Sveikata

2021.03.01 20:30

Privalomas medikų tobulinimasis urmu: odontologai, chirurgai ir visi kiti mokosi, kaip gydyti šlapimtakių uždegimą, rožę ir celiulitą

Asta Martišiūtė, LRT RADIJAS, LRT.lt2021.03.01 20:30

Medikams atstovaujančios bendruomenės piktinasi privalomais mokymais apie atsakingą antibiotikų skyrimą. Visų sričių medikai kvalifikaciją kelia tuose pačiuose valstybinės institucijos akredituotuose kursuose, todėl, pavyzdžiui, odontologai kvalifikaciją keliasi klausydamiesi kurso, kaip diagnozuoti ir gydyti šlapimtakių uždegimą, visų sričių medikai – chirurgai, anesteziologai, akušeriai ir hematologai – klausosi pranešimų apie rožės ir celiulito gydymą.

Nesusimokėjusiems ir neišklausiusiems privalomo kurso odontologams ir visų kitų specializacijų medikams Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai įstaiga grasina nepratęsti licencijų.

LRT jau buvo rašyta apie privalomus pirmosios pagalbos kursus, šį kartą publikacija apie kitus taip pat privalomus kursus – racionalų antibiotikų vartojimą. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) apsižiūrėjo, kad jų sukurta mokymų turinio vertinimo sistema gali būti apeinama.

Atsiliepimai

„Teisybė triumfuoja! Rožė ir celiulitas. Neįsisavinęs šios temos ir neišlaikęs testo, nebegalėsi pratęsti gydytojo licencijos. Žaviuosi tuo žmogumi, kuris padarė privalomą kursą“, – socialiniuose tinkluose rašo vienas medikas.

„Pažiūrėjęs į temų sąrašą, nubėgau lašiukų į akis susilašint. Maniau, kad blogai matau“, – citata iš kito įrašo.

„Pasiklausiau ir aš vaistų reklamų. Na, juk nedidelė auka – 10 eurų“, – rašo medikė. Kita jai pritaria: „Temas, prisipažinsiu, prasukau eteryje prie virtuvinės ruošos.“

Taip medikai aptarinėja nuotoliniu būdu vykdomus privalomus mokymus apie racionalų antibiotikų skyrimą. Mokymai mokami, o medikams, neišklausiusiems privalomo kurso apie racionalų antibiotikų vartojimą, nebus pratęstos licencijos.

„Neturėsi sertifikato – chirurgu nebedirbsi. Toks tipinis pavyzdys iš temos: davai pasidarom babkių“, – taip kvalifikacijos kėlimo kursus socialiniuose tinkluose įvertino chirurgas.

Tobulinasi odontologai

Kvalifikaciją tuose pačiuose kursuose kartu su kitais medicinos darbuotojais nuotoliniu būdu kelia ir odontologai. „Temos, kurios visiškai nesusijusios su odontologija, yra įskaitomos kaip odontologų tobulinimo valandos. Kažin, ar labai daug kas norėtų eiti gydytis pas odontologą, kuris tobulinasi, kaip gydyti šlapimo takų infekcijas“, – LRT RADIJUI kalbėjo Odontologų rūmų tarybos pirmininkė Vilma Brukienė.

Anksčiau odontologų tobulinimosi programas tvirtindavo ir pagal jas medikus licencijuodavo šios srities specialistų savivaldos organizacija – Odontologų rūmai, bet nuo praėjusių metų šios srities specialistų licencijavimą perėmė Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūrai tarnyba (VASPT). Įstaiga už odontologų licencijavimą papildomai paprašė kelių dešimčių tūkstančių eurų iš valstybės biudžeto.

„Įdomiausia tai, kad tokiais laikais, kai yra COVID-19, visokios infekcijos, odontologams buvo nuimtos privalomos infekcijų kontrolės valandos. Tokias laikais dingo infekcijų kontrolė“, – stebėjosi profesorė V. Brukienė.

Įsakymas – „nuleistas iš dangaus“

Privalomuose kvalifikacijos kėlimo kursuose visų sričių medikai turi klausytis paskaitos ne tik apie šlapimtakių, bet ir apie ausų uždegimo diagnostiką ir gydymą, kaip racionaliai parinkti antibiotikus viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų infekcijoms, turi klausytis dermavenerologų pranešimo, kaip gydyti celiulitą arba rožę. „Nesuprantu, gal dabar rožės epidemija Lietuvoje, kad visi medikai turi žinoti, kaip gydyti rožę“, – stebėjosi gydytojas anesteziologas Giedrius Volbekas.

Gydytojas anesteziologas sako niekada neskiriantis antibiotikų pacientams, todėl jam nėra būtina klausytis pranešimų, o juo labiau apie konkrečių ligų gydymą. Tačiau neišklausęs kurso ir nesurinkęs iš jo privalomų valandų skaičiaus, medikas netektų teisės dirbti anesteziologu. „Papiktino, kad tai betikslis iš dangaus nuleistas įsakymas“, – LRT RADIJUI sakė gydytojas anesteziologas.

Gydytojas gastroenterologas Artautas Mickevičius taip pat „kėlėsi kvalifikaciją“ privalomuose kursuose ir tvirtina, kad pasijuto taip, lyg būtų grįžęs į antrą ar trečią medicinos kursą. Apie mediko pasirinktą darbo sritį pranešimų nebuvo. „Visos temos terapinės, ne bendras kursas apie antibiotikų veikimą ir atsparumą, bet pranešimai pritaikyti atskiroms ligoms, tai antro arba trečio kurso studentų mokymų bazė“, – LRT RADIJUI kalbėjo A. Mickevičius. Jam norėtųsi žmonių, kurie tokią programą rengė ir, svarbiausia, akreditavo, paklausti, kaip juose galima pasikelti kvalifikaciją. „Tam ir yra atskiros medicinos šakos, specializacijos, profesionalai turi žinoti specifinį ligų gydymą“, – svarstė medikas.

Mokymai gali suklaidinti

Medicinos mokslų daktarė, vaikų hematologė Sonata Šaulytė tvirtino, kad paviršutiniškai parengta tobulinimosi programa gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Anot jos, kadangi kursas akredituotas visų specializacijų gydytojams, o jeigu jame tobulintųsi jaunas, mažai patirties turintis hematologas, jį tokie kursai gali suklaidinti. „Pas mus galioja visai kiti antibiotikų skyrimo principai, nes mūsų pacientai neturi imuniteto“, – LRT RADIJUI sakė vaikų hematologė.

Mokslų daktarė sako sutinkanti, kad antibiotikų strategiją kiekviena šalis turi turėti, ypač žinant, kad mūsų šalyje antibiotikai ne visuomet skiriami pagrįstai, tačiau, jos nuomone, bendri kursai labiausiai reikalingi šeimos gydytojams, atskirų sričių medikams turi būti adaptuoti mokymai, kad būtų įvertinta, kas konkrečios specializacijos gydytojui yra aktualu.

Veiklos užsienyje profesoriui neįskaito

Privalomuose kursuose kvalifikaciją turi kelti ir profesoriai, habilituoti mokslų daktarai, jeigu jie dirba gydytojais.

Profesorius, habilituotas mokslų daktaras, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Ausies, nosies ir gerklės ligų klinikos vadovas Virgilijus Ulozas sako, kad irgi turėsiantis susimokėti ir išklausyti privalomąjį kursą, jeigu norės, kad VASPT jam pratęstų licenciją.

„Kai mes patys vykstame skaityti pranešimų į užsienį, mums to kaip tobulinimosi valandų neįskaito, o šituos kursus įskaitys“, – ironizavo profesorius. Dar labiau ironiška jam pasirodė, kad jo kvalifikaciją kels gydytojas, neturintis jokio mokslinio laipsnio ir dirbantis keliose pirmo lygio gydymo įstaigose – poliklinikose.

„Geras specialistas, turintis ką pasakyti, gali būti ir be mokslinio laipsnio, laipsnis nėra būtinas. Bet geriau būtų, kad mokymus vestų atitinkamos kvalifikacijos žmonės, o kvalifikacijos rodiklis ir yra arba mokslinis laipsnis, arba einamos pareigos ir panašūs dalykai, – sako profesorius V. Ulozas. Jis teigė, kad medikai turi žaisti pagal nustatytas taisykles, nes jeigu pagal jas nežais, neteks lincencijos.

Pasak profesoriaus, 7 valandas skirti formaliam kvalifikacijos kėlimui yra prabanga: „Bet mes pastatyti prieš faktą.“

Tvarką galima apeiti

Kad gydytojų tobulinimosi programos būtų kokybiškos, SAM sudaryta speciali Tobulinimosi programų vertinimo komisija, kuriai vadovauja Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė.

Jeigu gydytojų tobulinimosi programą rengia aukštoji mokykla, komisija programos nevertina, tačiau programas siūlantys privatūs subjektai komisijos filtrą turi pereiti. Prieš pateikiant komisijai programą turi įvertinti Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centro (SSKC) sertifikuotas specialistas.

„Rengiate programą, tada kreipiatės į patvirtintus specialistus, nes šita parengta programa turi būti įvertinta tam tikrų specialistų. O tada visi dokumentai su vertinimais siunčiami komisijai, mes pasižiūrime, kas vertino, ar tikrai tas žmogus atitinka kvalifikacinius reikalavimus. Tokia yra tvarka“, – kaip veikia tobulinimosi programų vertinimo tvarka, LRT RADIJUI pasakojo Tobulinimo programų vertinimo komisijos narė, SAM specialistė Diana Prochorova.

Tačiau komisijos nariai apsižiūrėjo, kad medikų socialiniuose tinkluose aptarinėjami mokymai vyko nuo vasario pradžios, nors komisija programos nematė ir nevertino.

Pasirodo, kursai, kurie tęsėsi kone visą vasarį, registruoti kaip vienkartinis renginys. Dar daugiau – renginys turėjo įvykti vėliau, nei medikai jo išklausė.

Kursus organizavo bendrovė „Nacionalinis mokymų centras“. Skambinome jiems, kai iki dokumentuose nurodyto renginio dar buvo likę 11 dienų. „Taip, konferencija mūsų organizuojama, ji šiuo metu vyksta“, – LRT RADIJĄ patikino „Nacionalinio mokymo centro“ telefonu atsiliepusi moteris.

O kaip teigė SAM specialistė D. Prochorova, renginys turi vykti tą dieną, kai jam paprašoma leidimo. „Parašyta vienkartinių renginių derinimo taisyklėse, kad vieną dieną konkrečiu metu, numatytu laiku vykstantis renginys. Viskas“, – paaiškino specialistė.

Koks skirtumas, kada renginys vyksta nuotoliniu būdu? – kyla klausimas sistemos nežinantiems. Skirtumas toks, kad oficialiai įregistravus renginį kaip vienadienę konferenciją, o realiai vykdant mokymus mėnesį ar daugiau, apeinama Tobulinimo programų vertinimo komisija, taip pat ir ekspertai. „Vienkartinių renginių niekas nevertina“, – sakė komisijos narė. Ji tvirtino, kad taip komisiją apeiti yra bandyta ne vieną kartą. Anot jos, tai yra spraga, kurią būtina taisyti ir tą daryti esą žada dabartinė SAM vadovybė.

Anot jo, toks reikalavimas, kad renginys vyktų dokumentuose numatytu laiku reikalingas, nes tuomet galima periodiškai įvertinti, ar medikams kvalifikacijos sertifikatus išduodantys renginių organizatoriai iš tiesų vykdo veiklą, ar renginio turinys tinkamas, kad jį būtų galima įskaityti kaip medikų tobulinimosi valandas.

Kvalifikacijos kėlimą palygino su batų pirkimu

Išplatintame reklaminiame kursų kvietime nurodyta, kad tai yra nuotoliniai kursai, taip pat nurodyta ir raudonu šauktuku pažymėta, kad programa privaloma medicinos gydytojams pagal ministro įsakymą. „Kursai mokami. Dalyvavimo kaina – 10 eurų. Išklausius visas paskaitas, išduodamas 7 val. tobulinimosi pažymėjimas“, – rašoma kvietime. Kad tai vienkartinis renginys-konferencija – kvietime nėra pažymėta.

Bendrovės Nacionalinis mokymų centras vadovas Andrius Šapoka sako, kad nuotolinis renginys anksčiau laiko buvo paleistas netyčia. „Renginys bus vasario 26 dieną, – sakė A. Šapoka. – Sakau, buvo klaida padaryta.“

Netyčia, anot jo, atsirado ir įrašas reklaminiame kvietime, kad programą galima išklausyti iki mėnesio pabaigos, t. y. vasario 26 dienos, nors būtent tą dieną išduotuose dokumentuose nurodyta vienkartinio renginio data.

Tačiau, kad išklausytum „netyčia“ paleistos programos kurso, reikia užsiregistruoti, nurodyti gydymo įstaigą, susimokėti. Tuomet atsiunčiama nuoroda, prisijungimo kodas.

A. Šapoka tvirtino, kad šioje srityje dirba jau daug metų, nuolat stengiasi užtikrinti kokybę, ypač vertina įmonės reputaciją, todėl nedrįstų apeiti ar pažeisti nustatytos tvarkos.

„Žinote, kiek kainuoja kursai visame pasaulyje? Šitie kursai 100 arba 200, arba netgi 500 eurų kainuotų Amerikoje ar kur nors kitur. Mes padarėme už 10 eurų ir jūs kažkokias problemas keliate, čia susimoka, čia turi gauti. Jeigu kažkas negavo (kokybės, red. past.), kai nusiperko batus“, – LRT RADIJUI kalbėjo A. Šapoka.

Jis tvirtino, kad daugumai medikų jo įmonės organizuojami kursai patinka ir tai esą liudija įmonės atliktos apklausos. „Mes galime grąžinti pinigus, čia ne problema. Bet galiu duoti ranką nukirsti, niekas nepadarys už tokią kainą. Palaukite truputėlį, kai bus kiti kursai, pamatysite ne tokių čiūdų“, – kalbėjo verslininkas A. Šapoka.

Mokymai pažymėjimui gauti

„Nesakykite, kad (po kursų, red. past.) duoda tobulinimosi valandas. Duoda pažymėjimą, patvirtinantį, kad žmogus dalyvavo mokymuose, – LRT RADIJUI tobulinimosi subtilybes paaiškino SSKC Metodikų ir mokymo programų rengimo skyriaus vedėja Vilma Krupinskienė. – Kreipkitės į organizatorių ir paklauskite, kaip jis užtikrina mokymų kokybę, ar jis renka atgalinį ryšį ir koks tas atgalinis ryšys yra.“

Ji teigė, kad medikai, jei jiems nepatinka, gali ieškotis kitų mokymų. „Mokymų yra įvairiausių, jie sąmoningi pasirinkti. Atvirai paskelbiami lektoriai ir medikų laisva valia pasirinkti, ar eiti mokytis čia, ar eiti mokytis kitur“, – aiškino V. Krupinskienė.

Medikai sako, kad privalomieji mokymai licencijai prasitęsti įvesti tik praėjusių metų pabaigoje, o kam baigiasi licencija, neturi didelio pasirinkimo. Sistemoje METAS medikai sako tuo metu galėję rasti tik vienus oficialiai patvirtintus mokymus visų specializacijų medicinos specialistams, Kauno kolegijos parengti mokymai skirti tik vaistininkams, dar vienos draugijos parengti mokymai skirti siauresniam ratui medicinos specialistų.

Privalomojo kurso mokymų rinkoje šiuo metu nėra daug, nes programą turi patvirtinti Tobulinimo programų vertinimo komisija, kuri renkasi kas ketvirtį.

Oficialu: mokymai atitinka reikalavimus

Mokymai, kuriuos socialiniuose tinkluose ir viešai aptarinėja medikai, yra įregistruoti oficialioje medicinos elektroninėje tobulinimo administravimo sistemoje METAS.

„Taigi ši tobulinimo programa atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 132 dėl Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos“ keliamus reikalavimus privalomiems mokymams“, – LRT RADIJUI raštu atsakė VASPT direktorė Nora Ribokienė. Ji nurodė, kad jos tarnyba nevertina mokymų programų, pagal kurias sprendžia dėl licencijų išdavimo arba pratęsimo.

A. Veryga: organizatoriai nuėjo lengviausiu keliu

Privalomus mokymus apie antibiotikų vartojimą paskutinėmis ministravimo savaitėmis įvedė buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jis aiškina, kad gera idėja buvo iškraipyta. „Tie, kurie organizuoja mokymus, matyt, nueina pačiu lengviausiu keliu ir tą pačią informaciją dėsto visų specialybių sveikatos priežiūros specialistams“, – LRT RADIJUI sakė A. Veryga. Mokymus akreditavus visiems medicinos specialistams, surenkama didesnė klausytojų auditorija.

„Tie, kurie su abejotina kokybe susiduria, būtų gerai, kad pasakytų apie tai mokymų organizatoriams, kad jie atsižvelgtų ir pritaikytų turinį, tinkantį atskirai profesijai, – LRT RADIJUI kalbėjo A. Veryga. – O jeigu nesiklausoma ir nereaguojama, reikėtų informuoti ministeriją, tada galbūt galima sudėlioti kažkokius saugiklius.“

„Nacionalinio mokymų centro“ nuotoliniuose kursuose iš viso buvo skaitoma 10 pranešimų, tris iš jų skaitė direktoriaus tėvas profesorius Virginijus Šapoka. Kiek medikų įsigijo šiuos nuotolinius kursus, A. Šapoka neatskleidžia.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.