Sveikata

2021.01.30 09:10

Sunkius COVID-19 pacientus smegenų funkcijos sutrikimai vargina dvigubai ilgiau

LRT.lt2021.01.30 09:10

Nauji tyrimai rodo, kad COVID-19 pacientams, patekusiems į intensyviosios terapijos skyrių, smegenų disfunkcijos epizodai yra dažnesni ir ilgesni, nei paprastai būna sunkaus kvėpavimo nepakankamumo atvejais, rašo „Medical News Today“. 

Remiantis tyrimo išvadomis, sunkiai sergantiems COVID-19 pacientams smegenų funkcijos sutrikimai truko vidutiniškai 12 dienų.

„Tai dvigubai ilgiau, nei paprastai būna ne COVID-19 sergantiems intensyviosios terapijos pacientams“, – sako Vanderbilto universiteto medicinos centre Našvilyje, Teksaso valstijoje, dirbanti viena iš tyrimo autorių Brenda Pun.

Tyrėjai teigia, kad dėl šios padidėjusios rizikos gali būti kalti tam tikri pačios ligos elementai. Tačiau jie rado įrodymų, kad kai kurie gydytojai nenaudoja esamų protokolų, skirtų smegenų disfunkcijai sumažinti. Vietoj to, jie grįžo prie pasenusių ir potencialiai žalingų gydymo strategijų, siejamų su dažnesniais delyro ir komos atvejais.

„Iš mūsų tyrimo išvadų matyti, kad daugelis intensyviosios terapijos skyrių grįžo prie sedacijos metodų, neatitinkančių geriausios praktikos gairių, ir mums belieka spėlioti, kokios galėjo būti to priežastys, – sako B. Pun. – Proceso metu pagrindinės prevencinės ūmios smegenų disfunkcijos priemonės liko nuošalyje.“

Tai reiškia, kad intensyviosios terapijos skyriuose dirbantys sveikatos priežiūros specialistai turi užtikrinti, kad būtų laikomasi šiuolaikinių kritinės būklės pacientų priežiūros gairių, padedančių sumažinti smegenų disfunkcijos riziką.

Tyrimo rezultatai taip pat galėtų įkvėpti gydytojus ir mokslininkus kurti naujus būdus, kaip sumažinti smegenų disfunkcijos riziką sunkia COVID-19 forma sergantiems ir intensyviosios terapijos skyriuose gydomiems pacientams.

Tyrimas paskelbtas leidinyje „The Lancet Respiratory Medicine“.

Su intensyviąja terapija siejama smegenų disfunkcija

Žmonėms, kuriems reikalinga mechaninė plaučių ventiliacija, smegenų disfunkcijos, ypač komos ir delyro, rizika padidėja. Be to, gydymo intensyviosios terapijos skyriuje sukelta smegenų disfunkcija lemia didesnes medicinines išlaidas ir padidina ilgalaikės demencijos ir mirties riziką.

Iki šiol dirbtinė plaučių ventiliacija naudota 750 tūkst. COVID-19 sirgusių žmonių visame pasaulyje.

Todėl žmonėms, sergantiems sunkia COVID-19 forma, padidėja smegenų disfunkcijos rizika. Neseniai atliktame tyrime mokslininkai siekė atskleisti smegenų disfunkcijos paplitimą ir su ja siejamus rizikos veiksnius tarp intensyviosios terapijos skyriuose gydytų COVID-19 pacientų.

Vanderbilto universiteto medicinos centre (VUMC) jau beveik 20 metų atliekami įtakingi gydymo intensyviosios terapijos skyriuose sukeliamos smegenų disfunkcijos tyrimai. Mokslininkų atliekamas darbas padėjo suformuluoti kritinės būklės pacientų priežiūros gaires, kurias patvirtino kelių šalių medicinos institucijos.

VUMC sveikatos priežiūros specialistų parengtose šiuolaikinių kritinės būklės pacientų priežiūros gairėse nurodoma, kad turi būti tinkamas, veiksmingas skausmo valdymas, ankstyvas analgetikų ir raminamųjų vaistų vartojimo nutraukimas, vykdomi kasdieniai spontaniški kvėpavimo ir budinimo bandymai, nuolatinis delyro vertinimas. Taip pat būtinas šeimos įtraukimas, ankstyvas mobilumas ir mankšta.

Tyrimas

Neseniai atliktame tyrime mokslininkai, naudodamiesi elektroniniais sveikatos įrašais, ištyrė išsamią informaciją apie sunkiai COVID-19 sergančius pacientus ir jiems suteiktą priežiūrą, išanalizavo klinikinių vertinimų išvadas.

Didžiausiam iki šiol tokio pobūdžio tyrimui panaudota 2088 sunkia COVID-19 forma sergančių pacientų, kurie iki 2020 m. balandžio pabaigos buvo priimti į 69 intensyviosios terapijos skyrius 14 šalių, informacija.

Tyrimo metu vidutiniškai 82 proc. pacientų išbuvo komoje 10 dienų, o 55 proc. pacientų pasireiškė delyras, trukęs vidutiniškai 3 dienas. Ūminė smegenų disfunkcija – delyras arba koma – pacientams vidutiniškai pasireiškė 12 dienų.

Tyrimo autorių teigimu, šie rodikliai yra dvigubai didesni, lyginant su įprastomis sunkiomis, ne COVID-19 infekcijomis, kuriomis sergantys pacientai gydomi intensyviosios terapijos skyriuose.

Ankstesniame VUMC atliktame plataus masto tyrime ūminė smegenų disfunkcija truko vidutiniškai 5 dienas, dauguma tiriamųjų komos būsenos buvo 4 dienas, o delyras jiems pasireiškė ne ilgiau kaip 1 dieną.

Tyrėjai teigia, kad su COVID-19 siejami ligos procesai prisideda prie šios padidėjusios rizikos. Tačiau, remiantis jų išvadomis, pacientų priežiūra taip pat turi įtakos smegenų disfunkcijos rizikai.

Tyrimo metu nustatyta, kad sveikatos priežiūros specialistai plačiai taikė pasenusius kritinių ligonių priežiūros protokolus: gilią sedaciją, plačiai naudojamus nervų sistemą slopinančius vaistus, tokius kaip benzodiazepinų infuzijos, nebuvo įtraukta šeima, netaikyti mobilumą didinančios procedūros.

B. Pun teigimu, greičiausiai šią tendenciją paskatino įvairūs su pandemija susiję ir nesusiję veiksniai.

„Daugelis mūsų atrinktų ligoninių pranešė, kad trūksta intensyviosios terapijos skyrių darbuotojų, informuotų apie tokiais atvejais taikomą gerąja praktiką, – sako ji. – Buvo susirūpinta dėl raminamųjų vaistų trūkumo, o ankstyvuosiuose pranešimuose apie COVID-19 nurodoma, kad pastebėtiems plaučių sutrikimams reikalingi unikalūs valdymo metodai, įskaitant gilią sedaciją.“

Tyrimo metu nustatyta, kad pacientams, kuriems buvo skirtas benzodiazepinas, 59 proc. dažniau pasireiškė delyras.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad šeimos narių apsilankymas asmeniškai ar virtualiai 30 proc. sumažino delyro tikimybę. Tačiau, laikantis COVID-19 protokolų, sunkių ligonių lankymas daugelyje intensyviosios terapijos skyrių buvo labai apribotas arba iš viso uždraustas.

Ribotumai

Autoriai nurodo keletą savo tyrimo ribotumų. Tyrimo metu buvo analizuojama pačioje pandemijos pradžioje surinkta informacija, todėl gali būti, kad daug kur kritinių ligonių priežiūros protokolai jau pakeisti.

Siekdami nustatyti smegenų disfunkciją, tyrėjai rėmėsi klinikiniais vertinimais, ir savo išvadų nepatvirtino neurografikos priemonėmis. Jie taip pat nerinko informacijos apie sedacijos dozes, gydymo tikslus, kada gydymas buvo nutrauktas arba kada buvo atlikti delyro vertinimai.

Tyrėjai teigia, kad smegenų disfunkcijos paplitimas jų atliktame tyrime galėjo būti nepakankamai įvertintas, atmetus anksčiau psichikos ligomis sirgusius pacientus ir nesekant išrašytų pacientų būklės.

Norint nustatyti, patvirtinti ir išanalizuoti papildomus rizikos veiksnius, turinčius įtakos komos ir delyro rizikai sunkia COVID-19 forma sergantiems pacientams, reikia atlikti didesnio masto tyrimus, naudojant naujausius pacientų duomenis.

Tačiau tyrimo autoriai teigia, kad jų išvados galėtų padėti mokslininkams ir sveikatos priežiūros specialistams persvarstyti ir modifikuoti sunkių pacientų priežiūros gaires dabar ir tokiu būdu galbūt padėti pacientams išvengti papildomų sveikatos problemų.

„Šių užsitęsusių ūmių smegenų disfunkcijos epizodų iš esmės galima išvengti, – sako vienas iš tyrimo autorių, anesteziologijos profesorius Dr. Pratikas Pandharipande`as. – Mūsų tyrimo išvados – tai tarsi pavojaus varpas, įžengiant į antrąją ir trečiąją COVID-19 bangas. Intensyviosios terapijos skyrių komandoms visų pirma reikia grįžti prie lengvesnių šių pacientų sedacijos formų, dažno budinimo ir kvėpavimo bandymų, pacientų mobilumo ir asmeninių ar virtualių šeimos narių apsilankymų.“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt