Sveikata

2021.02.11 14:06

Matulas apie galimybę atleisti medikus nuo baudžiamojo persekiojimo: gal tada atleiskime ir taksistus?

Laura Adomavičienė, LRT.lt2021.02.11 14:06

Antradienį Seime įregistruotas laikinojo įstatymo projektas, kuriuo per pandemiją siekiama atleisti medikus nuo baudžiamojo persekiojimo, skelia visuomenę į dvi dalis. Vieni tikina, kad šiandien užtenka galiojančio žalos be kaltės modelio, kiti būgštauja, kad per pandemiją neužtikrindami tinkamos apsaugos medikams pjauname šaką ant kurios sėdime.

Laikinojo įstatymo projektą antradienį įregistravo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos frakcijos bei Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė. Nors paprastai kolegų iš tos pačios frakcijos iniciatyvos sutinkamos palankiai, šiuo atveju projektą atsargiai vertina J. Sejonienės bendrapartietis ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas. Jo nuomone, metus veikia žalos be kaltės atlyginimo modelis, tad laikinasis įstatymas yra perteklinė priemonė, kelianti labai daug abejonių.

„Kaip teigia kai kurių įstaigų vadovai, šis žalos be kaltės atlyginimo modelis jau leido kai kuriems medikams šiek tiek atsipalaiduoti ir tas paslaugas teikiant iki galo neatlikti savo funkcijų. Jeigu būtų įgyvendintas ir šis projektas – nežinau, kaip bus galima paaiškinti žmonėms, jeigu įvyks kažkokių klaidų dėl aplaidumo arba dėl nepakankamo dėmesio. Aš manau, kad jeigu tokį principą taikome medikams, tada gal pritaikykime jį ir taksistams, mokytojams ir kitų specialybių medikams, kad dėl pandemijos leidžiame kažką truputį kitaip daryti, numatome mažesnę atsakomybę“, – komentavo A. Matulas.

Jo nuomone, Lietuvoje veikiantis žalos be kaltės modelis tam tikra prasme jau apsaugo medikus nuo persekiojimo už klaidas. Mat jeigu klaida padaryta netyčia, jeigu tai nėra mediko abejingumo arba darbo apsvaigus pasekmė, padaryta žala pacientui yra atlyginama.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko nuomone, šiandien reikėtų ne ieškoti būdų, kaip atleisti medikus nuo baudžiamojo persekiojimo, o kaip patobulinti pacientams galiojantį žalos be kaltės atlyginimo modelį. Pastarasis, nors veikia vienerius metus, turi didelių trūkumų.

„Pirmiausia išmokos (už patirtą žalą – LRT.lt) yra labai mažos. Į fondą buvo surinkta virš 1 mln. eurų, o išmokėta labai mažai. Reiškia, reikalavimai yra per griežti ir išmokos yra mažos. Visose šalyse pastebimai išaugo išmokų dydis, o pas mus to neįvyko, dėl to reikia peržiūrėti, tobulinti teisės aktus, kad būtų leidžiama realiau, efektyviau ir dosniau atsilyginti už netyčia padarytas klaidas.

Taip pat reikia peržiūrėti medikų garantijas, kad nebūtų medikai persekiojami, jeigu jie padarytų kažkokių klaidų. Mes matome atvejų, kai slaugytoja suleido per didelę vakcinos dozę ir panašių, ir vis tiek yra už tai baudžiama, rašomi įsakymai. Tai, be abejo, neskatina medikų registruoti įvairių klaidų, komplikacijų ir jų analizuoti. Tai irgi reikia tobulinti“, – tikino A. Matulas.

Projektas pažeistų konstitucinę teisę

Panašios nuomonės laikinojo įstatymo projekto atžvilgiu laikosi ir opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Pastarasis pabrėžė, kad į šį teisės akto projektą nėra teisiškai labai įsigilinęs, tačiau pati idėja jam kelia rimtų abejonių.

„Aš ne labai suprantu, kam jis iš tiesų yra reikalingas ir ką norima pasiekti tuo projektu. Aš tik priminsiu, kad praėjusioje kadencijoje buvo labai daug diskusijų ir buvo priimtas žalos be kaltės modelis, kuris lyg ir turėtų apsaugoti medikus nuo kažkokių problemų, nesvarbu, ar jos kyla COVID metu, ar ne.

Turbūt pasaulis sulig COVID nenustos egzistavęs ir atsiras paskui kažkokių naujų epidemijų ar pandemijų. Gali iškilti naujų sunkumų sveikatos sistemoje, kurių šiandien negalime numatyti. Ar tai reiškia, kad kiekvienai situacijai iškilus Seime bus registruojama po įstatymą, kaip pašalinti kažkokią atsakomybę?“, – stebėjosi A. Veryga.

Pašnekovui – ne naujiena, kad panašus modelis, per pandemiją atleidžiantis medikus nuo teisinio persekiojimo, yra įdiegtas Lenkijoje, tačiau A. Verygos nuomone, nereikėtų aklai lyginti skirtingų valstybių. Dar daugiau, jam abejonių kyla ne tik dėl paties projekto, bet ir dėl žmogaus konstitucinių teisių užtikrinimo. Pastarąsias, A. Verygos nuomone, laikinojo įstatymo projektas pamintų.

„Aš labai gerai atsimenu, kai buvo svarstomas tas pats žalos be kaltės įstatymas. Teisininkai tada labai aiškiai pasisakė, kad nepriklausomai nuo to, koks geras tas modelis bus ar nebus, konstituciškai negalima atimti iš žmogaus teisės kreiptis į teismą. Žalos be kaltės modeliu ši teisė nėra atimta. Tiesiog yra sukurtas mechanizmas, kad nekiltų tokių norų, nes norint gauti kažkokį žalos atlyginimą nereikia mediko kaltės įrodyti“ – tikino A. Veryga.

Buvusi Konstitucinio Teismo (KT) teisėja Toma Birmontienė A. Verygos išsakytam argumentui pritaria. Ji taip pat pabrėžė, kad teisė žmogui kreiptis į teismą yra numatyta Lietuvos Konstitucijoje ir jos joks kitas teisės aktas ir jokia ekstremalioji padėtis negali panaikinti.

„Tokių dalykų būti negali, vienareikšmiai. Aš matau šią situaciją ir šitą iniciatyvą kaip tam tikrą nesusipratimą, visų pirma teisinį. Turbūt medikai išgyvena ir mes, visuomenė, turime suprasti jų išgyvenimus, taip pat padėti jiems, nes iš tikrųjų jie gelbėja mūsų gyvybes, tačiau teisinės tvarkos keisti nereikia“, – komentavo T. Birmontienė.

Jei neapsaugosime medikų – kas mus gydys?

J. Sejonienės iniciatyvą palaiko šalies gydytojus ir slaugytojus vienijantis Lietuvos medikų sąjūdis. Tiesa, pati J. Sejonienė šioje organizacijoje ne vienerius metus eina pirmininkės pavaduotojos pareigas. Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė Auristida Gerliakienė naujienų portalui LRT.lt sakė, kad jos vadovaujama organizacija dar praėjusių metų gruodžio 18 dieną teikė pasiūlymą šio laikinojo įstatymo projekto rengimui. Pats projektas per pandemiją, A. Gerliakienės nuomone, visiems šalies medikams yra ypač aktualus.

„Mes esame už šį projektą, todėl, kad susidariusi dabartinė situacija, kuri tęsiasi beveik metus, ji sukuria labai daug precedentų apkaltinti mediką dėl gydant įvykusių komplikacijų. Ne visi medikai, kurie dabar teikia pagalbą, yra specialistai. Jie dirba ne savo darbą, nors dirba iš visų jėgų, kaip ir savanoriai. Nežiūrint to, kad jie daro viską, kas įmanoma, kad žmonės, sergantys COVID-19, pasveiktų, vis tiek išlieka didelis mirčių ir komplikacijų skaičius. Reikia šiuo klausimu laikinos apsaugos“, – sakė Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė.

A. Gerliakienė atkreipė dėmesį, kad per pandemiją šalies gydytojai ir slaugytojai atsidūrė ypač sunkioje situacijoje. Atlikti tyrimai per pandemiją rodo, kad medikų pasitenkinimo darbu rodikliai yra smarkiai kritę. Pusė jų apskritai nebenori dirbti tokio darbo ir pageidautų keisti profesiją.

„Aš skaičiau Teisingumo ministerijos atsakymą, kad toks įstatymas atvertų duris piktnaudžiavimui, tačiau aš galvoju, kad gal jau laikas pasitikėti medikais, nelaikyti jų piktybiškais, norinčiais pakenkti, neatsakingais žmonėmis. Ta apsauga yra reikalinga vien tik iš solidarumo ir iš dėkingumo. Mediką reikia apsaugoti šiandien, čia ir dabar. Jie yra pervargę, perdegę, depresuoti. Jeigu mes ir toliau žiūrėsime į medikus taip, kas mus gydys po 5 metų? Aš manau, kad niekas“, – tikino A. Gerliakienė.

Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkės žiniomis, jau šiandien Lietuvoje trūksta apie 7 tūkst. slaugytojų, daug jų šiuo metu dirbančių yra arti pensinio amžiaus.

Pacientų įstatymo projektas negąsdina

Įdomu tai, kad laikinojo įstatymo projekto nesibaimina pacientų organizacijos. Onkologinėmis ligomis sergančius pacientus vienijančios POLA asociacijos prezidentė Neringa Čiakienė sakė, kad jų organizacija labai palaikė žalos atlyginimo be kaltės modelį, tad jei šis projektas rengiamas remiantis tais pačiais principais ir nėra perteklinis – jį organizacija vertintų palankiai.

N. Čiakienė taip pat pabrėžė, kad metus veikiantis pacientų žalos be kaltės atlyginimo modelis jau keičia praktiką į gerąją pusę: kai pacientui nebereikia įrodinėti gydytojo kaltės, medikų už padarytas klaidas tarsi nebėra prasmės persekioti.

„Mes kaip pacientų organizacija, palaikėme tą supratimą, kad kas nedirba – tas neklysta. Klaidos visur egzistuoja, dėl to neturėtų žmonės būti persekiojami, ypač kai tos klaidos atsiranda netyčia. Aišku, pacientai skirtingai į tai reaguoja.

Yra pacientų, kurie yra nukentėję nuo sveikatos sistemos. Tie, kurie asmeniškai yra susidūrę su tikrai dideliais praradimais, kai artimasis miršta ar yra suluošinamas per operaciją ar gimdymą, jie vienareikšmiškai nori tam tikro proceso, išsiaiškinti kaltus, sulaukti už tai atlyginimo, Mes, kaip organizacija, pasisakėme, kad pacientui ir jo artimiesiems žala turi būti atlyginta. Tačiau tie procesai labai sunkiai įrodomi. Ir tarptautiniai tyrimai rodo, kad atliekant kiekvieną medicininę procedūrą klaidų tikimybė yra daugiau nei 50 proc. “, – tikino POLA prezidentė.

Laikinasis įstatymas, jeigu būtų priimtas Seime, jis įsigaliotų nuo 2023 m. sausio. Anot N. Čiakienės, dveji metai, numatyti projekto diskusijai, yra pakankamas laikas, tačiau į šią diskusiją, jos nuomone, turėtų būti įtraukta kiek įmanoma daugiau suinteresuotų pusių, taip pat ir pacientus vienijančių organizacijų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt