Sveikata

2021.01.23 10:49

Sunkia COVID-19 forma persirgęs ilgametis žurnalistas už penkis kraujo tyrimus paklojo 100 eurų

Laura Adomavičienė, LRT RADIJO laida „Sveikata“, LRT.lt2021.01.23 10:49

Įveikus sunkesnę COVID-19 ligos formą, neretam kurį laiką dar tenka galynėtis su jos padariniais. Vienas tokių – mėnesį COVID-19 sirgęs žurnalistas, ilgametis LRT laidų vedėjas, buvęs „Panoramos“ vyriausiasis redaktorius V. Kvietkauskas. Jo gydymas užvėrus ligoninės duris nesibaigė, tačiau paaiškėjo, kad tyrimams tenka plačiai atverti piniginę. Vien už kraujo tyrimus V. Kvietkauskas paklojo 100 eurų, aiškėja, kad papildomai reabilitacijai teks skirti triženklę sumą. LSMU docentas Gediminas Urbonas sako, kad kai kurių paslaugų finansavimas iš tiesų galėtų būti platesnis, tačiau priduria, jog esant plaučių pažeidimui – būdingai COVID-19 komplikacijai – reabilitacijos nauda yra ribota.


Koks gydymas taikomas COVID-19 persirgusiems pacientams namuose? Kokių nemokamų paslaugų jie gali tikėtis ir kodėl kai kuriems vien tik už kraujo tyrimus valstybinėje poliklinikoje tenka pakloti apie 100 eurų? O kad tokie mokesčiai egzistuoja, puikiai iliustruoja V. Kvietkausko įrašas socialiniuose tinkluose.

„Gydausi dvipusio plaučių uždegimo pasekmes. Kasdien vaikštau į reabilitacijos užsiėmimus – mankšta, masažas, haloterapija, tai yra kvėpavimas druskos kambaryje. Padeda. Jaučiuosi geriau, tačiau ilgiau kalbėti dar sunku. Tad su draugais dažniausiai ryšys – trumposios žinutės. Liga kainuoja. Ir vaistai, ir tyrimai. Štai šiandien poliklinikoje ėmė kraujo tyrimams, kad šeimos gydytoja galėtų palyginti gydymo rezultatus su ankstesniais. Visi tyrimai mokami, tai man kainavo be 8 centų lygiai 100 eur. Gerai, kad aš galiu susimokėti, tai gydytoja turės ką pasakyti ir patarti, kaip gydytis toliau“, – rašė V. Kvietkauskas.

LRT RADIJO laidai „Sveikata“ V. Kvietkauskas pasakojo, kad sulig kiekviena diena besijaučiantis vis geriau. Sveikti padeda reabilitacija – mankštos, masažas, haloterapija, t.y. kvėpavimas druskų kambaryje. Visgi jų skirta per mažai. Valstybinė ligonių kasa (VLK) V. Kvietkauskui tegalėjo apmokėti 5 masažus, 5 haloterapijos procedūras ir 10 mankštos procedūrų. Norėdamas ir toliau tęsti reabilitaciją, V. Kvietkauskas turės sumokėti.

„Jaučiu, kad man tai padeda. Kol nebuvo šalčių, jau išeidavau ir pasivaikščioti po 15 minučių, jau nebe taip, kaip ligoninėje, kai žengi kelis žingsnius ir esi jau visiškai uždusęs, norisi tik prigulti ir ramiai sau gulėti“, – LRT RADIJO laidai „Sveikata“ sakė žurnalistas.

Tiesa, mokamos reabilitacijos paslaugos tikrai įkandamos ne kiekvienam.

„Man regis, haloterapija – kvėpavimas druskų kambaryje – yra 5–6 eurai už vieną kartą. Slaugytoja, kuri ten dirba, sakė, kad mažiausiai reikia 10 haloterapijos procedūrų. Nežinau, kodėl išrašo tik penkias. Tai mažiausiai dar penkias reikės užsisakyti. O masažą užsisakiau ne poliklinikoje, nes ten gana švelnus ir trumpas, o aš noriu gauti visos valandos masažą ir tai kainuoja 40 eurų už valandą. Aišku, užsisakius jų daugiau turbūt egzistuoja ir šiokios tokios nuolaidos“, – svarstė pašnekovas.

Minėti papildomi 100 eurų, V. Kvietkausko tikinimu, buvo už papildomus 5 kraujo tyrimus. Nors jų prašė pats pacientas, jis visgi neabejoja, kad pagal tyrimų atsakymus gydytoja galės skirti tinkamą gydymą. Juo labiau kad visų rodikliai gerokai nukrypę nuo ribos ir signalizuoja apie prastėjančią būklę.

„Geriau sumokėti tuos 100 eurų, negu kad po mirties jie pasiliks mano banko sąskaitoje. Jeigu neturi pinigų, nesitirsi, tavo gydytojas nežinos ligos eigos, tas gydymas yra veltui. Kitaip tariant, anksčiau ar vėliau tu vėl gulsi į ligoninę, vėl tave gydys nemokamai ir vėl valstybė imsis šitos naštos. Tai galbūt iš karto galima vienu šūviu du zuikius nušauti? Jeigu valstybė padeda gydytis ne tik ligoninėje, bet ir vėliau nemeta tavęs per bortą, o rūpinasi, tai ir žmogus bus sveikas, ir valstybė turės tik tam tikrų pradinių išlaidų, o ne tokių, kurios atsiras vėliau papildomai, vėl iš naujo gydant tą ligą ir dar kitas“, – įsitikinęs V. Kvietkauskas.

Beje, dar viena žinia ypač nustebino pašnekovą. Paaiškėjo, kad po pneumonijos – plaučių uždegimo – VLK nebekompensuoja reabilitacijos programos šalies sanatorijose.

„Pasirodo, kad po pneumonijos sanatorinio gydymo nėra, nes prieš kelerius metus ši paslauga buvo išbraukta iš sąrašo ligų, kurios gydomos sanatorijoje. Galbūt buvo kokios nors priežastys, sunku spręsti, gydytojai, profesionalai tuos dalykus tvarko. Bet šiandien girdime, kad daug kovidinių ligonių reikia deguonies papildomai, tai reiškia, kad daug jų serga pneumonija, turi problemų su plaučiais. Oficialios statistikos nėra, vienintelė oficiali, kurią radau, – ne Lietuvos, kad 15 proc. serga sunkia plaučių uždegimo forma, o 5 proc. – labai sunkia. Kitaip tariant, 20 proc. ligonių serga ganėtinai sunkia pneumonijos forma, įskaitant ir mane, – turėjau abipusį plaučių uždegimą ir labai sunkiai kvėpavau“, – kalbėjo besigydantis vyras.

Po plaučių ligų sanatorinis gydymas šalyje yra teikiamas, tačiau tokių pacientų, kaip V. Kvietkauskas, atveju, paslauga nėra kompensuojama. Tai reiškia, kad COVID-19 sukeltas plaučių komplikacijas šalies pacientai šiose sanatorijose turėtų gydytis savo sąskaita. Susumavus ne tik gydytojo konsultacijas, reabilitacijos procedūras, bet ir gyvenimą viešbutyje bei maitinimą, susidarytų nemenka triženklė suma.

Egzotinių, brangių tyrimų nėra

Iš ligoninės gydytis į namus išleisti pacientai pagalbos pirmiausia kreipiasi į šeimos gydytojus. Būtent jie yra arčiausiai COVID-19 pasekmes besigydančių pacientų, stebi jų sveikatos būklę, konsultuoja, skiria tyrimus. Vienas tokių – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) docentas, šeimos gydytojas Gediminas Urbonas. Jis LRT RADIJO laidai „Sveikata“ sakė, kad kiekvienam COVID-19 persirgusiam pacientui ambulatorinis gydymas ir reabilitacinės paslaugos skiriamos individualiai, atsižvelgiant į jo būklę. Jo nuomone, esamų nemokamų paslaugų ir tyrimų Lietuvoje pakanka. Kodėl minėtam pacientui teko už kraujo tyrimus pakloti 100 eurų, gydytojas komentuoti negali.

Tiesa, vieno, ko tikrai, gydytojo nuomone, trūktų – kompensuojamojo serologinio tyrimo, kuris parodytų, ar pacientas vis dar turi imunitetą SARS-CoV-2 virusui.

„COVID-19 priežiūra po to, kai pacientas perserga, asmeniui nieko nekainuoja, jeigu jis draustas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Papildomi tyrimai gali būti atliekami paciento lėšomis – tie, kurių negali skirti šeimos gydytojas. Visgi yra tokių tyrimų, kurie nekompensuojami, pavyzdžiui, antikūnų tyrimas, kuris gana brangiai kainuoja, tyrimai dėl širdies nepakankamumo, kurių vėlgi negali skirti šeimos gydytojas“, – vardijo gydytojas.

G. Urbono manymu, galėtų būti ir daugiau reabilitacinių paslaugų, kompensuojamų PSDF lėšomis, tačiau pacientai turėtų žinoti, kad rimtesni plaučių audinio pažeidimai gali būti ir negrįžtami net ir taikant intensyvią reabilitaciją.

„Žmonės, kurie sirgo sunkiomis COVID-19 formomis ir buvo gydyti stacionare, ypač tie, kuriems ilgai buvo taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija, manau, galėtų pretenduoti į stacionarinės reabilitacijos paslaugas. Dabar to nėra numatyta paprasčiausiai todėl, kad liga yra naujai atsiradusi, nuo praėjusių metų kovo. (...)

Kiek reabilitacija gali atkurti pažeistą plaučių audinį, yra labai diskusinis klausimas. Plaučių audinys nėra sąnarys po operacijos ar traumos, kurio mankštinimas duoda labai daug naudos. Gal šiek tiek nuvilsiu taip kalbėdamas, bet stengiuosi kalbėti apie dalykus, kokie jie yra iš tiesų. Jeigu kalbame apie ilgalaikius liekamuosius reiškinius po persirgtos COVID-19 ligos, ypač po sunkesnės eigos, tai yra negrįžtami plaučių audinio pakitimai ir per reabilitaciją kažin, ar jie gali pastebimai pagerėti, nors bandyti, žinoma, galima. Kažkokių egzotinių, brangių tyrimų, kurių kažkas neleidžia ar neduoda pinigų jiems atlikti, tikrai, deja, nėra. Kaip sakiau, svarbiausias tyrimas, kurio šiandien trūksta, yra kiekybinis antikūnų nustatymas, už kurį pacientai turi mokėti savo lėšomis, dėl stacionarinės reabilitacijos šiems pacientams taip pat reikėtų diskutuoti“, – sakė LRT RADIJO laidos „Sveikata“ pašnekovas.

Valstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Aira Mečėjienė sakė, kad nuo šių metų pradžios įsigaliojo pakeitimai, dėl kurių reabilitacijos paslaugos pacientams tapo labiau prieinamos.

„Nuo 2021-ųjų pradėtos teikti pirmojo etapo ambulatorinės reabilitacijos paslaugos. Jos buvo perorganizuotos iš tam tikrų konsultacijų. Šiuo metu galime pasakyti, kad reabilitacijos paslaugos teikiamos pacientui dar ūmioje ligos stadijoje, kai tik leidžia paciento sveikatos būklė. Tos paslaugos teikiamos beveik visose įstaigose, kurios turi fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojus, ir tikrai padarė tų paslaugų prieinamumą greitesnį ir platesnės apimties“, – kalbėjo A. Mečėjienė.

Tarp paslaugų – masažai, kineziterapija, ergoterapija, fizioterapija.

„Jeigu kalbame apie pirmąjį medicininės reabilitacijos etapą, jame yra numatyta teikti paslaugas sergant ūmiomis plaučių ligomis, kurių sukėlėjai yra virusai ar bakterijos. Jeigu nepakanka pirmojo etapo, gali būti skiriama ambulatorinė medicininė reabilitacija arba, jeigu pacientas turi didelių komplikacijų, jis gali būti tiesiai iš stacionaro siunčiamas į stacionarią medicininę reabilitaciją. Visos tos galimybės yra ir diagnozės įtrauktos į sveikatos apsaugos ministro įsakymą, kuris reglamentuoja medicinos reabilitacijos paslaugų teikimą“, – LRT RADIJO laidai „Sveikata“ sakė A. Mečėjienė.

Pašnekovė pridūrė, kad šiemet PSDF biudžete numatyti 98 mln. eurų medicininei ir psichosocialinei reabilitacijai, tai yra 34,1 mln. eurų daugiau, nei buvo skirta 2020 m.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidoje „Sveikata“.