Sveikata

2021.02.10 12:56

Tyrimas: artimiausią sąlytį su koronavirusu turėjo lietuviai, beveik pusėje šeimų – įtampa

LRT.lt2021.02.10 12:56

Įnirtinga kova su koronaviruso pandemija nepraeina be pasekmių žmonių savijautai. Maždaug kas dešimtas Lietuvos gyventojas pripažįsta susidūręs su COVID-19 infekcijos atveju pats ar artimoje aplinkoje, o dėl sveikatą turinčių apsaugoti ribojimų beveik kas antroje šeimoje tvyro įtampa, atskleidžia Tarptautinės rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „NielsenIQ Baltics“ atliktas tyrimas.

Virusas į realų gyvenimą labiausiai įžengęs Lietuvoje

Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, tyrimo duomenimis, tarp Baltijos šalių būtent Lietuvoje yra mažiausiai pagrindo teigti, jog virusas neegzistuoja, nes neva nepažįstama nieko, kas sirgtų šia infekcija. Net 11 proc. mūsų šalies gyventojų teigia su COVID-19 susidūrę patys (3 proc.) arba tai nutiko šeimos nariams (8 proc.).

Latvijoje ir Estijoje tiesiogiai koronaviruso paliestų gyventojų yra gerokai mažiau, atitinkamai 5 ir 4 proc., iš kurių po 1 proc. – asmeniškai.

„Klausiami apie santykį su realiais koronaviruso atvejais dar 63 proc. respondentų Lietuvoje paminėjo, jog užsikrėtimų įvyko draugų ar kaimynų šeimose. Latvijoje apie tokius atvejus žino 47 proc., Estijoje – 44 proc. gyventojų. Vadinasi, koronavirusas prie visuomenės labiausiai priartėjo Lietuvoje, kur net 74 proc. žmonių apie jį gali pasisakyti remdamiesi asmenine patirtimi ar kitais realiais pavyzdžiais“, – sako „NielsenIQ Baltics“ direktorė Ilona Lepp.

Baltijos šalyse vykusi gyventojų apklausa atskleidė, jog apie virusą nebent iš viešosios erdvės Lietuvoje žino 30 proc. populiacijos ir tai yra žemiausias rodiklis regione. Latvijoje tokių žmonių dalis siekia 50 proc., o Estijoje – net 54 procentus.

Įtampoje – kas antra Lietuvos šeima

Antro ypač griežto nacionalinio karantino sąlygomis gyvenančioje Lietuvoje beveik kas antra (48 proc.) šeima sako patirianti įtampą dėl galiojančių ribojimų. Dar niūresnė padėtis yra Latvijoje, kur įtampą jaučia 52 proc. šeimų, tuo tarpu Estijoje ribinę savijautą išgyvena mažiausiai, arba 38 proc. namų ūkių.

„Susirūpinimas dėl sveikatos Lietuvoje pernai lapkričio-gruodžio mėnesiais buvo kiek mažesnis nei pirmojo karantino pradžioje. Pavasarį dėl koronaviruso sakė nerimaujantys 72 proc. respondentų, o labai nerimaujantys – dar 24 proc. Tačiau nors antro karantino pradžioje nerimą patyrė daugiau, arba 78 proc. gyventojų, ypač nerimaujančių dalis buvo tik 12 proc. Vadinasi, nerimą išgyvenančių žmonių skaičius sumažėjo nuo 96 proc. iki 90 proc.“, – teigia I. Lepp.

Kalbant apie įtampą šeimose, šiuo laikotarpiu Lietuvoje sunkiau vyrams (50 proc.) nei moterims (46 proc.), situacija dažniausiai nedžiugina kas antro pačios jauniausios 16-19 metų amžiaus gyventojų grupės atstovo, tačiau ne ką džiaugsmingiau gyvena ir 45-54 metų asmenys. Kitų amžiaus grupių atstovai 50 proc. ribos nesiekia, tačiau irgi yra netoli jos.

„Dažniausiai įtampą patiria vaikus auginantys ir juos namuose dabar prižiūrintys, mokytis padedantys tėvai, dideliu rizikos faktoriumi tampa ir pajamų dydis. Kuo jis žemesnis, tuo įtampos daugiau. Atitinkamai kas antras bedarbis, studentas bei prekybos sektoriaus darbuotojas pripažįsta patiriantys įtampą šeimoje. Tai verčia atkreipti dėmesį į niuansą, kad paralyžiuotos ekonominės bei kitos veiklos augina neužtikrintumą, verčia jaudintis dėl finansų ir ateities perspektyvų“, – atkreipia dėmesį ji.

Jos teigimu, Lietuvoje dėl pandemijos finansinė situacija lapkritį-gruodį pablogėjo net 40 proc. šalies šeimų, nors net 39 proc. respondentų pernai lapkritį teigiamai įvertino bendras šalies ekonomines perspektyvas (neigiamų įvertinimų dalis sudarė 21 proc.).

„Galime justi aiškią skirtį tarp valstybės lygio situacijos bei jos vertinimo ir savo asmeninės ar šeimos padėties. Pirmuoju atveju optimizmo ir pasitikėjimo daugiau, tačiau daugybę iššūkių keliantis nacionalinis užsidarymas, panašu, šiuo metu skaudžiausiai atsiliepia artimiausioje aplinkoje: pašlijusiais santykiais, finansiniais iššūkiais, baimėmis bei netikrumu“, – konstatuoja I. Lepp.

„NielsenIQ Baltics“ 2020 m. lapkričio mėn. pabaigoje – gruodžio mėn. pradžioje apklausė po 1600 16-64 metų amžiaus gyventojų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.