Sveikata

2021.02.18 14:22

Nerimą kelia kritę prevenciniai tyrimai dėl vėžio – pernai neatvyko nė pusė turinčiųjų tirtis

LRT.lt2021.02.18 14:22

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) kviečia nepamiršti rūpintis savo sveikata per karantiną ir ragina aktyviau prevenciškai tirtis dėl klastingų onkologinių susirgimų, kurie nesirenka nei laiko, nei amžiaus, nei lyties. Didžiausią nerimą specialistams kelia tai, kad per praėjusius metus pastebimai sumažėjo dalyvaujančiųjų prevencinėse programose asmenų skaičius.

Galimybės tirtis prevenciškai nėra visiškai išnaudojamos, nors jų – labai daug, sako specialistai ir ragina suskubti pacientus tai padaryti, nes onkologines ligas galima įveikti, kai jos diagnozuojamos anksti ir laiku pradedamas reikimas gydymas.

NVSPL direktorius Danas Bakša primenė, kad prevenciniai vėžio žymenų tyrimai yra nesudėtingi ir greitai atliekami.

„Pavyzdžiui, kiaušidžių ir krūties vėžio žymenų tyrimams reikia duoti kraujo iš venos. Tai užtrunka keliolika minučių, o atsakymas paaiškėja paprastai per 2–3 dienas. Per karantiną mūsų laboratorijoje šie tyrimai atliekami lygiai taip, kaip ir iki jo“, – sakė NVSPL vadovas.

Anot specialistų, vėžio žymenų tyrimai informatyviausi, kai jie yra atliekami reguliariai ir kai galima palyginti, kaip kinta rezultatai.

Yra atliekami kiaušidžių, krūties, kasos, prostatos vėžio žymenų prevenciniai tyrimai, taip pat glikoproteino tyrimas, kuris svarbus nustatant įvairius piktybinius susirgimus ir alfa fetoproteino tyrimas, kuris gali parodyti susirgimą pirminiu kepenų vėžiu.

POLA direktorės Neringos Čiakienės teigimu, onkologiniai susirgimai jau yra sėkmingai išgydomi, nes medicina tobulėja, atrandama vis pažangesnių gydymo būdų.

„Vėžys yra labai klastinga liga, bet kuo anksčiau jis nustatomas ir pradedamas gydyti taikant pažangius metodus, tuo daugiau galimybių pasveikti. Mūsų asociacijoje yra nemažai sėkmės istorijų, kai žmonės įveikė šią klastingą ligą, kai tinkamas gydymas buvo pradėtas taikyti kuo ankstyvesnėje stadijoje. Svarbu nelikti abejingiems ir reguliariai prevenciškai tirtis, stebėti savo sveikatą, išnaudoti visas galimybes. Jos pastaraisiais metais nėra išnaudojamos“, – sako N. Čiakienė.

Pasak POLA direktorės, jei onkologinės ligos nustatomos vėlai, mažėja galimybės jas įveikti, bet net ir tokiais atvejais pradėjus gydymą galima pailginti gyvenimo trukmę – sulėtinti vėžio plitimą.

N. Čiakienės teigimu, nerimą kelia tai, kad praėjusiais metais gydymo įstaigose kur kas mažiau gyventojų išsityrė pagal prevencines krūties, gimdos kaklelio, storosios žarnos, prostatos ir storosios žarnos vėžio programas.

„Tikėtina, kad taip nutiko dėl pandemijos, kuri pernai pasiekė Lietuvą. Onkologiniams pacientams paslaugos buvo mažiau prieinamos, sunkiau galėjo patekti pas gydytojus. Be to, žmonės, bijodami užsikrėsti, vis atidėdavo tyrimus. Jei iki pandemijos kasmet prevencinėse programose dalyvaudavo apie 60 proc. asmenų, tai 2020 metais išsityrė tik 30–40 proc. žmonių, galinčių tai padaryti. Tad labai svarbu tai ištaisyti – aktyviau tirtis, ypač tiems, kurie pernai praleido terminus ir kurie šiemet turi tirtis“, – ragino N. Čiakienė.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, pandemija gerokai sumažino pernykščių profilaktinių patikrinimų apimtis. 2020 m. gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje dalyvavo šiek tiek daugiau nei 88 tūkst. moterų arba apie 29 proc. arba 123 tūkst. moterų mažiau nei 2019 m.

Prevenciškai dėl krūties vėžio tyrėsi 86 tūkst. moterų arba 28 proc. moterų mažiau nei ankstesniais metais. Dėl prostatos vėžio prevenciškai išsityrė 51 tūkst. vyrų arba 43 proc. mažiau nei užpernai, o dėl storosios žarnos tikrinosi 175 tūkst. arba 33 proc. mažiau nei prieš tai.

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) duomenimis, onkologinėmis ligomis serga vis daugiau žmonių, bet ilgėja jų išgyvenamumas, mažėja mirštamumas. Šiuo metu Lietuvoje vėžiu serga apie 110 tūkst. žmonių. Trečdalis jų gyvena dešimt ir daugiau metų, kai prieš dešimtmetį išgyvendavo tik penktadalis. Tuo tarpu Europoje dešimt ir daugiau metų išgyvena pusė visų gyventojų, kuriems diagnozuotas vėžys.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.