Kaip Danijai pavyksta gyventojus nuo COVID-19 skiepyti greičiau nei kitoms Europos Sąjungos šalims

Greta Klimkaitė, LRT RADIJAS, LRT.lt
2021.02.02 11:53

Nors vakcinų nuo COVID-19 Danija gavo tuo pačiu metu ir tokiomis pačiomis proporcijomis kaip kitos Europos Sąjungos valstybės, ten žmonės skiepijami greičiau. Iki šiol bent vieną vakcinos dozę gavo apie 4,66 proc. visų gyventojų, Lietuvoje – maždaug 2,56 proc. Danai tam pritaikė jau turimas skaitmenines sistemas, iš anksto parengė planus ir naudojo šeštąją dozę. Ekspertai sako, kad iš Danijos pavyzdžio Lietuva turi ko pasimokyti.

Pasaulis mėgina vaduotis iš koronaviruso pandemijos gniaužtų skiepais, tačiau skiepijimo greitis kiekvienoje šalyje stipriai skiriasi. Kodėl? Kokių vakcinavimo strategijų imasi skirtingos šalys ir kokius rezultatus jos pasiekia? Ko gali pasimokyti Lietuva ir pasaulis, kai vakcina nuo COVID-19 buvo sukurta taip greitai?

Reportažą apie tai, kuo skirasi Izraelio ir Indonezijos skiepijimo strategijos nuo Lietuvos, galite žiūrėti čia.

Taip pat skaitykite

Radijo pasakojimo, kaip Danijai pavyksta pasiekti gerus rezultatus skiepijant gyventojus, klausykitės čia.


Trečiadienį nuo pat ryto ieškokite straipsnio portale LRT.lt, o ketvirtadienį LRT radijo laidoje „10–12“ klausykitės apibendrinamosios diskusijos.

Kiekvienas regionas turėjo atlikti namų darbus

Danijoje skiepijimo planai ir infrastruktūra parengti likus kelioms savaitėms iki vakcinų atvežimo į šalį. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, nuspręsta pirmiausia skiepyti svarbiausią ligoninių personalą ir slaugos įstaigų gyventojus bei darbuotojus. Danijos Sveikatos duomenų tarnybos generalinė direktorė Lisbeth Nielsen sako, kad detaliai apgalvota, kas bus daroma gavus vakcinas ir kiekvieną dieną po to.

Danijoje skiepijimo planas įgyvendinamas dviem lygmenimis. Pirmiausia sprendimai priimami centralizuotai. Vakcinas gauna už epidemijų valdymą atsakingas nacionalinis „Serumo“ institutas ir proporcingai jas paskirsto penkiems sveikatos priežiūros regionams. Jie šalyje veikė ir prieš pandemiją.

Šioje grandyje procesas decentralizuojamas ir toliau regionų tarnybos turi pačios užtikrinti skiepų paskirstymą ligoninėms bei kitoms įstaigoms.

„Kiekvienas regionas gautas vakcinas turi išnaudoti per kelias dienas. Visi regionai turėjo planus. Jie mums perdavė visus personalo bei vyresnių žmonių identifikacijos numerius. Esame surinkę duomenis, kas gyvena slaugos įstaigose, regionai mums perdavė visus personalo bei vyresnių žmonių identifikacijos numerius. Tuomet reikėjo vietos lygiu išsiaiškinti, kurios įstaigos labiausiai paveiktos viruso. Taigi sudarytas planas, pagal kokią tvarką bus skiepijama. Tuomet nuspręsta, kas gaus pirmąsias vakcinas, ir vėliau suplanuotas visų šių įstaigų gyventojų bei darbuotojų skiepijimas“, – pasakojo L. Nielsen.

Danijos sveikatos regionų sistemoje galima įžvelgti panašumų su Lietuva. Čia vakcinos paskirstomos penkioms pagrindinėms šalies ligoninėms, dirbančioms su COVID-19 pacientais. Jos skiepus toliau perduoda ir kitoms regiono ligoninėms, prižiūri skiepijimą slaugos įstaigose.

Koronavirusas Danijoje (asociatyvi nuotr.)
Koronavirusas Danijoje (asociatyvi nuotr.) / Vida Press nuotr.

Kiekvienas Danijos gyventojas jau informuojamas dėl vakcinavimo

Danijoje veikia centralizuota sveikatos sistema sundhead.dk. Panaši kaip Lietuvos e. sveikata. Danijoje ši sistema įprastai naudojama sveikatos priežiūros srityje, per pandemiją ji taip pat pritaikyta tyrimams ir skiepijimui nuo COVID-19.

Be to, šalyje veikia komunikacijos sistema „e-Boks“, kuria gyventojams pranešimus siunčia visos šalies institucijos. Dabar per šią sistemą gyventojai informuojami ir apie jų įtraukimą į skiepijimo programą.

Labai puikiai informuota, niekas nesijaučia pamirštas, žmonės be reikalo neskambinėja.

„Mes jau prieš kelias savaites gavome laiškus, informuojančius, kad esame pažymėti sistemoje, tikrai gausime savo skiepą ir ateis kitas pranešimas su data ir laiku, kada reikės skiepytis. Labai puikiai informuota, niekas nesijaučia pamirštas, žmonės be reikalo neskambinėja. Tiesiog sėdime ir laukiame, kada ateis tas laikas kiekvienam asmeniškai skiepytis“, – sako LRT RADIJO bendradarbė Danijoje Aistė Hoffbeck.

Kiekvienas gyventojas Danijoje turi savo identifikacinį numerį, kuris naudojamas ir skiepijimo programoje.

„Dabar pereiname prie vyresnių kaip 85 metų asmenų skiepijimo. Atrenkame juos iš nacionalinio Danijos piliečių registro, įtraukiame į skiepijimo programą ir suteikiame jiems tarsi registracijos bilietą centrinėje sistemoje, kad galėtų prisijungti su identifikaciniu numeriu ir pasirinkę laiką užsiregistruotų skiepytis. Jie gali rinktis visas vakcinacijos vietas, bet dauguma renkasi esančią arčiausiai“, – aiškina L. Nielsen.

Lisbeth Nielsen
Lisbeth Nielsen / Asmeninio archyvo nuotr.

Iškart naudojo šeštąją dozę

Vos tik gavę skiepus ir pradėję skiepyti gyventojus, Danijos medikai vietoj penkių dozių iš vieno „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos buteliuko sušvirkšdavo šešias ar septynias. Ministerija tikina tokio nurodymo nedavusi – sprendimą galėjo priimti patys specialistai. Galiausiai skiepijimo planai pakoreguoti atsižvelgiant į tai, kad iš to paties kiekio paskiepijama daugiau žmonių.

Tai labai puikiai atspindi Danijos visuomenės požiūrį. Leidžiama sprendimus priimti patiems, jei esi tos srities atstovas, t. y. seselė, kuri gali suleisti skiepą ir žino, koks turi būti jos kiekis.

„Tai labai puikiai atspindi Danijos visuomenės požiūrį. Leidžiama sprendimus priimti patiems, jei esi tos srities atstovas, t. y. seselė, kuri gali suleisti skiepą ir žino, koks turi būti jos kiekis. Vien tai, kad nereikia kažkur skambinti, perdaryti planų, ko nors patvirtinti, atspindi, jog sprendimus priima tos srities specialistai ir niekas jų neklausinėja be reikalo“, – atkreipia dėmesį A. Hoffbeck.

Lietuvoje šeštosios dozės naudojimas kėlė nemažai diskusijų, tačiau tai daryti Sveikatos apsaugos ministerija leido tik po to, kai tokį sprendimą sausio 8-ąją pasiūlė Europos vaistų agentūra.

Vakcinacija nuo COVID-19
Vakcinacija nuo COVID-19 / AP nuotr.

Ką galėtų pritaikyti Lietuva?

L. Nielsen teigimu, sklandžiam skiepijimo procesui itin svarbi skaitmenizacija. Pasak Danijos sveikatos ministerijos atstovės, tai leidžia prižiūrėti situaciją ir ją valdyti. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius profesorius Kęstutis Petrikonis mano, kad ir Lietuva galėtų pritaikyti jau turimas sistemas.

„Nieko naujo kurti nereikia. Reikia pritaikyti egzistuojančias sistemas: ar liniją 1808, kur žmonės registruojasi į mobiliuosius punktus, ar kokią kitą sistemą. Siūlėme pritaikyti elektroninio recepto posistemę, bet kiti sako, kad ji labai griozdiška, nepatogi. Kaip gydytojas dirbu, man atrodo, kad ji gana patogi. Kad stringa, tai čia kiti dalykai. Galima ją sutvarkyti, sukonstruoti, kad veiktų paprasčiau. Ministerija pasakė, kad jie kuria skiepijimo posistemę, bet kol kas niekas nežino, kaip ji veiks“, – sako K. Petrikonis.

COVID-19 vakcina (asociatyvi nuotr.)
COVID-19 vakcina (asociatyvi nuotr.) / AP nuotr.

Lietuvai trūksta proceso koordinavimo

Kopenhagos universiteto virusinių ligų profesorius Jensas Lundgrenas teigia, kad siekiant sklandaus skiepijimo labai svarbu gerai koordinuoti procesą.

„Tai geriausia daryti centralizuotai, kad koordinacija būtų visa apimanti. Tuomet sveikatos specialistai, farmacininkai, gydytojai ir slaugytojai prisidėtų prie skiepijimo proceso. Tai puikiai suveikė. Taip pat labai svarbu išaiškinti visuomenei, kas ir kodėl daroma, kodėl kai kurie asmenys skiepijami anksčiau. Reikia ir diskutuoti. Be to, svarbu užtikrinti, kad nė vienas nebus skiepijamas be eilės. Priešingu atveju būtų labai greitai sugriautas pasitikėjimas vakcinavimo planu“, – Danijos patirtimi dalijasi J. Lundgrenas.

Svarbu užtikrinti, kad nė vienas nebus skiepijamas be eilės. Priešingu atveju būtų labai greitai sugriautas pasitikėjimas vakcinavimo planu.

Profesorius K. Petrikonis sako, kad tokiu principu kaip Danijoje skiepijimą reikėtų vykdyti ir Lietuvoje: pirmiausia sprendimus priimti centralizuotai, o tuomet pagal nurodytas standartizuotas gaires leisti tai savarankiškai įgyvendinti savivaldybėms.

„Prezidento Ekspertų taryba ir siūlo tą modelį padaryti mišrų, kad jis būtų decentralizuotas įgyvendinant, bet visam sukūrimui – centralizuotas. Visam procesų sukūrimui, rekomendacijoms, kaip viską planuoti, dėl informacinių sistemų“, – teigia K. Petrikonis.

Naujausias vakcinavimo planas
Naujausias vakcinavimo planas / SAM informacija

Didžiausi iššūkiai dar tik laukia

Nors Danijoje nuo COVID-19 skiepijama greičiau nei kitose Europos Sąjungos narėse, šalies ekspertai sako, kad didžiausi iššūkiai dar tik laukia. Iki vasario vidurio ketinama parengti planus ir infrastruktūrą, kad per dieną būtų galima paskiepyti 100 tūkst. gyventojų.

Visus norinčiuosius Danijoje paskiepyti planuojama iki birželio pabaigos. Naujausia tarptautinės sveikatos priežiūros organizacijos „HOPE Project“ apklausa rodo, kad pasiskiepyti norėtų 87 procentai danų.

Pašnekovų teigimu, ir dabar Danijai ne visuomet pavyksta užtikrinti, kad skiepijamas žmogus pasirodytų numatytu laiku, viskas vyktų pagal griežtai sudėliotą planą. Manoma, kad ateityje gali būti dar sudėtingiau, tad daug dėmesio skiriama visuomenės informavimui.

„Kai pradėsime skiepyti vidutinio amžiaus ir jaunus žmones, gali kilti sunkumų. Žmonės galbūt ne visuomet ras tam laiko, be to, jau bus patyrusių šalutinį poveikį. Mėginame kalbėti atvirai ir skaidriai, kad visi suprastų, kas daroma, nebūtų jokių mitų ar gandų, visi būtų tikri, kad nieko neslepiama“, – sako J. Lundgrenas.

Pasak K. Petrikonio, dabar Lietuvoje nėra aiškaus modelio, kaip savivaldybės turėtų skiepyti visuomenę, trūksta aiškesnių gairių. Savivalda, anot pašnekovo, elgiasi taip, kaip sugalvoja, kuria savas skirtingas skiepijimo strategijas.

Visus norinčiuosius Danijoje paskiepyti planuojama iki birželio pabaigos.

„Gal, pavyzdžiui, poliklinika gali pati atitverti dalį pastato, kur žmonės nesibūriuoja. Kalbame apie pavasarį, vasarą, kai žmonės gali ir lauke būti, laukti kaip Izraelyje ar kitur, kur nereikia uždarų patalpų. Šitas modelis tarsi logiškai taip gražiai dėliojasi ir čia ne kažkoks stebuklas. Kai bus daug atvejų, kils visokių nesklandumų. Reikės išmokti juos valdyti. Čia lygiai taip, kaip su personalu gydymo įstaigose, kai vienu metu žmogui pasakoma, kad ateitų aštuntą valandą, o jis ateina vienuoliktą. Čia žmogiškas dalykas. Bet vėliau ta sistema įsidirba, atsiranda žmonės, kurie suvaldo tas eiles“, – kaip reikės vykdyti masinę vakcinaciją Lietuvoje, svarsto K. Petrikonis.

Profesoriaus teigimu, svarbiausia, kad visi procesai būtų aiškūs, todėl reikia sukurti tokią sistemą, kad atkeliavus dideliems vakcinų kiekiams visi iš anksto žinotų, ką, kada ir kaip daryti.