Sveikata

2021.02.09 20:16

Seime įregistruotas įstatymo projektas, kuris per pandemiją apsaugos medikus nuo baudžiamojo persekiojimo

Laura Adomavičienė, LRT.lt2021.02.09 20:16

Seimo narė Jurgita Sejonienė antradienį įregistravo laikinojo įstatymo projektą, kuris per pandemiją medikus atleistų nuo baudžiamojo persekiojimo. Šiuo atveju darbas ekstremaliomis sąlygomis būtų laikomas lengvinančia aplinkybe ir dėl neatsargios klaidos, net jei tai sukeltų sunkų paciento sveikatos sutrikdymą, medikui byla nebūtų keliama. Apie medikų atleidimą nuo baudžiamojo persekiojimo kalbama Lietuvoje ne vienerius metus, tačiau per pandemiją šis klausimas pasidarė ypač opus. 

J. Sejonienė įregistruotu laikinuoju įstatymo projektu siūlo, kad per pandemiją nuo baudžiamosios atsakomybės būtų atleidžiami medikai, jeigu dėl neatsargios veikos, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atsirado šie padariniai: atimta žmogaus gyvybė, nesunkiai sutrikdyta sveikata, sunkiai sutrikdyta sveikata, žmogus paliktas be pagalbos, kai gresia pavojus jo gyvybei.

Nuo atsakomybės siūloma atleisti ne tik pagal darbo sutartį dirbančius gydytojus bei slaugytojus, tačiau ir tuos asmenis, kurie gydymo įstaigoje dirba savanoriškos veiklos pagrindais.

Atleidžiami nuo teisinio persekiojimo medikai būtų tik esant ypatingoms aplinkybėms, tokioms, kaip šalyje galiojanti ekstremalioji situacija, paskelbta pandemija ir jeigu jų pareigos tiesiogiai susijusios su dalyvavimu likviduojant ekstremalios situacijos padarinius.

Pavyzdžiui, nuo teisinio persekiojimo būtų atleidžiami medikai, jeigu jie teikė paslaugas be tinkamų ar optimalių medicinos priemonių (prietaisų), vaistų ir kitų paslaugoms teikti reikalingų priemonių. Taip pat imunitetą įgytų tie, kuriems dėl ypatingų sąlygų pasikeitė darbo funkcijos, darbo pobūdis, ypač tais atvejais, jeigu specialistas neturėjo galimybės susipažinti ar nebuvo supažindintas su teisiniais ir praktiniais pasikeitimais ir protingai veikė savo pasirengimo lygiu.

Lengvinančia aplinkybe būtų laikomi ir tie atvejai, kai dirbant medicinos personalo skaičiaus, poreikio ir darbo krūvio santykis neatitinka teisės aktuose nustatytų minimalių ir maksimalių dydžių.

„Asmuo, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje metu teikęs asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir veikęs ypatingomis aplinkybėmis, nelaikomas kaltu padaręs nusikalstamą veiką <...> dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių.

Baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės apima asmens veikimą ir neveikimą: vykdant profesines pareigas, neviršijant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų, būtinojo reikalingumo sąlygomis, neturint realių galimybių veikti ar peržengiant profesinio pasirengimo ribas, veikiant pateisinama profesine rizika visuomenei naudingam tikslui. Baudžiamasis procesas <...> (dėl minėtų aplinkybių – LRT.lt) negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas vadovaujantis“, – nurodoma laikinojo įstatymo projekte.

Už neatsargų veikimą medikas ne tik per pandemiją išvengtų baudžiamojo persekiojimo, tačiau jam taip pat nebūtų stabdoma ar naikinama licencija.

„Didėjant asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikiui ir objektyviai mažėjant medicinos personalo skaičiui, į su COVID-19 gydymu ir diagnostika susijusių paslaugų teikimą įtraukti visi specialistai, nepriklausomai nuo jų tiesioginių darbo funkcijų ir darbo pobūdžio, nukrypta nuo teisės aktuose nustatytų darbo krūvių ir paslaugų apimčių.

Papildomu psichologiniu veiksniu dėl ribotų įstaigų resursų specialistams tapo pacientų rūšiavimas. Dėl nurodytų priežasčių specialistai teikdami asmens sveikatos priežiūros paslaugas antrosios COVID-19 bangos metu susidūrė ir iki šiol susiduria su itin sunkiomis darbo sąlygomis, dideliais darbo krūviais, fiziniu ir psichologiniu išsekimu“, – aiškinamajame rašte nurodo projekto rengėja.

J. Sejonienės teigimu, nerimą kelia tai, kad dėl COVID-19 sumažėjo pacientų srautai gydymo įstaigose, dėl pandemijos išaugo gyventojų mirštamumas nuo kitų ligų, taip pat per antrą karantino bangą ties perdegimo riba atsidūrė gydymo įstaigos. Visos šios aplinkybės gali medikus įstumti į didelį teisinį pavojų.

„Kyla reali grėsmė, jog specialistai bus arba yra traukiami baudžiamojon atsakomybėn, bus įtraukti į nuolatinius, tęstinius, ilgus procesus: ikiteisminius, teisminius, administracinių procedūrų, darbo drausmės tyrimų procesus, kurie pareikalaus daug fizinių ir materialinių pastangų, apribos specialistų galimybes toliau dalyvauti COVID-19 sukeltos ekstremaliosios situacijos likvidavime ir padarinių šalinime, provokuos specialistus vengti teikti būtinąją pagalbą, nesusijusią su jų tiesioginėmis darbo funkcijomis ir darbo pobūdžiu, neskatins savanoriškos specialistų pagalbos ekstremaliomis sąlygomis, menkins specialistų profesinę reputaciją“, – teigiama projektą lydinčiame aiškinamajame rašte.

Tiesa, laikinasis įstatymas nebūtų taikomas sveikatos priežiūros specialistams, kurių veika pasireiškė tyčiniu netinkamu elgesiu ar dėl didelio aplaidumo. Taip pat baudžiamąją bylą dėl sveikatos sutrikdymo per pandemiją būtų galima kelti tiems medikams, kurie darbo metu buvo apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Dokumente nurodoma, kad šis laikinasis įstatymas galiotų iki 2023 m. sausio 1 d.

LRT.lt primena, kad tokio įstatymo atsiradimui daugiausia įtakos turi kaimynų lenkų pavyzdys. Spalį Lenkijos Parlamentas nusprendė per pandemiją atleisti šalies medikus nuo baudžiamojo persekiojimo, kai jų veiksmai yra tiesiogiai susiję su COVID-19 pacientų gydymu, pavyzdžiui, kai gydytojas teikia per COVID-19 paslaugas, kurių nesant epidemijai paprastai neteiktų.

Baudžiamoji atsakomybė išlieka, jeigu medikas pakenkia paciento sveikatai: pažeidžia kūno organo funkciją arba pažeidžia sveikatą, arba dėl grubios traumos asmeniui gresia tiesioginis gyvybės praradimo ar rimtos žalos pavojus.