Sveikata

2021.02.20 18:11

Po antros skiepo dozės galima pasijusti blogiau. Kodėl?

Gazeta Wyborcza2021.02.20 18:11

Daugelis gydytojų, priklausančių mano draugų ratui, jau gavo antrą skiepo nuo SARS-CoV-2 dozę. Dalis jų pripažino, kad po pirmos skiepo dozės jautėsi kur kas geriau nei po antros, kai nepageidaujami simptomai buvo stipresni: pradėjo skaudėti galvą, atsirado drebulys, prakaitavimas, sumažėjo jėgų. Kodėl taip vyksta ir ar tai normalu?

Mokslininkų šis reiškinys nebestebina. Savo pranešimuose, siųstuose JAV maisto ir vaistų administracijai, kompanijos „Moderna“ ir „Pfizer“ teigia, kad vakcinų bandymų metu buvo pastebėti skirtumai tarp atsakų į dozes.

Originalią publikaciją rasite čia

„III laipsnio vietinės nepageidaujamos reakcijos buvo pastebėtos dažniau, suleidus antrą, o ne pirmą vakcinos dozę“, – rašoma „Moderna“ pranešime.

Prie III laipsnio šalutinio poveikio priskiriamas patinimas, skausmas dūrio vietoje, kūno skausmai, galvos skausmas ir karščiavimas.

Taip vyksta todėl, kad suleidžiant pirmąją vakcinos dozę mūsų organizmas pirmą kartą mato naują priešą. Žinoma, į jį reikia įsižiūrėti ir imtis tam tikrų saugumo veiksmų, nes susiduriama su naujove. Neaišku, ko galima iš jos tikėtis.

Būtent todėl reakcija į pirmą vakcinos dozę yra santūri ir rami. Tačiau viskas pasikeičia, kai po tam tikro laiko į kūną suleidžiame antrą dozę. Šįkart mūsų imuninė sistema yra labiau pasirengusi atpažinti priešą ir reaguoti į jo buvimą.

Skiepai – tai tarsi paieškos skelbimas, pagal kurį imuninė sistema, kitą kartą susidūrusi su tokiu „veikėju“, išmoksta būti budri. Tokiu būdu veikiančios vakcinos vadinamos pagrindinio stiprinimo vakcinomis – jų veikimas tampa efektyvesnis, kai suleidžiamos dvi ar daugiau vakcinos dozių.

Gavus pirmąją dozę imuninis atsakas į bacilą pradeda formuotis nuo nulio. Kūnas pradeda gaminti antikūnus ir kartu generuoti imunines ląsteles, vadinamas B limfocitais, sugebančias gaminti labai tikslius antikūnus. Tačiau šis procesas užima laiko. Kai asmeniui suleidžiama antra vakcinos dozė, B ląstelės jau yra pasiruošusios nedelsiant pradėti antikūnų gamybą, kas, savo ruožtu, sukelia stiprų imuninį atsaką.

Tačiau ten, kur vyksta kova, visada būna aukų, kurios pas mus pasireiškia gripą primenančiais simptomais.

Jie nėra sukelti paties viruso, tiesiog taip mūsų organizmas reaguoja į vykstančią kovą.

Uždegimas sukelia karščiavimą ir raumenų skausmus. Visa tai, savo ruožtu, informuoja mus, kad cheminių medžiagų, vadinamų citokinais, pagalba imuninės T ląstelės perspėja apie pavojų ir skatina organizmą kovoti su virusu.

Dūrio vietoje atsiranda patinimas, kūną pradeda krėsti šaltis, atsiranda skausmai, taip pat žmonės gali jausti diskomfortą ar nuovargį.

„Šie simptomai byloja apie imuninės sistemos darbą ir vakcinos veikimą“, – ramina JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro direktorė dr. Rochelle Walensky.
Jos teigimu, šie simptomai neturėtų mūsų gąsdinti, nebent jie iš tikrųjų yra intensyvūs – tokiu atveju gali prireikti medicininės pagalbos.

Visais kitais atvejais reikia kelioms dienoms šiek tiek sulėtinti savo gyvenimo tempą ir suteikti kūnui laiko išvalyti netvarką po mūšio įniršio.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt