Sveikata

2021.02.23 18:20

Medikų žinutė vakcinos skeptikams: manantieji, kad persirgti COVID-19 yra geriau nei skiepytis, žaidžia rusišką ruletę

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Forumas“, LRT.lt2021.02.23 18:20

Turime kur kas geresnę situaciją nei gruodžio mėnesį, pirmadienį sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, todėl nuo šiol Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija posėdžiaus kas dvi savaites. Tą patį pirmadienį Statistikos departamentas išplatino pranešimą: pradedame trečiąją pandemijos bangą, nes dviejų pandemijos rodiklių parodymai vėl sugrįžo į spalio mėnesio situaciją.

Nebelieka abejonių, kad ministrai skelbia priešingas žinias apie karantino atlaisvinimą, tuo sukeldami visuomenėje nereikalingus lūkesčius. Ar visuomenė pakankamai informuota apie vakcinavimą nuo COVID-19 – aiškintasi LRT TELEVIZIJOS laidoje „Forumas“.

Šalies prezidentas tikina, kad vakcinos nuo COVID-19 ne naudojamos, o kaupiamos sandėliuose ir vakcinavimo procesas toli gražu nespartėja. Tačiau sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikina priešingai – skiepijimo nuo COVID-19 procesas yra sklandus.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atlikta apklausa rodo, kad skiepytis pasirengę 64 proc. Lietuvos žmonių, tačiau apie 30 proc. likusiųjų mano, kad valdžia nutyli informaciją apie skiepų pavojingumą.

Iš tų, kurie nusprendė nesiskiepyti arba greičiausiai nesiskiepys, 14 proc. tikina, kad jiems trūksta informacijos apie vakcinų patikimumą.

Didžioji dalis visuomenės bus paskiepyta rudeniop

LRT laidoje „Forumas“ sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė negalėjo vienareikšmiškai atsakyti, ar Lietuvoje iš tiesų prasidėjo trečioji koronaviruso banga. Anot jos, šiandien naujų atvejų ir teigiamų tyrimų statistika nėra džiuginanti, tačiau užtikrintai teigti, kad tai yra trečioji koronaviruso banga – irgi negalima.

Gydytojas onkoimunologas dr. Marius Strioga jai antrino, kad teiginys apie beprasidedančią trečiąją bangą yra ankstyvas.

„Tų bangavimų yra buvę ir anksčiau. Kada antra banga prasidės – irgi buvo įvairių pasvarstymų. Ar šis augimas ir šie parametrai bus stabilūs – šiai dienai, aš manau, dar sunku pasakyti. Požymiai, taip, yra neigiami, bet kad tai būtų tikrai trečioji banga, aš manau, kad dar per anksti [kalbėti]“, – sakė dr. M. Strioga.

Anot pašnekovo, artėjančią trečią bangą rodytų sparčiai kylantis naujų atvejų skaičiaus nustatymas per dieną bei didėjantis hospitalizuojamų ligonių skaičius, kuriems reikalingas gydymas stacionare.

Šalyje plintančią pandemiją iš esmės įmanoma suvaldyti tik masiškai skiepijant visuomenę nuo COVID-19. Visgi masinės vakcinacijos planai Lietuvoje kaskart koreguojami. Pavyzdžiui, vasario pradžioje pati sveikatos apsaugos viceministrė buvo minėjusi, kad masiškai visuomenė bus skiepijama liepą, vėliau SAM informavo, kad tai vyks balandį, o praėjusią savaitę – kad gegužę.

Pirmadienį LRT laidoje „Forumas“ Ž. Simonaitytė sakė, kad galima teigti, jog masinė vakcinacija jau yra prasidėjusi, jau skiepijami vyresni šalies gyventojai, o pagal dabar gaunamus vakcinų kiekius ir preliminarius vakcinų tiekimo grafikus visų žmonių, kurie nėra įtraukti į prioritetinius sąrašus, skiepijimas prasidės gegužės pradžioje.

„Na, galbūt balandžio paskutinę savaitę“, – vylėsi Ž. Simonaitytė. Jos tikinimu, pagal šiandien matomus vakcinų tiekimo grafikus, 70 proc. visuomenės turėtų būti paskiepyta rudeniop.

Paaiškino, kodėl gautos vakcinos kaupiamos sandėlyje

Įdomu tai, kad pirmoji informacija apie Lietuvą pasieksiančius tikslius „AstraZeneca“ vakcinos kiekius dar vasarį buvo paviešinta būtent Prezidentūros, tačiau tuo metu SAM apie tai informacijos neturėjo.

Laidoje dalyvavęs vyriausiasis prezidento patarėjas Simonas Krėpšta teigė, kad Prezidentūros ir SAM turima informacija apie vakcinų kiekius nesiskiria. Jo tikinimu, skiriasi požiūris ir drąsa. Anot jo, prezidentas Gitanas Nausėda iškėlė labai ambicingą tikslą, kada turėtų būti įgyvendinta masinė šalies gyventojų vakcinacija.

„Jis iškėlė tikslą, ambicingą tikslą, sunkiai pasiekiamą tikslą, bet labai prasmingą tikslą, nes kuo mes anksčiau pasiekiame visuomenės imunitetą, tuo daugiau gyvybių išsaugome, tuo greičiau grįžtame prie socialinio gyvenimo ir tuo greičiau galima atrakinti mūsų užšaldytą ekonomiką“, – sakė S. Krėpšta.

Tačiau į viešą ginčą su SAM Prezidentūra įsivėlė, kai pažėrė kaltinimų, jog gaunamos COVID-19 vakcinos laiku nėra išskiepijamos, jos tuoj ims kauptis sandėlyje.

„Praėjusią savaitę mes gavome 70 tūkst. vakcinų. Pakankamai lengva paskaičiuoti, kad norint absorbuoti tokį kiekį vakcinų, reikia skiepyti maždaug po 10 tūkst. asmenų kiekvieną dieną, įskaitant savaitgalius. Džiugu, kad praėjusį ketvirtadienį buvo pirmoji diena, kai mes pasiekėme penkiaženklį skaičių skiepijant mūsų šalies gyventojus. Šiek tiek labiau neramino faktas, kad sekmadienį mes turėjome nulį žmonių paskiepytų. Šiandieną (pirmadienį) ryte turime 80 tūkst. dar nepanaudotų vakcinų“, – laidoje tikino S. Krėpšta.

Sveikatos apsaugos viceministrė priminė, kad vakcinos yra gautos, bet jos dar nepaskirstytos savivaldybėms. Vakcinos sandėlius pasiekia dideliais kiekiais, o jas skirstant savivaldybėms pagal jų pateiktus poreikius, kartu būtina pasirūpinti ir kitomis vakcinavimui būtinomis priemonėmis: vienkartinėmis pirštinėmis, švirkštais, pleistrais.

„Toks nusistovėjęs ritmas yra, kad vakcinos pirmadienį arba sekmadienį vėlai vakare palieka mūsų sandėlius, yra išskirstomos po savivaldybes ir intensyvus vakcinavimas prasideda nuo antradienio“, – sakė Ž. Simonaitytė.

Vakcinavimo procesui kenkia pačių gyventojų baimė

Tinklaraštininkas Ričardas Savukynas tikino, kad ministerijos ir Prezidentūros santykių aiškinimasis viešojoje erdvėje iš vienos pusės yra geras dalykas, nes visuomenė žino tiek prezidento, tiek ministerijos pozicijas.

„Iš kitos pusės, jeigu žmonės nesupranta, kad yra visgi pokalbis, diskutavimas apie tai, kaip efektyviau vakcinuoti, tai tada žmonėms gali atrodyti, jog čia vieni sako vienaip, kiti sako kitaip. <...> Tai jeigu supranti tokius dalykus, kad galima vieną dieną, matyti didelį skaičių, o kitą dieną – nulį, ir kad yra tiesiog procesas ir kad dvi organizacijos: ministerija ir Prezidentūra kalbasi, tada viskas yra gerai. Jeigu žmogus klausosi ir nesupranta šitos informacijos, gal jam reikėtų paprasčiau paaiškinti“, – tikino R. Savukynas.

Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys sakė, kad gyventojams trūksta ne tik aiškumo dėl vakcinų tiekimo ir paskirstymo šalies viduje. Kita didelė problema – pačių gyventojų baimė skiepytis nuo COVID-19. Mat šiandien, kai yra skiepijami 80 metų ir vyresni asmenys, juos artimieji kone turi įtikinėti eiti skiepytis, tačiau šių dalis neina, nes bijo. K. Kupšio nuomone, baimė tvyro dėl to, kad viešojoje erdvėje žinias apie vakcinos naudą užgožia informacija apie vakcinos grėsmę.

„Visuomenė įveliama į tokią situaciją, kad ta visuomenės grupė, kuri turėtų dabar eiti ir skiepytis, ji nenori labiausiai. Tie, kuriems vakcinų reikia labiausiai, jie sėdi namie ir yra iš esmės atkirsti nuo savo pareigų, nuo savo darbo. Tai kelia klausimą, ar mūsų pasirinkta vakcinų strategija yra teisinga“, – sakė Vartotojų aljanso viceprezidentas.

Jis priminė pasaulyje tvyrančias dvejones, kad vakcinavimą reikėjo pradėti ne nuo vyresnio amžiaus žmonių, o nuo moksleivių ir jaunimo. Tada vėl būtų galima atverti mokyklas, atgaivinti ir pačią ekonomiką. Be to, esą jeigu šiandien skiepijama per dieną po 1 tūkst. asmenų, tai masinei vakcinacijai reikės ne 7 mėnesių, o bent poros metų.

„Mes dabar vakcinuojame tuos, kurie greičiausiai gyvena po vieną, iki kurių net nenueisi, kurie greičiausiai yra nusprendę net nesivakcinuoti. Jie galvoja, kaip jie pergyvens šitą pavasarį ir šitą vasarą, galbūt sulauks kito rudens. Galbūt kiti nesivakcinuos, nes sako, kad vakcina vis tiek neveiksminga, o senukams apskritai sukelia gausybę visokių nežinomų ten efektų“, – nuomone dalijosi K. Kupšys.

Su šia nuomone nesutinka dr. M. Strioga. Jis priminė, kad vyresniems asmenims, užsikrėtusiems koronavirusu, COVID-19 liga gali būti ypač sunki ir net mirtina. Jeigu vakcinacija būtų pradėta nuo jaunimo – rizikos tai nesumažintų, nes šiandien vis dar nėra paneigta informacija, kad nuo COVID-19 paskiepytas žmogus pats galbūt koronavirusu neužsikrės, tačiau ligą pernešti kitam gali. Tad rizikos grupėje esančius asmenis: vyresnius, sergančius onkologinėmis ligomis, skiepyti reikia pirmiausia, nes jų užsikrėtimas gali atnešti didžiausią žalą ir didžiausias su gydymu susijusias išlaidas.

S. Krėpšta pirminė, kad tokios strategijos, kai pirmiausia vakcinuojamos pažeidžiamiausios grupės, laikomasi visoje Europos Sąjungoje.

Neišnaudojamas šeimos gydytojų potencialas

Šeimos gydytojų kolegijos prezidentas prof. Leonas Valius LRT laidoje „Forumas“ sakė, kad komunikacija dėl vakcinavimo strigo nuo pat kampanijos pradžios: ne tik visuomenė, bet ir medikų bendruomenė vakcinacijos pradžioje nesuprato nei kur, nei kaip bus skiepijama.

„Visi yra įpratę, kad skiepai atliekami šeimos gydytojo klinikoje: nuo gripo, nuo hepatito, nuo erkinio encefalito ir panašiai. Dabar ta nežinia ir tokia sumaištis buvo daugiau nei mėnesį deklaruojant, kad jau pradėti skiepyti medikai, ir mes tikrai neturėjome ką atsakyti“, – sakė prof. L. Valius.

Jo nuomone, vakcinavimo proceso perdavimas savivaldybėms yra klaida. Esą užuot kūrus naujus centrus ir struktūras, buvo galima skiepijimui panaudoti šeimos medicinos klinikas.

„Sukurtos tokios struktūros, pavyzdžiui, Kaune – Kauno paštas. Čia jau skamba ironiškai tarp medikų ir tarp pacientų, kad mus skiepys paštininkai. Senjorų dezorientacija įsivelia į skiepijimo procesą. Aišku, smulkiosios savivaldybės turi po vieną pirminės sveikatos priežiūros centrą ir kelias privačias klinikėles, aišku, (skiepijimą) vykdo centre ir ten yra aiškiau“, – tikino Šeimos gydytojų kolegijos prezidentas.

Tiesa, pacientus apie skiepijimą informuoja jų šeimos gydytojai. Pastarieji, pagal e.sveikatoje esančius duomenis atrenka, kurie jų pacientai šiandien patenka į vakcinuojamų asmenų prioritetines grupes ir šiuos pacientus informuoja telefonu. Jeigu asmens rasti nepavyksta, ieškoma šio gyventojo artimųjų, per kuriuos būtų galima pranešti, kur ir kada reikėtų atvykti skiepytis. Jeigu asmuo nėra prisirašęs nė vienoje sveikatos priežiūros įstaigoje – COVID-19 skiepu turi rūpintis pats gyventojas arba ieškoti, kurioje sveikatos įstaigoje jis galėtų prisiregistruoti ir tos įstaigos paslaugomis naudotis.

Prof. L. Valius patikino, kad dažniausiai šeimos gydytojai pacientus, kurie šiandien gali skiepytis COVID-19 vakcina, randa lengvai. Jei pacientas negali pats atvykti į gydymo įstaigą, gydytojai patys vyksta pas tokį pacientą.

Planuoja vykdyti informacinę kampaniją trimis kryptimis

Sveikatos apsaugos viceministrė patikino, kad visų su vakcinavimo procesu susijusių problemų išvengti neįmanoma, nes tai yra su žmonėmis susijęs darbas, o kiekvieno žmogaus situacija yra skirtinga. Tačiau, jos nuomone, jei pavienių asmenų nepavyksta surasti, tai neturės didelės įtakos įgyvendinant pagrindinį tikslą – paskiepyti 70 proc. visuomenės.

„Mes turime orientuotis visų pirma į kuo greitesnį vakcinavimo tempą tų žmonių, kuriuos galime pasiekti. O kalbant apie prioritetus, tai vienareikšmiškai čia norėtųsi patvirtinti, kad mums nuo pat pradžių prioritetas buvo išvengti mirčių“, – sakė Ž. Simonaitytė.

Ji kartu patikino, kad visuomenės informavimo kampanija apie vakcinavimo nuo COVID-19 naudą vyksta. Pavyzdžiui, pirmadienį vyko pokalbis su šiuo metu bebaigiama skiepyti pedagogų bendruomene. Visuomenei yra atverti ir lengvai prieinami visi su COVID-19 susiję duomenys, be to, ministerija nuolat viešina informaciją per žiniasklaidos priemones visuomenei apie vakcinas, jų poveikį.

„Iš tikrųjų iš kitos pusės noriu pasakyti, kad mes savo ruožtu planuojame gerokai didinti informacinį srautą, teikti žymiai daugiau tos informacijos, kurios iš esmės trūksta. Tai yra tie trys pagrindiniai elementai. Vienas ir pagrindinis, kad žmogus tiesiog žino, kada jisai sulauks informacijos, kur jam kreiptis ir ką jam daryti.

Kitas elementas – mokslinis, aiškinantis apie tai, kas yra vakcina, kas yra šalutinis poveikis, kodėl tai yra normalu. Trečiasis elementas yra emocinis, kuris mums visiems padėtų suprasti, kad imunitetas ir vakcinavimas – tai mūsų visų galimybė grįžti į keliones, grįžti į susitikimus su artimaisiais, grįžti į įprastą gyvenimą“, – informavimo kampanijos gaires brėžė sveikatos apsaugos viceministrė.

SAM užsakymu atlikta apklausa rodo, kad daugiausiai, 26 proc., apklaustųjų bijo būti bandomuoju triušiu, 18 proc. nepasitiki vakcina ir 16 proc. nerimauja dėl to šalutinio poveikio, kuris gali pasireikšti po vakcinos.

Visgi pašnekovai priminė, kad visos vakcinos, kuriomis šiandien skiepijami Europos Sąjungos gyventojai, yra patvirtintos Europos vaistų agentūroje, jos yra saugios, naujų pastebėjimų, naujų netikėtų šalutinių poveikių per skiepijimo procesą nebuvo stebėta ir jų ateityje nenusimato.

Visiškai atsisakyti skiepytis yra savanaudiška

Prof. L. Valius pabrėžė, kad tarp pacientų baimių tapti bandomaisiais vakcinos triušiais pasitaiko labai retai. Be to, po skiepo namo išleidžiant pacientą šeimos gydytojas jam suteikia informaciją apie galimą vakcinos šalutinį poveikį ir pataria, kokiais vaistais reikėtų iš anksto pasirūpinti, o pablogėjus būklei ragina nedelsti ir kreiptis į medikus.

„Galbūt didžiosiose poliklinikose, kaip aš vadinu – fabrikuose, konvejeriuose, kur ateina gydytojas dirbti nuo 8 val. iki 17 val. ir uždaro duris, ten galbūt yra kitaip, bet daugiausia Lietuvoje yra mažos šeimos klinikos, privačios ar valdiškos, ir mes pacientą branginame ir gerbiame“, – sakė prof. L. Valius.

Dr. M. Strioga antrino, kad šalutinių poveikių bijoti nereikia. Jeigu jie pasireiškė po vakcinavimo, tai reiškia, kad vystosi imuninis atsakas.

„Su imunine sistema taip yra, kad kai ją aktyvini, kuo blogiau jautiesi, tuo geriau yra. Taip dirba mūsų imuninė sistema. Jeigu mes esame pavalgę ir kartais gurguliuoja žarnynas – taip dirba virškinimo traktas. Imuninės sistemos darbo poveikis yra toks“, – sakė dr. M. Strioga.

Visgi jai asmuo atsisako skieptis vieno konkretaus gamintojo vakcina, kuri yra tą dieną, asmuo jos gali atsisakyti, ją perleisti kitam eilėje laukiančiam asmeniui ir laukti savo eilės, kada galės pasiskiepyti kito gamintojo vakcina.

Asmuo gali rinktis ir nesiskiepyti, o tiesiog persirgti COVID-19, tačiau dr. M. Strioga tokį pasirinkimą sulygino su rusiška rulete ir pavadino savanaudišku. Mat pirmą – neaišku, kokia COVID-19 forma sirgs pacientas, antra, jeigu jis susirgtų besimptome forma, jis virusą paskleistų kitiems visuomenės nariams.