Ką pirmiausia skiepyti, kad koronaviruso sukelta situacija kuo greičiau gerėtų, – šį klausimą patvirtinus vakcinas nuo COVID-19 sprendė visas pasaulis. Lietuva, kaip ir daugelis šalių, pasirinko pradėti nuo pažeidžiamiausių grupių – vyresnių žmonių. Tačiau pasaulyje yra pavyzdžių, kai prioritetas suteikiamas moksleiviams, kurių laukia egzaminai, arba dirbantiesiems. Ekspertai sako, kad strategija kuriama pagal tikslą, o Lietuvos skiepijimo tikslas – ne baigti karantiną, o mažinti mirštamumą nuo COVID-19.
Izraelis, kuris pirmauja pasaulyje pagal vakcinavimo tempą ir paskiepijo trečdalį gyventojų, šiuo metu skiepija vyresnius nei 40-ies. Izraelyje gyvenanti lietuvė Živilė Avital sako dar laukianti, kada ateis jos amžiaus grupės eilė. Tačiau nekantriausi gyventojai gali tikėtis pasiskiepyti ir anksčiau.
„Apskritai didelė vakcinų paklausa, bet būna visko: būna, kas nors kartais atšaukia laiką paskutinę minutę, būna, vakare lieka vakcinos, kurios vėliau nebegalima panaudoti“, – sako Ž. Avital. Pasak jos, tuomet pagal gyvą eilę ir vakcina suteikiama tiems, kas jos laukia, nepriklausomai nuo amžiaus ar sveikatos būklės.
Pasaulis bando vaduotis iš koronaviruso pandemijos gniaužtų skiepydami gyventojus, tačiau skiepijimo greitis kiekvienoje šalyje stipriai skiriasi. Kodėl? Kokių vakcinavimo strategijų imasi skirtingos šalys ir kokių rezultatų jos pasiekia? Ko gali pasimokyti Lietuva ir pasaulis, kai vakcina nuo COVID-19 buvo sukurta taip greitai?
Pirmadienį žiūrėkite „LRT ieško sprendimų“ komandos parengtą reportažą laidose „Laba diena, Lietuva“ ir „Panorama“, antradienį nuo pat ryto klausykitės reportažo LRT radijo laidose „Ryto garsai“ ir „10-12“, o trečiadienį ieškokite straipsnio portale LRT.lt. Ketvirtadienį LRT radijo laidoje „10-12“ klausykitės apibendrinamosios diskusijos.
Prieš egzaminus – vakcinos
Be kitų grupių, Izraelis į prioritetų sąrašą įtraukė 16–18 metų paauglius, kad šie galėtų grįžti į mokyklas ir ruoštis egzaminams. „Viena iš priežasčių yra ta, kad šiai amžiaus grupei vasarą numatyti egzaminai“, – sako Izraelyje gyvenanti lietuvė.
Ji aiškina, kad taip stengiamasi jiems sudaryti kuo palankesnes sąlygas fiziškai grįžti į mokyklas laikyti egzaminų ir neužsikrėsti.
„Taip pat pastebėta, kad koronavirusas sparčiai plinta šioje amžiaus grupėje. Todėl ji išskirta prieš leidžiant vakcinuotis plačiajai visuomenei“, – sako Ž. Avital.
Lietuvoje galimybių laukti vakcinų gyvoje eilėje nėra, tačiau išeičių, kaip greičiau grąžinti pamokas į mokyklas, irgi ieškoma. Vyriausybės ekspertų taryboje nuskambėjo pasiūlymas prieš grįžtant į mokyklas, kaip ir Izraelyje, vakcinuoti vyresnius moksleivius, kol kas dėl to sprendimas nepriimtas. Kad mokyklos bent iš dalies vėl galėtų veikti, nuspręsta antrą ir trečią metų ketvirčius paskiepyti darželinukų ir pradinių klasių mokytojus.
Ministrės pirmininkės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė sako, kad gaunama daug prašymų ir siūlymų greičiau moksleivius grąžinti į klases.
„Nuotolinis ugdymas nėra visavertis, toks, koks turėtų būti. Todėl ir padarytas prioritetas, kad iki prasidedant moksleivių grįžimui į klases būtų paskiepyti mokytojai“, – sako Ž. Gudlevičienė.
Vyriausybės ekspertų tarybos narė virusologė Ingrida Olendraitė sako, kad tai kompromisinis sprendimas. „Tam, kad būtų galima atlaisvinti gyvenimą, išleisti vaikus į mokyklas. Tų mokytojų nėra tiek daug. Visas vyresnių žmonių skiepijimas nusikeltų gal savaitei“, – teigia I. Olendraitė.
Eilėje padaryta išimčių
Kitą ketvirtį po mokytojų vakcinos turėtų sulaukti asmenys, turintys įvairių rizikos veiksnių, bei visuomenei svarbias funkcijas atliekantys darbuotojai. Anot premjerės patarėjos sveikatos klausimais, tai asmenys, be kurių karantino apribotas gyvenimas negali vykti. Pavyzdžiui, policijos pareigūnai, maisto pramonės darbuotojai.
Dar šį ketvirtį po medicinos darbuotojų, globos namų gyventojų ir personalo planuojama vakcinuoti asmenis nuo 65 iki 80 metų. Taip pat skiepą gaus kariai ir žvalgybos pareigūnai, būsimi olimpiečiai ir paralimpiečiai su komandomis.
„Tie kariai, kurie turi vykti į misijas jau dabar, negali laukti, kol bus skiepijama plačioji populiacija. Lygiai tas pats su olimpiečiais – jų laukia olimpinės žaidynės, todėl jie turi būti pasiruošę, kad nebūtų taip, kad susirgę COVID-19 negalėtų dalyvauti varžybose“, – sprendimą aiškina Ž. Gudlevičienė.
Indonezijoje – pirmenybė dirbantiesiems
Daug toliau vyresnių žmonių skiepijimą nukėlė Indonezija.
Ten, kaip ir kitose šalyse, pirmiausia paskiepyti medikai, po to vakciną gaus dirbantieji – 18–59 metų asmenys. Skelbiama, kad taip yra, nes Indonezija naudoja Kinijos kompanijos „Sinovac Biotech“ vakciną, o šios veiksmingumas vyresniems žmonėms esą nenustatytas.
Be to, paprastai jaunesni žmonės daugiau bendrauja ir keliauja – daugiau ir platina virusą. Indonezijos Vyriausybė tikisi, kad paskiepijus aktyvesnius – ir socialine, ir ekonomine prasme – gyventojus bus greičiau suformuotas visuotinis imunitetas.
Lietuvos tikslas – mažinti mirčių skaičių
Ekspertai sako, kad sprendimą, ką skiepyti pirmiau, valstybės renkasi pagal tikslą. Lietuvos, kaip ir daugelio kitų šalių, noras – pirmiausia vakcinuojant mažinti mirštančiųjų nuo koronaviruso skaičių, o ne apskritai mažinti užsikrėtimų skaičių ar greičiau baigti karantiną.
„Jeigu mes norime gelbėti gyvybes, tuomet turime vakcinuoti žmones, vyresnius nei 60 metų, kaip prioritetinius ir tai išgelbėtų daugiausia gyvybių“, – sako Vyriausybės ekspertų tarybos narys Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Beinortas.
Pasak jo, jei pirmiausia vakcinuosime jaunesnius asmenis, kurie turi labai tankius kontaktų tinklus, tuomet sumažinsime atvejų skaičių, bet nesumažinsime tiek mirčių.
„Dabartinis pagrindinis akcentas daugumoje šalių, kad mes stabdome mirčių skaičių, o pandemiją suvaldysime, kai mažiau žmonių mirs ir bus galima rizikuoti atveriant įvairias veiklas, o ne sustabdyti plitimą“, – pritaria virusologė I. Olendraitė.
Dabartinis pagrindinis akcentas daugumoje šalių, kad mes stabdome mirčių skaičių, o pandemiją suvaldysime, kai mažiau žmonių mirs ir bus galima rizikuoti atveriant įvairias veiklas.
Kuri strategija efektyvesnė, ekspertų nuomone, parodys tik laikas. Anot premjerės Ingridos Šimonytės, būtent pasirinktas modelis – pirmiausia skiepyti vyresnius ir pažeidžiamiausius – padės ir greičiau atgaivinti ekonomiką.
„Jauni žmonės turi privilegiją: jei suserga COVID-19, tikimybė jiems mirti nuo ligos nėra tokia didelė kaip tiems, kurių amžius garbingas ar sveikatos būklė bloga dėl įvairių ligų“, – sako I. Šimonytė.
Premjerė sako suprantanti norą kuo greičiau grįžti į normalų gyvenimą, bet, pasak jos, ekonomika neatsigaus, kol didelė dalis žmonių neturės imuniteto ir pirmiausia pažeidžiamiausi žmonės.
„Mūsų prioritetas – kuo daugiau pažeidžiamiausių žmonių suskiepyti, nes tada ir tiems žmonėms, kurie yra mažesnėse rizikos grupėse, bus gerokai saugiau atidaryti verslus, nes keliama rizika bus daug mažesnė“, – aiškina ministrė pirmininkė.
Visi sutaria dėl vieno: kol nebus visuotinio imuniteto, pandemija nesibaigs. O tam pirmiausia reikia turėti pakankamai vakcinų. Tai užtikrinti kol kas sudėtinga.
