Sveikata

2021.02.03 18:32

Pavojinga COVID-19 mutacija jau Lietuvoje – o įtartinų mėginių patys ištirti nepajėgiame

Laura Adomavičienė, LRT RADIJO laida „Sveikata“, LRT.lt2021.02.03 18:32

Lietuvą oficialiai pasiekė pavojinga COVID-19 atmaina, išplitusi Jungtinėje Karalystėje, tačiau Lietuva neturi galimybių pati nustatyti tokių atmainų atvejų. Kaskart įtarimų keliantį paciento mėginį būtina siųsti į užsienio šalių laboratorijas. Ar esame pajėgūs greitai reaguoti į besikeičiančias pandemijos aplinkybes?

Šią savaitę Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino, kad Jungtinėje Karalystėje (JK) paplitusi pavojinga koronaviruso atmaina nustatyta ir Lietuvos gyventojai. Pastaroji užsikrėtė nuo šeimos nario, tačiau nė vienas jų nebuvo išvykę į užsienį. Tai kelia pagrįstų įtarimų, kad mutacija, kuri yra 70 proc. labiau užkrečiama, jau yra paplitusi šalyje. Tačiau jų tirti Lietuva nepajėgi – neturi tam reikalingų reagentų. Tai reiškia, kad kiekvieną įtartiną užsikrėtusiojo mėginį reikia siųsti į užsienio šalių laboratorijas patvirtinimui.


Pirmasis įtartinas paciento mėginys Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją (NVSPL) pasiekė sausio viduryje, tačiau apie tai visuomenė nebuvo informuota. Tuo metu tiek šalies mokslininkai, atliekantys koronaviruso sekoskaitos tyrimus, tiek pagrindinės šalies gydymo įstaigos tikino, kad pavojingos atmainos Lietuvoje oficialiai nėra. Visuomenė nebuvo informuota ir sausio 27-ąją, kai laboratorija sulaukė teigiamo atsakymo iš Olandijos.

LRT RADIJO laidai „Sveikata“ NVSPL Klinikinių tyrimų skyriaus vedėjo pavaduotoja Svajūnė Muralytė sakė, kad bet kurį COVID-19 mėginį galima įtarti kaip galimą JK paplitusios mutacijos atvejį, todėl kilus įtarimams, pasak jos, nėra pagrindo kaskart informuoti visuomenės.

„Mums mėginį pristatė kita įstaiga, mes atlikome PGR tyrimą, buvo nenustatytas vienas genas, visi kiti genai buvo teigiami ir jis pateko į įtariamųjų sąrašą dėl mutacijos, dėl to jį išsiuntėme sekoskaitai“, – kalbėjo S. Muralytė.

Anot NVSPL atstovės, tokių mėginių tyrimai nevyksta labai greitai. Šio pirmojo mėginio atsakymo teko laukti pusantros savaitės.

„Užtrunka pats siuntimas, priklausomai nuo oro linijų grafikų – vien tai užtrunka kelias dienas, nes skrydžiai dabar yra surentinti. Kitas dalykas – Europos referentinės laboratorijos yra apkrautos dideliais mėginių kiekiais, jie tai vadina įprasta laiko trukme“, – sakė pašnekovė.

Tai nėra pirmas kartas, kai NVSPL pagalbos kreipiasi į užsienio laboratorijas. Analogiška situacija buvo praėjusių metų pradžioje, kai Lietuvoje buvo patvirtintas pirmasis COVID-19 ligos atvejis. Pacientės mėginys tada taip pat buvo siunčiamas tyrimui į užsienį ir tik sulaukus jų patvirtinimo pirmasis COVID-19 atvejis buvo paviešintas Lietuvos visuomenei.

Tiesa, S. MUralytė pabrėžė, kad su JK paplitusios mutacijos nustatymu tokio bendradarbiavimo su užsienio laboratorijomis bus ir daugiau. Mat Lietuva šiandien nėra pajėgi atlikti tokio pobūdžio tyrimų.

„Mutacijos yra nustatomos sekoskaitos metodu. Lietuvoje šiandien tokie tyrimai nėra atliekami ir kol nebus atliekami, mėginiai turės būti siunčiami į užsienio laboratorijas“, – tikino NVSPL atstovė.

Už medžiaginę kaukę gali grėsti piniginė bauda

Tai, kad Lietuva nėra pajėgi pati atsekti, kokios atmainos virusu yra užsikrėtę šalies gyventojai – kelia pagrįstą nerimą. Ar esame patys pajėgūs suvaldyti pandemiją, jeigu ši naujoji koronaviruso atmaina plinta 70 proc. greičiau? Ar gali dėl to būti ilgesniam laikui nei planuota pratęsiami karantino suvaržymai?

Lietuvos vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė LRT RADIJO laidai „Sveikata“ sakė, kad apie naująją, iš JK atkeliavusią SARS-CoV-2 mutaciją Lietuvoje kalbėta ir anksčiau. Turint omenyje, kad ši mutacija yra išplitusi ir kitose Europos Sąjungos šalyse, pasak jos, buvo logiška įtarti, kad ji yra ir Lietuvoje, tad prevenciškai informuoti visuomenės anksčiau laiko, nesulaukus tyrimo atsakymų iš Olandijos, esą nebuvo prasmės.

„Kas dar buvo padaryta, tai buvo perduota informacija Europos ligų prevencijos kontrolės centrui, Europos Komisijai, kitų šalių atsakingoms institucijoms per skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemą, siekiant patvirtinti, kad Lietuvoje mutacija irgi yra nustatyta“, – procesą aiškino L. Ašoklienė.

L. Ašoklienė pabrėžė, kad, nepaisant Lietuvoje patvirtintos pavojingesnės koronaviruso atmainos, šalyje nėra keičiamas saugos režimas, nebus taikomos kitos apsaugos priemonės.

„Tiesiog visuomenė turi žinoti, kad ši viruso atmaina plinta greičiau, todėl saugotis reikia dar labiau. Didesnis dėmesys turi būti skiriamas asmens apsaugos priemonėms, teisingam jų dėvėjimui. Taip pat kontaktų vengimui – bet kokiai galimai rizikai sumažinti“, – sakė L. Ašoklienė.

Europos šalys dėl sparčiai plintančios pavojingos koronaviruso mutacijos jau reikalauja gyventojų viešose vietose dėvėti tik medicinines kaukes. Anot Lietuvos vyriausiosios epidemiologės, toks reikalavimas dėl pasirodžiusios mutacijos gali atsirasti ir Lietuvoje. Tai reikštų, kad be medicininės kaukės ar respiratoriaus viešoje vietoje pasirodęs asmuo galėtų būti baudžiamas 500-1500 eurų bauda.

Pasirodžiusi JK būdinga koronaviruso atmaina, anot pašnekovės, gali keisti ir sugriežtinto karantino taikymą Lietuvoje. Nors praėjusią savaitę prabilta apie tam tikrus karantino švelninimo scenarijus, mutacijos buvimas Lietuvoje situaciją koreguoja. Pavyzdžiui, planas pradinių klasių moksleivius grąžinti į ugdymo įstaigas vasario pabaigoje gali būti nukeliamas vėlesniam laikui. Tai, anot L. Ašoklienės, priklausys nuo šalyje vyraujančių sergamumo rodiklių ir skiepijimo nuo SARS-CoV-2 apimčių.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Sveikata“ įraše.