Sveikata

2021.01.22 14:57

COVID-19 smūgis psichinei sveikatai: žala gyventojams akivaizdi, tačiau maži centrai rajonuose nepajėgūs teikti pagalbos

Laura Adomavičienė, LRT.lt2021.01.22 14:57

Praėjus metams nuo to, kai pasaulį ištiko COVID-19 krizė, aiškėja tikrosios pandemijos pasekmės Lietuvos gyventojų psichinei sveikatai. Dukart padaugėjo nerimą, depresiją jaučiančių gyventojų, nuo priklausomybių kenčiančių pacientų. Išaugęs psichikos specialistų pagalbos poreikis apnuogino ir kitą problemą: dalis tokių paslaugų menkai apmokamos arba visa nekompensuojamos, psichikos centrų darbą dubliuoja visuomenės sveikatos biurai, kuriems skiriamas didesnis valstybės finansavimas.

Dalis regionuose esančių psichinės pagalbos įstaigų tikina balansuojančios ant bankroto ribos ir baiminasi, kad artimiausiu metu turės užsidaryti.

Seimo sveikatos reikalų komitete nuotoliniu būdu dalyvavęs Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius prof. Arūnas Germanavičius sakė, kad pandemija gyventojų psichikos sveikatai padarė labai daug žalos, ypač pažeidžiamoms grupėms. Įstaiga aptarnauja visą Rytų Lietuvos regioną, kuriame gyvena apie 1 mln. gyventojų. Šiame regione, direktoriaus teigimu, pastebimai padaugėjo į ligoninę pagalbos besikreipiančių vyresnio amžiaus žmonių, kurie patiria nerimą, taip pat paūmėjo lėtinės ligos.

„Pagrindinė problema yra ta, kad yra daug vienišų vyresnio amžiaus žmonių. Jie nutraukia tiek somatinį gydymą, tiek ir psichiatrų skirtą gydymą. Jie negauna pagalbos, nes jiems yra neprieinamos nuotolinės elektroninės konsultacijos. Jie negali naudotis skaitmeniniais resursais“, – tikino A. Germanavičius.

Anot ligoninės direktoriaus, šiems asmenims reikalingas proaktyvus paslaugų modelis, kurį turėtų finansuoti teritorinės ligonių kasos. Tai galėtų būti mobilios paslaugos, tačiau tokių, jo tikinimu, šiandien yra labai mažai.

Negali padėti visiems, norintiems mesti gerti

Dar viena neraminanti tendencija – per pandemiją matomas priklausomybę turinčių asmenų skaičiaus didėjimas. Tiek per pirmą, bet ir per antrą karantiną padaugėjo alkoholinių abstinencijų, alkoholio sukeltų delyrų.

„Problema yra įkainiai. Pavyzdžiui, už abstinencijos gydymą įkainis yra labai mažas. Jeigu tokiam pacientui reikia ir reanimacinės pagalbos, už vieną tokį atvejį įkainis siekia apie 600 eurų. Manyčiau, kad tai reikėtų peržiūrėti. Kita problema, kad ligonių kasos reikalauja, kad iš priklausomų žmonių mes koduotume tik tuos, kuriems yra abstinencija arba delyras. Bet yra besikreipiančių žmonių, kurie nepatiria nei abstinencijos, nei delyrų, jie tiesiog nori nutraukti užgėrimą ir gauti pagalbą, tačiau mums ligonių kasos atsisako apmokėti šitas paslaugas“, – sakė A. Germanavičius.

Taip pat ligoninėje stebimas ir suicidinių minčių turinčių ar bandžiusių nusižudyti pacientų skaičiaus augimas. Pavyzdžiui, 2019 m. iš visų ligoninėje gydomų asmenų apie 7 proc. sudarė suicido rizikos pacientai. Pačioje 2019 m. pabaigoje tokių pacientų skaičius išaugo ir siekė apie 13 proc. nuo visų įstaigoje gydomų asmenų. Lietuvoje prasidėjus karantinui tokių pacientų dalis išaugo iki 15 proc., o vasarą rodiklis siekė jau 18 proc. Šiandien suicido rizikos pacientai sudaro 14 proc. nuo visų ligoninėje gydomų asmenų.

Šiems baigus gydymą ligoninėje, ir vėliau reikalinga specialistų pagalba. Tačiau rajonuose gyvenantiems psichologo paslaugos sunkiai pasiekiamos, nes šie specialistai arba dirba tik nuotoliniu būdu, arba gyvai konsultuoja tik kartą per savaitę.

Šioje ligoninėje teikiama pagalba ir tiems psichikos bei elgesio sutrikimų turintiems asmenims, kurie serga ir COVID-19. Šiuo metu šioje įstaigoje gydomi 34 tokie asmenys, iš kurių vienas paguldytas į reanimacijos skyrių, 7 yra deguonies poreikis, likę apie 20 pacientų serga lengva COVID-19 forma.

Marcinkevičius: „Tai yra visiškas pasityčiojimas“

Su panašiomis problemomis susiduria ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras. Įstaigos direktorius Martynas Marcinkevičius atkreipė dėmesį į pačios Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vykdomus abejotos naudos veiksmus kovojant su COVID-19 pandemijos pasekmėmis.

„Kažkodėl yra kuriamos būtinai naujos struktūros, kuruos neturi nei patirties, nei personalo, nei pajėgumų, bet lėšos nukreipiamos ten, o tos struktūros, kurios iš tiesų daug metų egzistuoja, pavyzdžiui, psichikos sveikatos centrai, kitos psichiatrijos įstaigos, kurios turi ir psichiatrus, ir psichoterapeutus, ir psichologus, į šias struktūras pinigai kažkodėl nėra nukreipiami“, – stebėjosi M. Marcinkevičius.

Jis priminė, kad psichologai dirba tiek pirminiuose centruose, tiek dienos stacionaruose, tačiau juos pasiekiančios valstybinės lėšos nepalyginamai mažesnės su tomis, kurios nukreipiamos į visuomenės sveikatos biurus. Teritorinių ligonių kasų kompensuojama dalis už psichinės sveikatos paslaugas yra apgailėtinai maža. Pavyzdžiui, už psichoterapijos paslaugas nustatytas 21 euro įkainis. Šią paslaugą pacientams teikia kvalifikuoti psichoterapeutai. Tačiau visuomenės sveikatos biuruose dirbantiems psichologams mokama daugiau – nustatytas įkainis siekia 30 eurų.

„Dar viena problema, kuri mums ypač skaudi – psichosocialinės reabilitacijos centrų dienos paslaugos. Šių socialinių ambulatorinių paslaugų visos dienos įkainis yra 20 eurų. Dieną žmogus būna, be nakvynės, bet jis visą dieną turi būti, su juo turi dirbti ne mažiau nei penki specialistai, kartu užtikrinamas maitinimas. Ir visa tai – už 20 eurų.

Tai yra visiškas pasityčiojimas! Tokia situacija tęsiasi nuo 2016 metų ir penkerius metus niekaip nesugebame rasti tam finansavimo. Dėl to maži centrai planuoja uždaryti socialinę reabilitaciją, nors ji šiandien potrauminiam stresui gydyti yra vienas iš efektyviausių metodų“, – piktinosi Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius.

Medikai neranda laiko pagalbos paieškoms

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos tyrimų instituto profesorės Nidos Žemaitienės, didelį nerimą kelia ir medikų psichinė sveikata per pandemiją. Mat buvo atliktas ne vienas tyrimas, kuris parodė, kad ir iki COVID-19 šio sektoriaus darbuotojai skundėsi įtemptomis darbo sąlygomis, reikšminga jų dalis tikino patiriantys stresą, perdegimo sindromą. Per pandemiją šios problemos tik aštrėjo.

Tačiau vasarą atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 1 tūkst. medikų ir farmacijos srities specialistų, parodė, kad šio sektoriaus darbuotojai nesinaudoja psichikos specialistų paslaugomis. Anksčiau darytos prielaidos, kad tam turi įtakos paslaugos stigmatizavimas, neva medikas, kuris kreipiasi psichologinės pagalbos, yra silpnas. Šiandien aiškėja, kad prielaida nebuvo tiksli. Mat daugelis tyrime dalyvavusių medikų tikino, kad jie dėl didelio darbo krūvio tiesiog neturi laiko kreiptis į psichologus.

„Mūsų tyrimas parodė tokį šokiruojantį skaičių, juo labiau, kad žinome, kiek yra prieinamų psichologinių paslaugų, pagalbos linijų. Iš mūsų 1 tūkst. apklaustųjų tik 56 asmenys per pirmąją pandemijos bangą pasinaudojo psichikos sveikatos specialistų paslaugomis. Ir priežastys, kurias jie nurodė, vienareikšmiškai nėra stigmatizacija. Viena pagrindinių priežasčių – didelis užimtumas ir neturėjimas laiko“, – sakė N. Žemaitienė.

Pasak profesorės, norint, kad psichikos specialistų paslaugos medikams taptų prieinamos, reikia, kad jos būtų proaktyvios. Kitaip tariant, ne medikas turi ieškoti specialisto, o specialistas turi surasti mediką, kuriam reikia pagalbos. Tai labiausiai aktualu medikams, kurie dirba reanimacijos ir intensyvios terapijos bei COVID-19 skyriuose.

„Jiems tikrai nėra kada skambinti, ieškoti, registruotis, kažkaip rūpintis savimi“, – pabrėžė N. Žemaitienė.

Pagalbos reikia ir patiems įstaigų vadovams

Tyrimas atskleidė, kad penktadalis medikų per pirmąją karantino bangą pasižymėjo stipriai išreikšta potrauminio streso sutrikimų simptomatika. Apie 40 proc. apklaustųjų taip pat tikino, kad jų psichikos sveikata pablogėjo. Penktadalis apklaustųjų skundėsi kartu pablogėjusia fizine sveikata. Ekspertams nerimą kelia tai, kad antroji banga buvo gerokai sunkesnė už pirmąją, todėl šiandien situacija gali būti pastebimai blogesnė.

LSMU profesorės praktinė patirtis rodo, kad gydymo įstaigų skyriuose dėl perdegimo ir streso pradeda stigti motyvacijos. Skyriaus komandai motyvuoti, psichologinei pagalbai teikti ieškoma specialistų iš išorės. Viena tokių įstaigų – jau minėta Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė. Nors šios įstaigos darbuotojų specializacija – psichinė sveikata, jiems patiems per pandemiją reikia tokio pobūdžio paslaugų. Įstaiga psichologų konsultacijas darbuotojams perka iš išorės.

„Aš matau du sprendimus. Vienas – ieškoti galimybių, kaip proaktyviai tą paslaugą teikti, kad tam žmogui, kuriam labai blogai, su juo psichologas susisiektų ir pasikalbėtų. Kitas dalykas – aš matau labai daug galimybių pačiose įstaigose ir konkrečiai lyderystėje. Mūsų atliktas tyrimas parodė, kad du trečdaliai apklaustųjų darbo kolektyvuose stokoja paramos ir palaikymo. Mes esame paruošę išsamias rekomendacijas, kokia įstaigose turėtų būti lyderystė psichikos sveikatos klausimais. Labai reikia mokymų ir pagalbos įstaigų vadovams, kaip organizuoti darbą, į kokius dalykus atkreipti dėmesį“, – kalbėjo N. Žemaitienė.

Taip pat ji atkreipė dėmesį į kitą esminę problemą, kad pagalbos linijose dirbantys asmenys negali operatyviai reaguoti į atvejį, kai paskambina savižudiškų minčių turintis asmuo. Jos nuomone, būtina ieškoti būdų, kaip pagalbos linijose budintys galėtų operatyviai apie atvejį pranešti bendruoju pagalbos numeriu 112, kad pareigūnai iš karto galėtų identifikuoti nusižudyti planuojančio asmens buvimo vietą ir suteiktų būtinąją pagalbą.

Nerimo ženklus jaučia ir vaistinės

Augantį nerimą ir stresą visuomenėje pastebi ir farmacijos srities atstovai. Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė tikino, kad per praėjusius metus penktadaliu padidėjo prekyba įvairiais maisto papildais, žolelėmis, kurios skirtos nerimui mažinti, psichinei sveikatai gerinti. Receptinių vaistų, skirtų psichikos ligoms gydyti, pardavimai išaugo apie 5 proc.

Tiesa, anot K. Nemaniūtės-Gagės, 5 proc. rodiklis gali būti netikslus ir jis greičiausiai būtų didesnis. Tokia prielaida daroma atsižvelgiant į vaistininkų pastebėjimus, kad gyventojai ieško galimybių, kaip tokių vaistų įsigyti be recepto, nes negali patekti pas gydytojus.

„Jaučiame, kad tokių žmonių, kurie į vaistines ateina su psichologinėmis problemomis, kurie pasakoja apie patiriamą nerimą, visokius priepuolius, tikrai padaugėjo“, – tikino Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė.

Žada daugiau pagalbos priemonių gyventojams

SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas, apibendrindamas pastarųjų dvejų metų duomenis, sakė, kad per pandemiją visuomenės streso lygis padidėjo 2 kartus, lyginant su ikipandeminiu laikotarpiu. SAM turimais duomenimis, iki pandemijos stresą jautė apie 14 proc. visuomenės. Prasidėjus pandemijai, balandį streso rodikliai šovė į viršų ir buvo triskart didesni. Ilgainiui stresą patiriančios visuomenės dalis mažėjo, ką SAM specialistai sieja su gyventojų gebėjimu prisitaikyti prie pasikaitusių sąlygų.

„Taip pat per pandemiją pastebimai išaugo nerimo, pykčio ir liūdesio jausmai. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, apie 10 proc. išaugo asmenų skaičius, kurie kreipėsi į gydymo įstaigas dėl depresijos ir nerimo, lyginant su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu“, – sakė I. Rubikas.

Tiesa, kartu atkreipiamas dėmesys, kad skaičiai dėl pacientų kreipimosi į sveikatos priežiūros įstaigas gali neatspindėti realios situacijos. Mat dalis pacientų tiesiog per pandemiją nevyksta į gydymo įstaigas, bijodami užsikrėsti SARS-CoV-2 virusu.

SAM turimi duomenys byloja, kad per pirmą karantino bangą Lietuvoje pastebimai padidėjo vienišų gyventojų. Be to, vasarą Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro atliktas tyrimas parodė, kad pusės visų apklaustųjų psichologinė gerovė buvo žema, o tie, kurie jautėsi vieniši, 2,5 karto daugiau turėjo savižudiškų minčių.

Tiesa, I. Rubikas pabrėžė, kad šiuo metu turimi duomenys apie savižudybių situaciją Lietuvoje nėra blogi. Lyginant su 2019 metų kovo-lapkričio mėnesių rodikliais, per 2020 m. tą patį laikotarpį savižudybių skaičius buvo mažesnis.

„Ta dinamika yra įvairialypė. Per pirmą bangą mes matėme santykinį savižudybių skaičiaus sumažėjimą lyginant su 2019 m. Tai gali būti siejama su mobilizacijos efektu, kai krizės akivaizdoje žmonės susiima ir nebeatlieka savižalos veiksmų. Birželį, liepą ir rugpjūtį savižudybių skaičius pralenkė 2019 metų rodiklius, tačiau pastarųjų trijų mėnesių rezultatai, ypač lapkričio mėnesio duomenys rodo, kad situacija normalizavosi“, – sakė SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas.

Pasak I. Rubiko, jau šią savaitę bus organizuojama nacionalinė reprezentatyvi apklausa, per kurią bus siekiama surinkti ir detalesnius Lietuvos gyventojų psichinės sveikatos rodiklius, taip pat gauti duomenys bus lyginami su situacija kitose Europos šalyse.

Kartu ruošiamos papildomos priemonės nuo pandemijos padarinių kenčiantiems gyventojams: bus steigiamos mobilios krizių komandos, didinamas psichologinės anoniminės pagalbos paslaugų prieinamumas visuomenės sveikatos biuruose, iki 80 proc. didinamas emocinės paramos tarnybų finansavimas ir kitos.