Sveikata

2021.01.22 22:26

Dešimteriopai brangiau kainavę vaistai staiga tapo nemokami, bet asociacija pabrėžia: stebuklas aplankė ne visus

Milda Vilikanskytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.01.22 22:26

Prieš beveik pusmetį kalbintos vilnietės Lauros didžiausias rūpestis buvo kone dešimt kartų išaugusi priemoka už gyvybiškai jos vaikui reikalingus vaistus. Lauros dukra gyvena su persodintu inkstu, tai reiškia ir kasdienį stiprių imunosupresantų, neleidžiančių organizmui atmesti organo, vartojimą.

Dešimteriopai išaugusią priemoką už medikamentus vilnietė tąkart aiškino pasikeitusia kompensuojamųjų vaistų tvarka, kai atsiradus pigesniam generiniam, originalaus vaisto priemoka išaugo.

Tačiau LRT pradėjus domėtis detaliau paaiškėjo, kad skirtumą nuo nemokamų iki porą šimtų eurų kainavusių vaistų lėmė vos du eurai. Mat būtent tiek, padidinus vaiko pinigus, Lauros dukros pajamos viršijo nustatytą minimalių pajamų ribą, numatančią visišką vaistų kompensavimą. Prieš porą dienų LRT žurnalistai grįžę prie šio klausimo sužinojo, kad situacija pasikeitė.

„Pirkau vaistus prieš pat naujuosius metus, gruodžio pabaigoje, ir nustebau, kai vaistininkė pasakė, kad nereikia nieko primokėti. Priemokos nebuvo visiškai jokios. Ta prasme, tai buvo tokia nulinė pozicija, nes dar prieš tai, kai priemoka buvo padidėjusi iki daugiau kaip 200 eurų, vis tiek mokėdavau nedidelę, keliolikos eurų priemoką, o dabar nebuvo priemokos jokios“, – netikėtu kainų pokyčiu stebisi Laura.

Priemoka dingo, bet neaišku, kodėl

Tačiau kaip atsitiko, kad rudenį beveik pustrečio šimto eurų vaikui kainavę vaistai prieš pat naujuosius tapo nemokami – neaišku. Lauros dukros pajamos nesikeitė, kompensuojamų vaistų tvarka – taip pat, jokios išimties sako nedariusi ir Sveikatos apsaugos ministerija. Anot jos atstovų, galbūt tam įtakos turėjo padidėjusi minimalių pajamų riba. Tačiau ir tai netinka, nes šis dydis keitėsi šiemet, o vaistus dukrai Laura pirko dar gruodį. Taigi situacija panaši į stebuklą. Tik ne visus Lauros likimo tėvus toks stebuklas aplankė – daliai priemokos liko. Net ir tiems, kurių pajamos nėra ženkliai didesnės už minimalias.

Organų recipientus vienijančios asociacijos „Gyvastis“ vadovė Aušra Degutytė sako nuolat susidurianti su pavyzdžiais, kai priemokos už vaistus pareikalauja visų sergančiojo pajamų, o kartais net ir jas viršija. „Pavyzdžiui, vieno berniuko, kuriam yra persodintos kepenys ir inkstas, išmokos dėl negalios ir slaugos per mėnesį siekia 260 eurų. Tai yra, jo pajamos ne pilnai 20 eurų viršija minimalų dydį. Vadinasi, gyvybiškai svarbūs vaistai jam nėra visiškai kompensuojami ir tėvai medikamentams kas mėnesį išleidžia apie 300 eurų“, – pasakoja A. Degutytė.

Pasak asociacijos vadovės, kad panašių situacijų pavyktų išvengti pakeitus pačią sistemą: „Nesvarbu, kiek vaikas gauna tų pajamų, svarbu yra paskaičiuoti, kokias išlaidas turi. Nes mes suprantam, kad jeigu vaikas yra su sunkia negalia, turi daug gretutinių ligų, tai natūralu, kad medicininių priemonių, vaistų ir kitokios pagalbos priemonėms šeimai reikia išleisti didesnes pajamas.“

Panašiu modeliu, anot A. Degutytės, reikėtų vadovautis visų pacientų, ne tik vaikų, atžvilgiu. Esą dažnas suaugęs žmogus, turintis persodintą inkstą, kepenis, plaučius ar širdį, iš viso negali dirbti, ar daro tai labai ribotai, taigi ir tokių transplantuotų žmonių pajamos įprastai būna labai menkos. O kuo sunkesnė sveikatos būklė, tuo brangiau kainuoja vaistai.

Vaistus gaunančių nemokamai turėtų daugėti

Šiemet minimalių pajamų dydis keliamas nuo 238 iki 260 eurų, taigi, tikėtina, kai kuriems sunkiems pacientams vaistai taps nemokami. Tam įtakos greičiausiai turės ir tai, kad, pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išaiškinimą, vaiko pinigai negali ir niekad negalėjo būti įskaičiuojami į gaunamas vaiko pajamas. Anksčiau valstybės skiriami vaiko pinigai buvo priskaičiuojami prie bendrų pajamų ir tai turėjo įtakos šeimų išlaidoms.

„Kai jūs kreipėtės dėl šios problemos, mes paanalizavome situaciją. Įstatymo taikyme vaiko pinigai neturėtų būti įskaičiuojami į pajamas, nuo kurių priklausytų vaistų kompensavimo klausimas. Tą problemą identifikavę, mes kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministeriją tam, kad paaiškintume įstatymo taikymo niuansus, kurie atsirado šioje konkrečioje problemoje. Vaiko pinigai neturėtų būti įskaityti į minimalių vartojimo poreikių dydžio nustatymo formulę, kurią taiko Sveikatos apsaugos ministerija“, – nesusipratimą dėl vaiko pinigų įtakos vaistų priemokoms aiškino ministrė Monika Navickienė.

Vis dėlto, pasak ministrės, sunku išvengti situacijų, kai pora ar keliais eurais padidėjusios žmogaus pajamos nulemia išaugusias išlaidas. Esą visada atsiras socialinių grupių ar pavienių žmonių, kurie, net gaudami mažas pajams, negalės pretenduoti į paramą ar kokias kitas kompensacijas. Kad tokių situacijų būtų kuo mažiau, pasak ministrės M. Navickienės, reikia dažnesnės konkrečios situacijos analizės.

„Man atrodo, kad to tokio individualaus požiūrio ir individualaus vertinimo situacijos mums šiandien dar labai trūksta. Ir vyriausybės priemonių plane, kokius tikslus sau keliu, būtent kad tas išmokų logika būtų peržiūrėta – tiek minimalūs dydžiai, tiek apskritai kaip mes galėtume rasti bendrą geresnę taisyklę, kuri būtų labiau individualizuota sykiu su tam tikromis žmonių situacijomis“, – sako ministrė M. Navickienė.

Asociacija „Gyvastis“ siekia ir prezidentūrai yra išsiuntusi pasiūlymą, kad į sveikatos draudimo įstatymą būtų įtrauktas sunkių ligų sąrašas, pagal kurį sunkią negalią turintys pacientai, nepriklausomai nuo jų pajamų, būtinus vaistus gautų nemokamai.