Sveikata

2021.01.21 14:36

Pandemijai uždarius žmones namuose, daugėja besikreipiančiųjų dėl depresijos, dažnas paguodą randa taurėje

Urtė Korsakovaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.01.21 14:36

Psichiatrai pastebi, kad per antrąjį karantiną daugėja žmonių, kenčiančių nuo alkoholizmo. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) planuoja stiprinti emocinę pagalbą. Psichiatrai sako, kad per karantiną atsiradusios psichologinės problemos – ilgalaikės. Jau dabar padaugėjo besikreipiančiųjų dėl depresijos, išaugo savižudybių skaičius

Viešintis nenorėjusi moteris pasakoja, kad negeria daugiau nei penkiolika metų. Sugrįžti į gyvenimą padėjo anoniminiai alkoholikai.

„Penkiolika metų nenustoju džiaugtis labai kasdieniška, tokia rutininė problema – dantų valymas ir pirmas kavos gurkšnis“, – pasakoja ji.

Moteris džiaugiasi, kad grįžo kvapai ir spalvos. Tačiau perspėja, per karantiną – rizikų gerokai daugiau.

„Atsiranda daug laisvo laiko, nėra kuo užsiimti, žmonės griebiasi kažkokio, kaip jie daugelis sako, su kuriais teko bendrauti, kad nusiraminti, palengvinti sau buitį“, – teigia ji.

Psichiatrus neraminanti tendencija: per antrąjį karantiną daugėja žmonių, kenčiančių nuo alkoholizmo

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, auga iš alkoholio akcizo surenkamos pajamos – pernai per vienuolika mėnesių vyno išaugo beveik trylika procentų. Alaus, stipriųjų gėrimų – po tris procentus. Ekspertai sako, kad tokį pokytį galėjo lemti padidėję akcizai, neatmeta, kad įtakos turėjo ir karantinas.

„Vartojimas savaime niekur nedingo. Galbūt iš tų pačių barų, kavinių persikėlė į namus, kur ne kiekvienam lengva save sukontroliuoti“, – teigia Alkoholinių gėrimų gamintojų asociacijos vadovas Mantas Zakarka.

Kad per karantiną žmonės vis dažniau paguodą atranda taurėje pastebi ir psichiatrai.

„Žmonės, būdami šitoje pandeminėje situacijoje, jaučia žymiai didesnį nerimą, jau vystosi per tą laiką ir depresijos simptomai. Tai vienas dalykas, kad iš tiesų žmonės turi didesnį norą ir priežastį išgerti“, – pabrėžia Vilniaus Psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius.

SAM duomenimis, dėl depresijos ar nerimo į gydymo įstaigas kreipiasi dešimtadaliu daugiau gyventojų. Darbas iš namų, pasak ekspertų, sukuria palankias sąlygas piktnaudžiauti alkoholiu.

Psichiatrai sako, kad per karantiną atsiradusios psichologinės problemos gali būti ilgalaikės. Po pirmojo karantino 15 procentų padidėjo savižudybių skaičius. SAM sako, kad psichologinė pagalba sustiprinta dar vasarą.

„Galima kreiptis į emocines paramos tarnybas, psichikos sveikatos centrus, prie kurių žmogus yra prisirašęs. Anoniminę individualią konsultaciją iki penkių galima gauti Psichikos sveikatos biure arba ten prieinamos ir grupinės paslaugos. O nutikus krizei galima kreiptis į mobiliąsias psichologinių krizių komandas“, – aiškina SAM atstovas Ignas Rubikas.

Pasak ministerijos atstovo, dabar rengiamos naujos priemonės. Pernai emocinei pagalbai stiprinti skirta per du milijonus eurų papildomai, šiemet numatoma skirti daugiau nei tris milijonus.