Sveikata

2021.02.19 18:06

Virusologė ramina besibaiminančius tapti COVID-19 vakcinos bandomaisiais triušiais: jais jau buvo savanoriai

Aistė Valiauskaitė, Vesta Tizenhauzienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.02.19 18:06

Skiepytis nuo COVID-19 sutiktų beveik du trečdaliai šalies gyventojų. Kompanijos „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad tikrai nenori skiepytis tik dešimtadalis lietuvių. Likusi dalis greičiau nenori arba yra neapsisprendusi. Tarp didžiausių žmonių baimių – šalutiniai poveikiai, baimės, ar vakcina išbandyta. Ekspertai aiškina, kad tokie nuogąstavimai nepagrįsti.

Tarp pirmųjų nuo COVID-19 paskiepytų senjorų Santaros šeimos medicinos centre –ir buvę šalies vadovai Vytautas Landsbergis bei Valdas Adamkus su žmona Alma. V. Adamkus sako, kad po skiepo jaučiasi puikiai.

„Puikiausiai, jokio abejojimo nėra, kad tai būtinybė. Džiaugiuosi, kad turime galimybę skiepais Lietuvą aprūpinti kuo greičiau, tuo geriau“, – sako kadenciją baigęs prezidentas.

Dėl skiepų mažai abejonių turi dauguma gyventojų, pagal „Spinter“ tyrimą du trečdaliai šalies gyventojų sutinka skiepytis.

Žinios. Princas Harry ir Meghan Markle apsisprendė: į karališkąją šeimą kaip aktyvūs jos nariai nebegrįš

Vakcinai tvirtą taip sako 40 procentų apklaustųjų, dar 20 greičiausiai skiepysis. Neapsisprendusiųjų – 16 procentų. Mažuma – dešimtadalis – greičiau nesiskiepys, tiek pat sako, kad tikrai atsisakys skiepų.

„Reikia džiaugtis, kad mūsų visuomenė tokia išsilavinusi, pasitikinti mokslu, suprantanti naudą“, – tikina sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.

Pagrindinės ketinančių skiepytis priežastys – nenoras užsikrėsti, tikėjimas, kad vakcina veiksminga. Žmonės sako girdėję įvairių teorijų, bet apsisprendę, kad pasiskiepijus jausis saugiau.

„Apsisprendusiųjų pagrindinis dalykas yra tai, kad tai būdas grįžti į normalų gyvenimą (...), bet apsisprendusieji nuogąstauja dėl to, kad vakcina sukurta per trumpą laiką, bet tai nekeičia apsisprendimo skiepytis“, – pasakoja „Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas.

Iš neketinančių skiepytis dauguma nenori būti bandomaisiais triušiais, nepasitiki vakcina, bijo šalutinio poveikio. Neapsisprendusiųjų argumentai labai panašūs, tačiau jie taip pat sako norintys sulaukti daugiau atsiliepimų apie vakciną, abejoja skiepų efektyvumu.

Trečdalis gyventojų pasitiki savo žiniomis apie vakcinas, tie, kurie mažiau linkę skiepytis, labiau tiki informacija socialiniuose tinkluose. Visgi dauguma – du trečdaliai – pasitiki ekspertais. O šie sako, kad bandomaisiais triušiais jau buvo savanoriai.

„Jei kažkas bijo, sako ir sako, „o iš manęs bus bandomasis triušis“, tai ne. Bandomuoju triušiu buvo daug žmonių, kurie savanoriškai išbandė skiepą ir pamatė, kad tas skiepas puikiai veikia“, – LRT TELEVIZIJAI aiškina virusologė Ingrida Olendraitė.

Vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, apie šalutinį poveikį pranešė 800 paskiepytų asmenų – mažiau nei procentas iš 170 tūkst. viena arba abiem dozėmis paskiepytų.

„Yra imuninė reakcija, ko mes ir tikimės, nes skiepijamės, tikimės, kad susidarys atsakas imuninis. Normalu, kad reakcija gali pasireikšti po vakcinos įskiepijimo“, – tikina Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė Ligita Jančorienė.

Atsižvelgdama į šio tyrimo rezultatus, Sveikatos apsaugos ministerija planuoja skiepytis raginančią kampaniją.

„Mano supratimu, informacinė kampanija turėjo būti pradėta anksčiau – aiškinant žmonėms rūpimus klausimus, tuomet rezultatų tikrai turėtume geresnių“, – tikina Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Usonis.

Pagal dabartinį vakcinacijos planą, plačiąją visuomenę ketinama pradėti skiepyti nuo balandžio vidurio.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt