Sveikata

2021.02.18 19:38

Ekspertai apie nematomą COVID-19 ranką mirčių statistikoje: koronavirusas pažeidžia kraujagysles, skatina trombozę

Aistė Valiauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.02.18 19:38

Naujausia mirčių statistika rodo koronaviruso poveikį. COVID-19, tikėtina, turėjo įtakos ir mirtims nuo kraujotakos ligų. Nors jų kurį laiką mažėjo, pernai išaugo pora tūkstančių. Neurologai sako, kad virusas pažeidžia kraujagysles, be to, karantino pradžioje pacientų sumažėjo trečdaliu – žmonės nesikreipė į gydymo įstaigas.

Koronaviruso statistika gerėja – Lietuva pagal sergamumą 13, pagal mirtis – 11 Europoje. Tačiau skaudžiausi pandemijos padariniai dar ryškėja.

Higienos institutas skelbia preliminarius praėjusių metų mirčių duomenis. Pernai mirė daugiau nei 43 tūkst. žmonių, tai – penkiais tūkstančiais daugiau nei užpernai.

Žinios. Naujausia mirčių statistika: tikėtina, kad COVID-19 turėjo įtakos mirtims nuo kraujotakos ligų

„Kaip ir anksčiau buvo, pirmoje vietoje liko kraujotakos sistemos ligos, antroje vietoje – piktybiniai navikai, trečioje – išorinės priežastys. Anksčiau ketvirtoje vietoje buvo virškinimo sistemos ligos, o dabar – COVID-19 liga“, – pasakoja Higienos instituto atstovė Rūta Ustinavičienė.

Pernai nuo COVID-19 mirė 2220 žmonių. Tik prasidėjus pandemijai per mėnesį mirė keli ar keliasdešimt žmonių, mirčių pikas – lapkritį ir gruodį. Gruodis – mirtingiausias apskritai per porą dešimtmečių. Duomenų mokslininkas sako, kad tokie skaičiai parodo tikrąją koronaviruso grėsmę.

„Šitie duomenys labai aiškiai rodo, kad COVID-19 nėra įprasta liga, nes vien nuo jo mirčių... tai antra priežastis. Jei nebūtų COVID-19, žmonės būtų išgyvenę, mirę vėliau“, – aiškina duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius.

Praėjusių metų statistiką blogino ir mirtys nuo kraujotakos ligų. Lapkritį ir gruodį nuo širdies ligų, infarkto, insulto mirė po daugiau nei 2000 žmonių – trečdaliu daugiau nei užpernai, nors Higienos institutas skaičiavo, kad iki šiol mirčių nuo šių ligų nuosekliai mažėjo. Pasak mokslininko, kadangi mirusiųjų skaičius, kaip ir nuo COVID-19, šoktelėjo metų gale, reikėtų išaiškinti, kiek iš šių žmonių taip pat buvo užsikrėtę koronavirusu.

„Jei matai didelius skirtumus ir sakai, kad žmonės, kurie sirgo COVID-19 ir pas juos padidėjęs mirtingumas tam tikrose kategorijose, pavyzdžiui, nuo kraujotakos ligų, nei bendros populiacijos, tai reiškia, kad COVID yra katalizatorius“, – tikina duomenų analitikas.

Neurologai sako, kad duomenų analitiko spėjimas gali būti teisingas – mirtys nuo kraujotakos ligų gali būti susijusios su COVID-19, nes virusas gali pažeisti kraujagysles.

„COVID-19 liga skatina kraujo krešėjimo sistemą, skatina trombozę, skatina krešulių susidarymą – tai žinomas, labai grėsmingas šios ligos mechanizmas, todėl nekeista, kad tai gali komplikuotis kraujagyslių sistemos padariniais, kurios didina mirties riziką“, – aiškina VU Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos vedėjas Dalius Jatužis.

Pasak mediko, koronavirusas padarė ir netiesioginę įtaką – kone visi resursai buvo nukreipti į kovą su pandemija. Paskelbus karantiną patys žmonės mažiau kreipėsi į medikus.

„Netikėtai maždaug 30 procentų sumažėjo žmonių, kurie atvyksta į Santaros klinikų priėmimo skyrių dėl infarkto, insulto, gyvybei grėsmingų susirgimų. Kodėl – klausimas galutinai neatsakytas“, – tikina medikas.

Neurologas perspėja – tokių ligų kaip infarktas ar insultas namie išsigydyti nepavyks, todėl pajutus simptomus reikia nedelsiant kreiptis į medikus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt