Sveikata

2021.02.02 05:30

Ligoniai ir medikai – priešingose stovyklose: kas turėtų atlyginti žalą tiems, kurie COVID-19 užsikrėtė ligoninėje

Laura Adomavičienė, LRT.lt2021.02.02 05:30

Į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją jau plūsta skundai, kaltinantys medikus, kad šie pacientus susargdino COVID-19 liga. Nors komisija pagal naują žalos atlyginimo modelį mediko kaltės nevertina, tai niekaip netrukdo pacientams tuo pat metu keliauti su skundu ir į prokuratūrą, juolab kad baudžiamųjų bylų gydytojams būta ir iki koronaviruso. Kokią apsaugą nuo baudžiamojo persekiojimo šiandien turi Lietuvos medikas, kuris perėjo dirbti į COVID-19 skyrių, o kartu – ir už savo kompetencijos ribų?

Dar gerokai iki pandemijos medikų bendruomenė kėlė klausimą, kad gydytojus ir slaugytojus vertėtų atleisti nuo baudžiamojo persekiojimo. Tam didžiausią postūmį davė kelios rezonansinės bylos. Viena pirmųjų – chirurgo Mindaugo Žiuko byla. 2019 m. balandį Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad dėl šio chirurgo urologo kaltės mirė pacientas. Iš gydytojo buvo atimta teisė dvejiems metams verstis mediko praktika.

Šiuo metu dar nėra pasibaigusios kitos dvi baudžiamosios bylos – dėl pacientų mirties teisiami Kauno klinikų profesorius Žilvinas Saladžinskas bei du Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės chirurgai: Antanas Eigminas ir Loreta Lapinskaitė.

Dėl visų šių bylų medikų bendruomenė garsai reiškė kritiką, tikino, kad tokie atvejai 40 tūkst. medikų bendruomenę verčia potencialiais žmogžudžiais, tačiau per porą metų konkrečių iniciatyvų taip ir nebuvo imtasi. Suklusta tik dabar, kai Lietuvos medikai ir slaugytojai atsidūrė pandemijos gniaužtuose ir tapo visiškai priklausomi nuo pacientų malonės ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimų.

„Kokia yra problema? Jau dabar mes turime tą situaciją, kai COVID-19 pacientus gydo ne infektologai ir ne reanimatologai. Universitetinėse ligoninėse gydo rezidentai, endokrinologai, vaikų ligų specialistai. Aš nežinau, kaip pagal žalos be kaltės atlyginimo modelį, jeigu pacientui kažkas atsitiktų, tai būtų vertinama.

Realiai medikams jokios apsaugos nėra. Net darbo sutartys daug kur nepakeičiamos, tiesiog jie vieną dieną ateina į skyrių ir tas skyrius paverstas COVID-19 skyriumi“, – naujienų portalui LRT.lt sakė Seimo narė bei Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininko pavaduotoja Jurgita Sejonienė.

Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto dekanas prof. Algirdas Utkus atkreipė dėmesį, kad pavojaus zonoje yra atsidūrę ne tik gydytojai ir slaugytojai, bet ir ligoninėse dirbantys rezidentai, ypač tie, kurie dirba COVID-19 skyriuose.

„Ši situacija nėra įprasta ir, žinoma, mes pirmiausia dėkojame rezidentams, kurie savanoriškai sutinka dirbti tuose skyriuose, kuriuose gydomi pacientai, sergantys COVID-19 infekcija. Bet rezidentai yra dar besimokantys savo studijų programoje ir tik baigę studijas turės licenciją ir įgis kokią nors profesinę kvalifikaciją. Dirbdami tuose skyriuose jie iš tikrųjų turi tą riziką, kad gali patekti į teisinę situaciją, kuri gali būti nevisiškai maloni“, – sakė prof. A. Utkus.

Anot medicinos teisės eksperto Andrejaus Rudanovo, Lietuvoje nebe pirmus metus keliamas medikų baudžiamosios atsakomybės klausimas, tačiau iki šiol jokių sprendimų nepriimta dėl nesutarimų pačioje bendruomenėje.

„Tam, kad teiktum tokį siūlymą, reikia padaryti esamų reguliavimų analizę, pasakyti, kuo skirsis ta atsakomybė ir žala, kuri būtų padaryta ekstremalios situacijos metu arba ypatingos situacijos kontekste nuo įprastos. Kaip atskirti tuos kriterijus – pasakyti turi medikai, bet jie patys dėl to nesusitaria“, – tikino A. Rudanovas.

Pacientų skundų dėl COVID-19 daugėja

Pagal šiandien galiojančią teisinę bazę, žalą sveikatai patyrę pacientai arba jų artimieji kreipiasi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM).

Komisijos pirmininkė Ieva Drėgvienė naujienų portalui patvirtino, kad komisija vis daugiau sulaukia pacientų skundų, esą jie per pandemiją gydymo įstaigoje buvo užkrėsti COVID-19. Žengti tokį žingsnį, anot pašnekovės, dar gegužę pacientus paragino tuometis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

„Tai buvo tarsi toks raginimas, eikite ir gausite dabar visi kompensacijas. Bet man žmogiškai girdint kilo klausimas, o kas kompensuos gydytojams, kurie buvo pacientų užkrėsti? Tai yra visiškai užburtas ratas.

Teko girdėti, kad kai kurios šalys laiko, kad tai yra nenugalima jėga ir kad šie atvejai apskritai niekaip nebus nagrinėjami. O mes komisijoje turime labai daug atvejų, kada yra skundžiamos gydymo įstaigos, kad pacientai buvo užkrėsti būtent gydymo įstaigoje. Tai nėra vieni pagrindinių skundų, tačiau jų daugėja“, – tikino I. Drėgvienė. Beje, ji yra ir asociacijos „Kraujas“, vienijančios kraujo vėžiu ir kitomis retomis vėžio formomis sergančius pacientus, prezidentė, kaip pacientų atstovė ji yra įtraukta į komisijos sudėtį.

Komisija, vertindama paciento skundą, pirmiausia žiūri, ar žala buvo išvengiama. Jei taip – pacientas gali tikėtis piniginės kompensacijos. Tačiau nustatyti, ar buvo įmanoma išvengti užsikrėtimo koronavirusu gydymo įstaigoje, anot komisijos pirmininkės, nėra taip paprasta, o kartais ir vargiai įmanoma.

Sveikatos sutrikdymu laikoma tai, kad sveikatos priežiūros įstaigoje pacientas buvo užkrėstas COVID-19 liga, dėl to būtų galima prašyti kompensacijos. Tačiau šiuo atveju sveikatos sutrikdymu laikomi tik tie užkrėtimo atvejai, kai infekciją pacientui perdavė gydantis ar slaugantis medikas arba jei nebuvo sudarytos sąlygos apsisaugoti nuo greta gulinčių COVID-19 infekuotų pacientų. Jeigu pacientas vaikšto po ligoninę, bendrauja su kitais asmenimis, nedėvi apsaugos priemonių, nesilaiko atstumo ir dėl to pats gydymo įstaigoje užsikrečia koronavirusu – žalos atlyginimas jam nepriklauso.

„Infektologai sako, kad gali dėti maksimalias pastangas, naudoti visas apsaugos priemones ir vis tiek neišvengsi tų atvejų, kad gydymo įstaigoje infekcija plis. Pavyzdžiui, žmogus gulėjo ligoninėje, jis išvažiavo namo ir po kelių dienų jam patvirtinta COVID-19 infekcija. Žmogus grįžo į ligoninę ir, deja, mirė. Dabar kaip nustatyti, kad tikrai gydymo įstaigoje jis buvo užkrėstas? Niekaip, o tokių turime labai daug. Aš suprantu, kad yra labai skaudu netekti artimųjų, bet reikia susitelkti ir pasakyti, kad, deja, atsitiko taip, kad pasaulį užpuolė pandemija“, – sakė I. Drėgvienė.

Kai kurios situacijos, dėl kurių į komisiją kreipiasi pacientai, ypač painios. Pavyzdžiui, atvyksta pacientas į ligoninę, jam privaloma tvarka padaromas COVID-19 tyrimas, atsakymas – neigiamas. Pacientas paguldomas į ligoninę kaip nesergantis COVID-19, tačiau liga pasireiškia po 3 dienų.

Tikėtina, kad pacientas infekciją atsinešė ir apkrėtė greta esantį pacientą ar slaugytoją, tačiau tai įrodyti ne visada įmanoma. Mat kartais tokie pacientai nėra labai sunkios būklės, vaikštantys, dažniausiai guli palatoje ne vieni. Kai tokiam pacientui gydymo įstaigoje nustatoma COVID-19, atsekti, ar tai yra įstaigos kaltė, ar paties paciento, – gana sudėtinga.

„Kadangi mes gauname tokių atvejų, į kiekvieną iš jų labai individualiai žiūrime. Skaičiuojame dienas, žiūrime, koks inkubacinis periodas ir panašiai. Tiesiog žiūrime, ar buvo galima to išvengti, ar ne. Tačiau COVID-19 atvejams nagrinėti komisijai reikia ir eksperto infektologo, bet mes tokio neturime.

Apskritai [žalos be kaltės – LRT.lt] modelio įdiegimas nėra baigtas, numestas komisijai, kad ji pati turėtų kažkokiu būdu spręsti. Mes tikrai siekiame objektyviai ir kokybiškai skundus išnagrinėti, bet tam reikia išorinių ekspertų, o jų nėra. Ministerijai visa tai yra žinoma, bet iki šiol to nesugebėjo išspręsti. Iš naujos valdžios tikimės, kad bus atkreiptas dėmesys“, – vylėsi I. Drėgvienė.

Žaidimas dėl kompensacijų – dviem frontais

Visgi Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nėra vienintelis kelias išsireikalauti žalos atlyginimo ir tą puikiai iliustruoja dar iki pandemijos iškeltos baudžiamosios bylos šalies gydytojams. Gana iliustratyvus prof. Ž. Saladžinsko atvejis.

Nukentėjusiai šeimai atstovaujantis advokatas Arūnas Petrauskas praėjusių metų kovą komentuodamas situaciją naujienų portalui LRT.lt sakė, kad mirus pacientei jos sūnus dėl atvejo kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, o velionės vyras – į prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Komisijai teikto skundo nagrinėjimas baigėsi Kauno apygardos teisme taikos sutartimi, pagal kurią nukentėjusiai šeimai išmokėta 9,5 tūkst. eurų suma.

Iškeltoje baudžiamojoje byloje kol kas galutinio sprendimo nėra – ją nagrinėja Kauno apygardos teismas. Tačiau pirma instancija – Kauno apylinkės teismas – dėl neatsargaus gyvybės atėmimo ir tarnybos pareigų neatlikimo gydytoją nuteisė dvejų metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant pusantrų metų. Kartu gydytojui skirta 753 eurų bauda ir dvejus metus uždrausta dirbti medicinos įstaigose. Iš Kauno klinikų trims nukentėjusiesiems teismo sprendimu priteista atlyginti 120 tūkst. eurų neturtinė žala.

Pasak medicinos teisės eksperto A. Rudanovo, panašus modelis gali būti taikomas teisiantis su medikais ir COVID-19 pandemijos akivaizdoje. Nei gydytojai, nei slaugytojai apsaugos nuo baudžiamojo persekiojimo šiuo metu neturi.

„Šiandien mediką galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal kelis straipsnius: dėl sunkaus arba nesunkaus sveikatos sutrikdymo, taip pat dėl sunkaus arba nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo. Pavyzdžiui, COVID-19 užsikrėtęs medikas neatsargiai susargdino pacientą: atėjo į palatą, teko nusiimti pirštinę (buvo koks nors impulsyvus veiksmas), lietė paviršius ir pan. Užkrėstoje patalpoje liko pacientas ir jis susirgo.

Jeigu bus įrodyta, kad pacientas susirgo dėl mediko neatsargių veiksmų, ir tai sukels neigiamas pasekmes, tai iš esmės bus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo. Šio sutrikdymo mastas priklauso nuo kilusių pasekmių. Kas gali grėsti? Priklausomai nuo sudėties.

Jeigu nusikaltimas nesukėlė sunkių pasekmių – laisvės apribojimas, areštas, piniginė bauda. Jeigu atsirado sunkių pasekmių – gali grėsti laisvės atėmimas iki trejų metų ir licencijos naikinimas. Teismas gali pritaikyti sankciją – draudimą praktikuoti. Kuriam laikui tas draudimas nustatomas – sprendžia teismas pagal bylos aplinkybes. Pavyzdžiui, gali būti priimamas sprendimas, draudžiantis medikui 2–3 metus verstis mediko praktika, arba uždraudžiama praktikuoti visą gyvenimą“, – komentavo A. Rudanovas.

Pašnekovo tikinimu, baudžiamosios atsakomybės iniciatorius yra pacientas arba jo artimieji. Tačiau pastariesiems taip pat nėra paprasta įrodyti, kad COVID-19 liga pacientą susargdino įstaiga arba konkretus medikas.

„Elementari situacija: atvyksta į gydymo įstaigą medikas, jam pamatuoja temperatūrą, paaiškėja, kad 37,3, – medikas siunčiamas į namus ir atlikti COVID-19 testo. Išeidamas medikas nusiima pirštinę, paliečia lauko durų rankeną, laiptų turėklą. Paskui atvyksta pacientas, be pirštinių paliečia tą pačią rankeną, eina prisilaikydamas už laiptų turėklo. Jeigu tuo laiku, kai išėjo medikas ir atėjo pacientas, šios rankenos ir turėklai nebuvo dezinfekuoti, tikimybė, kad pacientas užsikrės, yra.

Jeigu pacientas kreiptųsi vėliau dėl to, kad įstaiga jį susargdino, jis niekaip to neįrodytų, nes reikia nurodyti konkretų žmogų, kuris tai padarė. Ypač jei pacientą priėmęs specialistas naudojo visas apsaugos priemones. Tai nėra baudžiamoji atsakomybė. Taip, žmogus galėjo užsikrėsti įstaigoje, bet ar tai įvyko dėl įstaigos veiksmų ar neveikimo – didelis klausimas. Pacientas, kuris kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą COVID-19 metu, turi suvokti, kad jis atvyks į tikėtinai nesaugią aplinką, kurioje gali būti COVID-19 užkratas. Į šią aplinkybę irgi turi būti atsižvelgiama“, – sakė A. Rudanovas.

Visgi, medicinos teisės eksperto nuomone, siekiant apsaugoti medikus nuo baudžiamojo persekiojimo, pirmiausia būtina šviesti visuomenę, nes būtent pacientai arba jų artimieji yra tokių bylų iniciatoriai.

„Nėra tokios teisinės sistemos, kuri visiškai apsaugotų nuo žmogiškosios klaidos, – neegzistuoja toks dalykas. Tačiau yra daug įvairių sąlygų, aplinkybių, detalių ir panašiai. Sveikatos priežiūroje dalyvauja tiek medikai, tiek pacientai. Ir abejų indėlis į paciento sveikatą yra būtinas. Ypač tai pasakytina COVID-19 kontekste. Visuomenė turi suprasti, kad niekas žmonių tyčia nežudo ir nesargdina“, – sakė A. Rudanovas.

Darbo už licencijos ribų ypatumai

Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovė Jolanta Keburienė naujienų portalui LRT.lt teigė tokioje teisinėje situacijoje įžvelgianti grėsmę medikams, ypač kai visuomenė dėl įvairių komplikacijų yra linkusi kaltinti šio sektoriaus darbuotojus.

„Apskritai tokia nuomonė yra suformuota, kad medikai vos ne tyčia daro klaidas. Tos klaidos, kurios buvo, jos yra žmogiškos. Visi esame žmonės ir niekada nežinome, kaip koks organizmas į ką sureaguos. Norėdami paties geriausio tų klaidų neišvengiame. Klaidų nereikėtų slėpti, o dabar medikai priversti slėpti vien dėl to, kad tos nuobaudos yra akivaizdžiai neadekvačios. Jos atima iš mediko galimybę dirbti, jis tiesiog yra pasmerkiamas ir įstaigos linkusios tai slėpti“, – sakė J. Keburienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad per COVID-19 sveikatos priežiūros darbuotojai daugiau patiria įtampos, jų darbo krūviai gerokai išaugę, dažniau pasitaiko nuovargio – visa tai tik didina galimų klaidų medicinoje riziką.

Šiandien iš dalies medikus saugo Darbo inspekcijos išaiškinimas, kad per prievartą nei gydytojai, nei slaugytojai negali būti keliami dirbti į kitą skyrių, jei patys su tuo nesutinka.

A. Rudanovas taip pat atkreipė dėmesį į keletą teisinių aspektų, kuriuos vertėtų žinoti į COVID-19 skyrius perkeliamiems kitų specializacijų medikams.

„Šiandien tai, kad konkretus specialistas dirba ne pagal savo kompetenciją ir kvalifikaciją (licenciją), šio specialisto neapsaugos nuo atsakomybės, net jeigu jis vykdo administracijos nurodymus. Ką medikas gali padaryti, tai kreiptis į darbdavį ir reikalauti administracijos užtikrinimo, kad jam būtų pavedamas tas darbas, kuris atitinka jo išsilavinimą, žinias ir kompetenciją bei licencijos reikalavimus. Priešingai atsakomybė kyla tiek specialistui, tiek įstaigai“, – sakė medicinos teisės ekspertas.

VUL Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Bilotienė Motiejūnienė patvirtino, kad per pandemiją į COVID-19 skyrius laikinai dirbti perkeliami įvairių specialybių medikai, su jais pasirašomi terminuoti darbo sutarčių pakeitimai. Įstaiga užtikrina, kad pacientams paslaugos per pandemiją būtų teikiamos vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro patvirtintais tvarkos aprašais.

„Minėtų teisės aktų nuostatas, reikšmingas visos valstybės mastu, su Valstybine akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba derina pati Sveikatos apsaugos ministerija“, – komentavo Santaros klinikų direktorė valdymui.

Seime – laikinasis įstatymas dėl medikų baudžiamojo persekiojimo

Tik šių metų sausį, pasikeitus valdžiai Seime, iš esmės imtasi ieškoti būdų, kaip bent iš dalies per pandemiją apsaugoti medikus nuo baudžiamojo persekiojimo, ypač kai dalis jų dirba COVID-19 skyriuose net ne visai pagal savo kompetenciją. Seimo narė J. Sejonienė inicijuoja laikinojo teisės akto, kuris galiotų per pandemiją, teikimą.

„Įstatymas būtų laikinasis, galiojantis tik per pandemiją, karantiną, nepaprastąją padėtį ar ekstremalią situaciją, kur klaidos, mirtys, neatitiktys yra dėl objektyvių priežasčių, dėl pačios pandemijos. Pagrindinis tikslas yra apginti medikus, nes dėl situacijos jie yra nekalti, jie patys yra situacijos įkaitais. Kartu reikia užtikrinti, kad nebūtų pažeisti ir pacientų interesai.

Labai tikiuosi, kad užteks tik laikinojo įstatymo, bet jame reikia numatyti visas galimybes ir visus kitus teisės aktus, kurie tuo atveju negaliotų. Nėra paprasta įvertinti visas aplinkybes ir kritinius momentus.

Ateityje tai turėtų būti labiau edukuojanti prasmė, kad apskritai būtų siekiama ne bausti, o analizuoti klaidas, taisyti ir ateityje jų išvengti. Aš asmeniškai pasisakau prieš asmeninį persekiojimą, tikslą nubausti konkretų mediką – to nepalaikau, bet negalime ignoruoti Konstitucijos, teisės aktų, todėl manau, kad šiuo metu edukacija turėtų didesnę prasmę, kad su laiku mes pasiektume tai, ką vadiname geruoju pavyzdžiu, – Skandinavijos modelį, kai siekiama klaidas taisyti, žala yra atlyginama visada garbingai, neneigiant, kad ji galėjo atsirasti, eksliuduojant aplaidumo ar tyčios atvejus, kas, savaime aišku, yra nusikaltimas“, – tikino įstatymo rengėja.

J. Sejonienė tikisi, kad laikinąjį įstatymą pavyks priimti per pavasario sesiją. Taip pat, jos nuomone, būtų logiška jį taikyti ir atbuline data – nuo pat pandemijos pradžios, 2020 m. kovo, iki to laiko, kai pandemija bus atšaukta.

Tokiam įstatymui atsirasti daugiausia įtakos turi kaimynų lenkų pavyzdys. Spalį Lenkijos parlamentas nusprendė per pandemiją atleisti šalies medikus nuo baudžiamojo persekiojimo, kai jų veiksmai yra tiesiogiai susiję su COVID-19 pacientų gydymu, pavyzdžiui, kai gydytojas teikia per COVID-19 paslaugas, kurių nesant epidemijai paprastai neteiktų. Baudžiamoji atsakomybė išlieka, jeigu medikas pakenkia paciento sveikatai: pažeidžia kūno organo funkciją, pažeidžia sveikatą arba dėl grubios traumos asmeniui gresia tiesioginis gyvybės praradimo ar rimtos žalos pavojus.

Populiariausi