. Kai kurios įstaigos dėl to negavo pusės pajamų, dėl ko tikina turėsiančios uždaryti pusę slaugos skyriaus ir atleisti dalį darbuotojų.

Prasidėjus pandemijai, dar praėjusių metų kovą nuspręsta laikinai stabdyti planines paslaugas, tačiau, kad gydymo įstaigos visiškai nenuskurstų – nuspręsta kartu keisti apmokėjimą už paslaugas. Vietoje numatytų sutartyje paslaugų apimčių pereita prie 1/12 mokėjimo principo. Tokia tvarka galiojo šalyje iki birželio, kai buvo panaikintas karantinas.

Tuometinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, kuriuo 1/12 gydymo įstaigoms taip lengvai nebedalinta. Norėdamos gauti finansavimą, įstaigos turėjo suteikti 70-80 proc. sutartyje numatytų paslaugų gyventojams.

Ši tvarka nuo birželio skandina mažąsias rajonų ligonines, o nuo šių metų daliai jų apskritai gresia bankrotas. Mat skirtingai nei didžiosioms ligoninėms, rajonų įstaigoms sunkiau pasiekti numatytą 70-80 proc. barjerą dėl visos puokštės problemų: šios įstaigos dėl gydytojų specialistų trūkumo gyventojams gali pasiūlyti mažiau paslaugų, o patys pacientai dėl COVID-19 baiminasi kreiptis į gydytojus. Vienintelė sritis, leidžianti joms išgyventi – slaugos paslaugų poreikis.

Trečiadienį nuotoliniame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas bei Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris kartu atkreipė dėmesį, kad nuo šių metų mažųjų gydymo įstaigų padėtis tapo dar prastesnė.

Mat nuo sausio 1 dienos buvo padidinta minimali mėnesinė alga (MMA), nuo 555 eurų iki 607 eurų. MMA yra medicinos įstaigų darbuotojų bazinio atlyginimo sudedamoji dalis. Reiškia, per šiuos metus medikams algos kilo 9 proc., tačiau gydymo įstaigoms papildomų lėšų tam nebuvo skirta ir ši finansinė našta atgulė ant pačių gydymo įstaigų pečių.

„Įstaigų finansinė našta kasmet auga, yra išlaidos dėl COVID-19: įstaigos, kurios pirkosi greituosius testus praėjusiais metais, jų niekas nekompensavo, nors pati ministerija galėjo juos nusipirkti ir dar gerokai didesne kaina, ir tai buvo padengta iš biudžeto. Mes, įstaigos, šioje vietoje jaučiame šiokią tokią skriaudą“, – tikino V. Sudaris.

Šilalei nurėžė pusę pajamų

Tai, kad rajonų ligoninėms numatytas neadekvatus finansavimas už pacientams suteiktas paslaugas, puikiai iliustruoja Šilalės rajono ligoninės pavyzdys. Šios ligoninės administracija tikina iki šiol pasirašydavusi su Teritorine ligonių kasa (TLK) mažesnės apimties sutartį dėl numatomų paslaugų pacientams, tačiau įstaiga būdavo rami žinodama, kad už paslaugų perviršį TLK atsiskaitys metų gale.

Perviršis visada šioje įstaigoje susidarydavo dėl didelio poreikio slaugos paslaugų – jų čia gyvenantiems asmenims suteikiama daugiau, nei numatyta sutartyje. Tačiau gruodį paaiškėjo, kad tvarka keičiama ir už slaugos perviršį atsiskaitoma nebus.

Šiandien ligoninės administracija tikina turinti šių metų sutarties su TLK projektą, tačiau numatytas finansavimas už paslaugas ligoninės atstovus šokiruoja. Pavyzdžiui, už slaugos paslaugas šiemet ligoninei numatytas perpus mažesnis finansavimas: vietoje 598 tūkst. eurų įrašyta 299 tūkst. eurų suma, nors įstaiga paprastai kasmet viršija numatytą paslaugų skaičių.

Ligoninės administracija tikina, kad matydama tokį finansavimą įstaiga turės uždaryti pusę ligoninėje esančio slaugos skyriaus, vietoje šiuo metu esančių 45 lovų, skirtų sunkios būklės pacientų slaugai, teks palikti tik 20, bei atleisti daugiau nei pusę skyriaus darbuotojų.

Nuostolį patirs ne tik ligoninė, bet ir jos teritorijoje gyvenantys pacientai, kurie bus priversti dėl slaugos paslaugų kreiptis į kitas gydymo įstaigas.

Sutaupė milijoną rajonų sąskaita

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Vaida Giraitytė sakė, šiandien mažosios rajonų gydymo įstaigos finansinių sunkumų išvengia tik tuo atveju, jeigu jos tampa COVID-19 židiniais. Mat atsidūrus šioje situacijoje įstaigai nebereikia suteikti 70-80 proc. paslaugų pacientams – jai tiesiog užtikrinamas finansavimas 1/12 principu.

Šią situaciją konkrečiais pavyzdžiai iliustravo Pasvalio rajono ligoninės vyriausiasis gydytojas Rolandas Rastauskas. Jo tikinimu, įstaigos, kurios laikėsi sveikatos apsaugos ministro įsakymų ir stengėsi atnaujinti planines paslaugas, yra pasmerktos žlugti. Mat viršyti sutartyje su TLK numatytų paslaugų skaičiaus ir už tai gauti apmokėjimą buvo neįmanoma, išskyrus slaugos paslaugų teikimą.

Už šių paslaugų perviršį TLK atsiskaitydavo metų gale, tačiau šį kartą – viskas kitaip. Suma už viršytas slaugos paslaugas nebus apmokama įstaigoms, perviršis bus paskirstytas į kitų paslaugų eilutes, kurių įstaigos pagal sutartį su TLK suteikė mažiau.

Tą Seimo Sveikatos reikalų komitete patvirtino ir VLK atstovas Večiaslavas Zaksas. Pagal nustatytą tvarką, už stacionaro paslaugų perviršį įstaigoms papildomai mokama nebus, jeigu nebus viršyta bendra sutartyje su gydymo įstaiga numatyta suma. Tačiau jei gydymo įstaiga paslaugų suteiktų mažiau nei numatyta sutartyje – jai apmokėjimas vis tiek bus užtikrinamas. Toks pakeitimas įsigaliojo gruodį, tuo laiku, kai su gydymo įstaigomis TLK atsiskaitydavo už paslaugų perviršį.

Anot Pasvalio rajono ligoninės vyriausiojo gydytojo, tokia tvarka žlugdo rajono ligonines, kurios dažniausiai savo teritorijoje ir teikia slaugos paslaugas, ir nuo šių pajamų realiai priklauso įstaigų finansiniai metų rodikliai.

„Jei būtų žinojusios apie pasirašytą sveikatos ministro įsakymą iš anksto, tai gydymo įstaigos būtų iš anksto tam ruošusios, neteikusios tų paslaugų ir būtų jas ribojusios arba prašiusios, kad patys pacientai apsimokėtų, nes TLK viršytos sutartinės sumos nedengia. Bet ar tai būtų humaniška pacientų atžvilgiu?“, – piktinosi R. Rastauskas.

Jis atkreipė dėmesį į įstaigas, turinčias didelius finansinius nuostolius už paslaugų perviršį, kuris 2020 m. nebuvo padengtas valstybės lėšomis. Visos jos, anot R. Rastausko, metus baigė su minusiniu balansu.

„Šilalė neteko 20 proc. pajamų arba 463 tūkst. eurų. Visaginas neteko virš 100 tūkst. – visi baigė su minusu. Šitas įsakymas mus įstūmė į finansinę duobę, o Lietuvos mastu buvo sutaupyta apie 1 mln. eurų“, – sakė Pasvalio rajono ligoninės vyriausiasis gydytojas.

Patyčiomis jis vadina ir už slaugos paslaugą numatytus įkainius. Už parą slaugytą pacientą ligoninė gauna 43 eurus.

„Čia – ne viešbučio paslaugos. Į tai įeina ir gydymas, ir vaistai, ir medicinos priemonės, skalbimas, maitinimas ir kiti dalykai, – vardijo Pasvalio rajono ligoninės vyriausiasis gydytojas. – Tačiau slaugos įkainis, pavyzdžiui, Šilalės ligoninei yra sumažintas nuo 43 iki 18 eurų vienam ligoniui. Kitaip tariant, iš ubago dar ir lazdą atėmė“.

Siūlo ieškoti būdų, kaip skriaudą atitaisyti

Kad atsiskaitymas ypač su mažosiomis gydymo įstaigomis yra nenormalus pritaria ir pats Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas. Jo nuomone, apmokėjimo už slaugos paslaugas pakeitimai įvykdyti metų pabaigoje ir iš anksto neįspėjus stumia rajono ligonines į pražūtį.

Sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė posėdyje sutiko, kad situacija su gydymo įstaigų finansavimo modeliu nėra gera, bet ji šią problemą vadina kompleksine, tad esą pokyčių neverta tikėtis nei po savaitės, nei po mėnesio.

„Dalis problemų tikrai yra tokios kompleksinės, kurias reikia spręsti, kurių nei per savaitę, nei per dvi savaites nebeišspręsi. Niekas jų niekada neišsprendė. Šios problemos turi būti kompleksiškai peržiūrimos: tiek dėl paslaugų planavimo, tiek paskirstymo, tiek apskritai dėl apsisprendimo, ko mes norime ir kaip už tai atsiskaitome. Dalis tų priemonių yra numatyta Vyriausybės programos priemonių plane ir planuojame tai daryti. Jeigu papildomai atsiras kažkokių idėjų – mes tikrai jas priimsime ir pasižiūrėsime, kaip visi kartu galime tą sistemą tobulinti“, – sakė Ž. Simonaitytė.

Komiteto nariai siūlo SAM ir VLK surasti finansines galimybes sumokėti sveikatos priežiūros įstaigoms už suteiktas viršsutartines paslaugas, nevertinant bendros metinės sutarties sumos. Finansinis instrumentas, kaip tai vyktų, turi būti pateiktas iki kovo 15 dienos.

VLK duomenimis, praėjusiais metais iš 493 įstaigų, pasirašiusių sutartį su TLK, 158 suteikė paslaugų daugiau, nei buvo sulygta sutartyje ir viršijo bendrą sutartinę sumą. Joms iš viso išmokėti 5,3 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.

Didžiausia suma už paslaugų perviršį skirta bendrovei „Northway chirurgijos centras“ – 0,5 mln. eurų, bendrovei „Lirema“ – 0,47 mln. eurų ir bendrovei „SK Impeks medicinos diagnostikos centrui“ – 0,38 mln. eurų.

Į didžiausią apmokėjimą už viršytas paslaugas gavusių gydymo įstaigų penketuką taip pat patenka Rokiškio psichiatrijos ligoninė – 0,36 mln. eurų ir Jonavos ligoninė – 0,27 mln. eurų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt